„Santaka“ / Gyvenimas – tarsi amžinas Velykų laukimas

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis

Orai Vilkaviškyje
Prenumeratos kaina 1 mėn. - 4,80 €!




Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą ne tik „Santakoje“, bet ir „Reklamos gide“.

Skelbimai svetainėje

Parduoda pilnai įrengtą, suremontuotą 1 kambario butą su rūsiu Pilviškių g., Vilkaviškyje (2/5 aukštas). Tel. 8 625 50 615.
Galioja iki: 2018-11-15 09:19:44

Vilkaviškyje remontuoja variklius, keičia dirželius, tikrina, šlifuoja variklių galvutes, atlieka lengvųjų automobilių kompiuterinę diagnostiką. Tel. 8 609 79 788.
Galioja iki: 2018-11-16 08:58:32

Parduoda traktoriaus MTZ priekinį varantyjį tiltą (naujai perrinktas), kombainą NIVA, traktorių MTZ-82 (geros būklės), keltuvą prie tratoriaus galo. Tel. 8 682 77 847.
Galioja iki: 2018-11-17 09:05:27

Parduoda garažą Vilkaviškyje, prie ligoninės (geras privažiavimas, yra elektra, ištinkuotas), 250 m² komercinės paskirties patalpas Giedriuose (už geležinkelio pervažos, yra aikštelė automobiliams, geras privažiavimas, vandens baseinas). Tel. 8 687 87 459.
Galioja iki: 2018-11-19 14:00:39



Svečių knyga

Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2018-03-29 14:23

Dalinkitės:  


Pasak Neringos Mikalainienės, gyvenimas – tarsi kasdienės mažytės Velykos, kurios verčia atgimti iš naujo ir dalytis gerumu su kitais.

Gyvenimas – tarsi amžinas Velykų laukimas

Kristina ŽALNIERUKYNAITĖ

Kybartietė Neringa Mikalainienė savo gyvenimą gali vadinti prisikėlimo švente. Pastarieji moters metai pilni atradimų, gražių patyrimų ir svajonių išsipildymo.

Pasak Neringos, kai pasikeičia mąstymas, požiūris į šalia esantį žmogų, išmokstama pasakyti tai, ką jauti, gyvenimas tampa daug paprastesnis ir ima keistis į gera. Tai – tarsi kasdienės mažytės Velykos, kurios verčia atgimti iš naujo ir dalytis gerumu su kitais.


Palėpė iš vaikystės


UAB „Kybartų darna“ dirbanti moteris neseniai internete sukūrė savo rankdarbių svetainę „Neringos palėpė“. Čia – ir dekupažo technika puošti daiktai, ir kepiniai, ir mezginiai. Šiuo metu palėpėje daug velykinių atributų. Neringos darbai stebina subtilumu ir elegancija. Juolab kad meniškos sielos moteris turi inžinierės diplomą.

– Kurdama savo svetainę ilgai svarsčiau, kaip ją pavadinti. Kaip apibūdinti save ir tai, ką darau. „Neringos palėpė“ – tai mano vidinis pasaulis, širdies namai, kuriuos atsinešiau iš vaikystės. Tada turėjau savo palėpę, mažą kambarėlį antrajame namo aukšte, kur vasaromis beveik gyvendavau. Vos pramerkusi akis, rytais kopdavau į palėpę stačiais mediniais laiptais ir pasislėpdavau nuo viso pasaulio. Ten buvo mano sielos namai – pasakų šalis. Ten galėdavau kurti savo kiekvienos dienos istoriją. Kartais tapdavau karaliene su popierine karūna. Kartais būdavau mokytoja, cheminiu lūpų pieštuku paryškintomis lūpomis, avinti močiutės aukštakulniais bateliais. Savo palėpėje „užauginau“ ne vieną lėlę. O saulei nusileidus skubindavausi sprukti iš savo palėpės, vietą užleisdama „baubukams“, – dalijosi prisiminimais kybartietė.


Atėjo laikas dalytis


Neringos vaikystės palėpėje liko šimtai perskaitytų knygų, privalomų pagal mokyklos programą, ir tokių, kurias ji „rydavo“ palindusi po antklode, nes buvo dar per maža jas skaityti. Būtent po šių knygų, po pirmų nubudusių draudžiamų jausmų gimė noras pačiai kažką rašyti, kurti eiles. Pasak Neringos, tai buvo pats gražiausias to meto savęs įprasminimas.

– Tada supratau vieną dalyką – kad nenoriu užaugti. Juk užsidarius vaikystės durims baigiasi visos svajonės, tikėjimas pasaka. O aš taip troškau visada gyventi savo palėpėje, savo pasaulyje – ten, kur viskas sukurta pačios rankomis, kur rytojus būna gražesnis už vakar dieną. Ir kai suaugau, visada jaučiau, kad man negana to eilinio, standartinio gyvenimo. Norėjau kažką rašyti, kurti ar kitaip stebinti akį ir džiuginti širdį. Supratau, jog savo vaikystės palėpės taip ir nepalikau, ją nešiojausi savo širdyje, tik rodyti kažkam bijojau, – atvirai kalbėjo Neringa.

Atėjo noras įsileisti į savo sielą kitus žmones ir dalytis, nors anksčiau tokios drąsos Neringai ypač trūko.


Atrado tikėjimą ir save


– Gyvenimas tiesiog ėjo, o aš buvau kažkur šalia. Visi aplinkui turėjo tikslus, svajones, o aš jaučiausi balta varna. Turėjau tiek pat, kiek ir visi: šeimą, namus, darbą, tačiau nesugebėjau tuo džiaugtis. Man trūko ugnelės viduje, stimulo, trūko... kažko. Tik nesupratau – ko, – pasakojo kybartietė.

Vieną dieną savo feisbuko paskyroje moteris pamatė kvietimą į „Alfa“ kursus Kybartuose. Jei tada jai kas būtų pasakęs, kad ji lankys šiuos kursus ir jiems pasibaigus taip lengvai pasakos savo istoriją, Neringa nebūtų patikėjusi. Tačiau jaunai moteriai buvo smalsu, kurgi toji paslaptis, kuri priverčia žmogų mylėti gyvenimą ir šalia esantį be jokio savanaudiškumo, su atsidavimu. Ir tada prasidėjo pažintinė kelionė.


Kasdieninės dovanos


– Kursuose supratau, jog buvau toli nuo tikro tikėjimo. Eidavau į bažnyčią tik bėdos prispirta, melsdavau padėjimo, o paskui vėl tapdavau „šventine“ katalike, einančia į bažnyčią tik per tradicines šventes. Į „Alfą“ atėjau visiškai nusivylusi gyvenimu, po dviejų skaudžių netekčių. Nesitikėjau nieko. Tik kažkaip norėjau apsikrėsti džiaugsmu, kurio taip man trūko. Ir tada pradėjo vykti keisti dalykai. Pirmiausia, supratau turinti klausą. Aš ėmiau klausytis ir girdėti, ką man sako per mokymus. Supratau, kokia egoistiška buvo mano meilė Dievui. Norėjau tik gauti, o duoti nieko net neketinau. Supratau, jog didžiausią dovaną jau esu gavusi – tai gyvenimą. Tą patį, kurio spalvų nesistengiau matyti, kuris atrodė našta, bet ne džiaugsmas. Nuo tos dienos ėmė dėtis įdomūs dalykai. Dingo baimė, atsirado saugumo jausmas. Per žmones, daiktus, per paprasčiausias smulkmenas aš gaunu begales dovanų, tik dabar išmokau jas pastebėti“, – savo praregėjimu džiaugėsi Neringa.

Meniškos sielos inžinierė išdrįso apie savo pomėgius paskelbti visiems, ėmė dalytis jais internete ir sulaukė gražių žodžių bei užsakymų.

Pasak Neringos, jei kasdien gyventume pastebėdami kiekvieną sutiktąjį, nusišypsodami, padėdami kitam ir kuo mažiau galvodami apie save, gal taptume kitokie – geresni.






Komentarai:







Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Naujasis muitinės vadas semiasi suvalkietiškos patirties
* Gižiečių iniciatyva įvertinta įspūdingu medaliu
* Gimtinės ilgesys dainininką kasmet parveda į Lietuvą
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Ar rūpinatės savo įvaizdžiu socialiniuose tinkluose?
Informaciją skelbiu apgalvotai.
Dėl to visai nesuku galvos.
Neturiu socialinio tinklo paskyros.



Kalbos patarimai

Ar taisyklinga „priimti dėmesin (domėn)“?
Ne, nes tai yra nevartotinas vertinys. Ne priimti dėmesin (domėn), o atsižvelgti, turėti galvoje, omenyje.



Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel./faks. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2018 Visos teisės saugomos.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai


Svetainės programavimas ir dizainas