„Santaka“ / Kol Darbo birža siūlo „atrasti save“, verslininkai nežino kur rasti darbuotojų / Gyvenimas

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis

Orai Vilkaviškyje
Prenumeratos kaina 1 mėn. - 5,50 €!




Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą ne tik „Santakoje“, bet ir „Reklamos gide“.

Skelbimai svetainėje

Parduoda medų. Gali pristatyti į namus. Tel. 8 620 85 872.
Galioja iki: 2019-01-28 10:50:32

Parduoda OPEL ASTRA CARAVAN (1999 m., 1,7 l, dyzelis, 50 kW, TA iki 2019 m. sausio 31 d., 550 Eur). Tel. 8 653 81 967.
Galioja iki: 2019-01-28 11:12:51

Parduoda VW POLO (2003 m., 1,9 l, dyzelis, TA iki 2020 m. lapkričio mėn.). Tel. 8 694 95 488.
Galioja iki: 2019-01-28 11:14:48

Parduoda prikabinamą namelį-kemperį su baldais, paaugintus įvairaus amžiaus veršelius (telyčaites), mobilųjį telefoną CAT S40, padangas M+S 185 | 65R15 (4 vnt.), rusišką ritininį presą PR-1,6. Tel. 8 602 31 187.
Galioja iki: 2019-01-28 13:09:35



Svečių knyga

Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / Gyvenimas

Dalinkitės:  


Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas Valdas Sutkus.

Kol Darbo birža siūlo „atrasti save“, verslininkai nežino kur rasti darbuotojų

Valdas Sutkus

Lietuvos ekonomikos augimo prognozės ir skambios antraštės apie tai, kad mūsų šalies verslui tereikia gaudyti palankų investicijų vėją ir šis neš toli, skamba išties įkvepiančiai. Gaila, bet tai – tik dalis tiesos. Darbo vietas Lietuvoje kuriančiam verslui labiausiai norisi, bet, deja, sunkiai pavyksta, gaudyti darbuotojus.

Būtent darbo jėgos trūkumas yra ta problema, kurios kol kas išspręsti nepavyksta. Valstybės mastu lėšų trūksta tinkamam darbuotojų perkvalifikavimui, pagalbai įsidarbinant iš emigracijos grįžtantiems lietuviams, o darbdaviams tenka potencialius darbuotojus apmokyti savo lėšomis. Tuo tarpu didžiulės lėšos iš darbo rinka bei dirbančiųjų ir darbdavių poreikiais turinčios rūpintis sistemos tiesiog „sudeginamos“ be jokios realios naudos.

Lietuvos darbo birža per 2015-2017 metus su asignavimus skirstančiomis institucijomis pasirašė 297 mln. eurų vertės sutartis dėl iš Europos Sąjungos (ES) fondų finansuojamų projektų. Iš kurių 229 mln. eurų skirta taip vadinamosioms „minkštosioms priemonėms“, o likęs 71 mln. – išmokoms įmonėms, įdarbinančioms neįgaliuosius ir panašioms reikmėms.

Minkštosios priemonės savaime nėra blogai. Mokymai, persikvalifikavimas ar galimybė plėtoti įgūdžius, reikalingus savam verslui kurti ar susirasti darbo vietą, tikrai gali duoti naudos. Tačiau problemos prasideda tada, kai minkštosios priemonės taikomos nepakankamai skaidriai, jų efektyvumas bei rezultatai nėra aiškiai apibrėžiami, o tikslai, kuriems jos skiriamos, – nederinami nei su rinkos situaciją geriausiai išmanančiais darbdaviais, nei su atskirų verslo sektorių atstovais bei ekspertais.
Lietuvos darbo birža per 2015-2017 metus su asignavimus skirstančiomis institucijomis pasirašė 297 mln. eurų vertės sutartis dėl iš Europos Sąjungos (ES) fondų finansuojamų projektų. Iš kurių 229 mln. eurų skirta taip vadinamosioms „minkštosioms priemonėms“, o likęs 71 mln. – išmokoms įmonėms, įdarbinančioms neįgaliuosius ir panašioms reikmėms.


Šiuo atveju turime situaciją, kai visų pasirašytų projektų vienintelis vykdytojas yra pati Darbo birža, o partneriai – tos pačios Darbo biržos teritoriniai padaliniai. Nei darbdavių, nei profesinių sąjungų organizacijos nebuvo kviečiamos dalyvauti projektuose kaip partneriai. O visi milijonai įsisavinami Darbo biržos viduje. Ir nors kalbėdami apie ES lėšas jau įpratome vartoti žodį investicijos, šioje situacijoje žodis „įsisavinti“ tinka kur kas labiau, nes vyko būtent tai. Tarkime, 30 mln. eurų kainavusi ir skandalingai pagarsėjusi programa „Atrask save“, kurios dalyviams per užsiėmimus buvo siūloma žaisti kortomis, megzti ar skaityti knygas, yra neefektyvios minkštosios priemonės bei konkretus pinigų įsisavinimo pavyzdys.

Šiuo metu akivaizdžiai trūkstant elektrikų, inžinierių, statybininkų ar įvairią pramoninę techniką galinčių valdyti žmonių pagal šias priemones kažkodėl apmokyti nebuvo galima. Geriausiu atveju suorganizuojami pusdienio vizitai į įmones, kuriose šie susipažįsta su agregatais bei technologijomis, kurių niekada nevaldys, nes... yra kviečiami ne ruoštis darbui, bet atrasti save. Tuo tarpu verslui tokie pusdienio vizitai ar savaitės trukmės praktikos tikrai nekuria pridėtinės vertės ir darbuotojų susirasti nepadeda. Konkrečios pameistrystės, profesinės praktikos bei persikvalifikavimo programos būtų kur kas naudingesnės, tačiau tokių priemonių įgyvendinimui lėšos skiriamos toli gražu ne taip dosniai.

Apmaudu, kad Lietuvos darbo birža ignoruoja puikiai žinomą faktą, kad nuo 2020 metų europinės investicijos mažės. Akivaizdu, kad savitiksliai, rinkos poreikių visiškai neatspindintys mokymai nepadeda bedarbiams įsilieti į darbo rinką ir nemažina ilgalaikio nedarbo, kuris valstybei ir ekonomikai turi ilgalaikį neigiamą poveikį. Žymus JAV politikas, mokslininkas ir verslininkas Bendžaminas Franklinas yra pasakęs garsiąją frazę „laikas - pinigai“ (angl. time is money ). Lietuvos realijų kontekste šią frazę būtina ne tik prisiminti, bet ir nuolat taikyti praktikoje, su šaknimis raunant pinigų įsisavinimo praktikas.




Komentarai:







Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Į griovius slydo mokinius vežiojantys autobusai
* Žemės ūkio konsultavimo tarnyba: klientų vis daugėja
* Kuriu verslą: kokią įmonės juridinę formą pasirinkti?
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Ar pažįstate emigrantų, svarstančių grįžti gyventi į Lietuvą?
Taip, ir ne vieną.
Tokių svarstymų negirdėjau.
Aš svarstau galimybę grįžti.
Pažįstu jau ir grįžusiųjų.



Kalbos patarimai

Ar vartotinas žodis „magaryčios“?
Žodis „magaryčios“ yra arabiškos kilmės ( maharig – išlaidos), o į Lietuvą atkeliavo per rytų slavus. Tai tam tikrą susitarimą užtvirtinantis veiksmas, per kurį abi pusės išlenkia taurelę ar pan. Pvz.: Reikės statyti (arba duoti) magaryčių. DLKŽ šis žodis teikiamas su žyma šnek. (šnekamosios kalbos ž.). „Kalbos patarimų“ leidinyje jis vertinamas kaip vengtina vartoti svetimybė, vietoj kurios teikiami atitikmenys: 1. vaišės, išgertuvės; 2. priedas. Pvz.: Skolą grąžino su magaryčiomis (= su priedu ).


Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel./faks. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2019 Visos teisės saugomos.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai


Svetainės programavimas ir dizainas