„Santaka“ / Dar kartą apie erkes / Aktualu

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis

Orai Vilkaviškyje
Prenumeratos kaina 1 mėn. - 4,80 €!




Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą ne tik „Santakoje“, bet ir „Reklamos gide“.

Skelbimai svetainėje

Parduoda 1 t talpos konteinerį metaliniame rėme su išleidimo čiaupu ir jo prailginimu (45 Eur), tokį pat konteinerį be metalinio rėmo (15 Eur). Tinka vandeniui ar kurui laikyti. Gali atvežti. Tel.: 8 686 98 506, 8 686 98 503.
Galioja iki: 2018-09-29 09:19:34

Brangiai išsinuomotų žemės ūkio paskirties žemės. Tel. 8 624 12 402.
Galioja iki: 2018-09-30 10:57:07

Parduoda kiaulę skersti. Tel. 8 602 31 187.
Galioja iki: 2018-10-01 11:50:58



Svečių knyga

Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / Aktualu

Dalinkitės:  


Dar kartą apie erkes

Erkės – laikini žmogaus ir gyvūnų parazitai.Daugumai erkių reikalingas kitas gyvas padaras, šiuo atveju gyvūnas arba žmogus, kurio krauju erkė maitinasi.

Erkė yra ypatinga tuo, kad jai reikia gerokai daugiau kraujo nei kitiems parazitams. Jeigu įsisiurbusios erkės nepastebime, ji gali gerti kraują iki 15 dienų. Erkės yra ne tik agresyvūs kraujasiurbiai, bet ir ligų platintojai. Lietuvoje paplitusios kietosios erkės, jų galime rasti praktiškai visuose miškuose ir parkuose. Infekcinių ligų, tokių kaip Erkinis encefalitas ir Laimo liga, platintoja yra Europinė miško erkė – Ixodes ricinus (1 pav.) Sergamumas erkių platinamomis ligomis Lietuvoje pastaraisiais metais sparčiai auga.

Erkinis encefalitas (EE) - tai sunki gamtinė židininė virusinė liga, sukeliama erkinio encefalito viruso (EEV), pažeidžianti galvos smegenis, jų dangalus ar periferinius nervus. EE yra viena iš svarbiausių virusinių žmogaus centrinės nervų sistemos infekcijų, kuriai būdingi liekamieji reiškiniai, kartais sukeliantys invalidumą. Erkiniu encefalitu sergama daugelyje pasaulio šalių. Ligos sukėlėjas. Erkinio encefalito sukėlėjai nuolat cirkuliuoja gamtoje – virusai parazituoja stuburinių (daugiausia graužikų) ir voragyvių (erkių) organizmuose. Erkių organizme virusas randama seilėse. Didelis erkinio encefalito virusų paplitimas yra Baltijos šalyse, Čekijoje, Slovakijoje, Suomijoje, rytinėje Švedijos pakrantėje, Pietinėje Vokietijoje. Kaip užsikrečiama erkiniu encefalitu? Erkiniu encefalitu užsikrėsti galima įsisiurbus erkei arba vartojant termiškai neapdorotą pieną ar jo produktus. Virinant pieną erkinio encefalito virusas žūsta per 2 minutes, veikiant 70 ºC temperatūrai – per 5 minutes. EE simptomai: EE inkubacinis periodas trunka 2 – 28 dienas, vidutiniškai 7 – 14 dienų. Ligos eiga 80 proc. atvejų yra dvibangė - pirmiausia pajuntami gripą primenantys požymiai: iki 38-38, 5 laipsnio pakyla kūno temperatūra, būdingas bendras silpnumas, kaulų laužymas, nuovargis, nežymus galvos skausmas, svaigimas, gali kiek papykinti. Po 5 -7 dienų simptomai aprimsta ir 5-8 dienas žmogus jaučiasi visai neblogai. Apie 30 proc. užsikrėtusių asmenų išsivysto antra ligos fazė ir tada išryškėja centrinės nervų sistemos (CNS) pažeidimo simptomai - stiprūs galvos skausmai, lydimi pykinimo, vėmimo, sąmonės, mąstymo sutrikimo, traukulių, pusiausvyros sutrikimo, paralyžių. Kaip apsisaugoti nuo erkinio encefalito? Pagrindinė priemonė išvengti susirgimo šia sunkia liga yra profilaktiniai skiepai nuo erkinio encefalito. Atlikus vakcinaciją du kartus, su 1-3 mėnesių pertrauka tarp skiepų, imunitetas susiformuoja vieneriems metams. Po metų suleidus dar vieną skiepo dozę atsparumas ligai prasitęsia dar trejiems metams. Paskui papildomai skiepytis patartina kas trejus–penkerius metus. Laimo liga. Laimo liga (LL) - tai lėtinė ar recidyvuojančios eigos transmisinė gamtinė židininė infekcinė liga, pažeidžianti įvairius organus bei sistemas. Laimo ligą sukelia bakterija (B.burgdorferi), kurią perneša Ixodes genties erkės. Laimo liga yra dažniausia pernešėjų platinama liga. Lietuvoje kasmet užregistruojamas didėjantis sergančių skaičius 2500 – 3000 per metus.

Kaip užsikrečiama Laimo liga? Žmogaus užsikrėtimo Laimo liga principas panašus į erkinio encefalito. Siurbdama kraują, erkė į žaizdą suleidžia skysčius, kuriuose yra LL sukėlėjų. Jei erkė nedelsiant pašalinama po įsiurbimo, infekcijos rizika žmonėms labai sumažėja. Simptomai. Laimo liga yra daugiasistemė liga, kuri gali pažeisti įvairių sričių audinius. Ligos kliniką galima suskirstyti į tris etapus, tačiau perėjimas nuo ankstyvos stadijos prie vėlyvesnės ne visada pastebimas. I stadija: lokalizuota klaidžiojanti eritema (rausva dėmė) įkandimo vietoje, kuri atsiranda apie 60–80 proc. atvejų per 2–30 dienų nuo erkės įkandimo. II stadija. Jei asmuo negydomas, infekcija išplinta ir pažeidžia nervų sistemą, sąnarius ir/ar širdį. Ji gali trukti kelias dienas ar savaites. Neuroboreliozė pasireiškia apie 20 proc. Laimo ligos atvejų, artritas – 10 proc., o karditai yra reti. III stadija. Lėtinė liga yra reta. Ji pasireiškia sąnarių ypač kelių, odos pažeidimais. Gydymas. Gydoma antibiotikais. Gydymo efektyvumas priklauso nuo ankstyvos ligos diagnostikos. Persirgus Laimo liga, imunitetas neįgyjamas, ir žmogus šia liga gali susirgti pakartotinai. Vakcinos nuo Laimo ligos nėra. Erkių gausą mažinančios priemonės:  tinkama parkų, poilsio vietų, dažnai žmonių lankomų miškų priežiūra: žolė šienaujama nuo ankstyvo pavasario, neleidžiant jai užaugti aukštesnei kaip 10 cm., menkaverčiai krūmai iškertami, miško darbų atliekos, išvartos, nupjauta žolė išvežama arba sudeginama, pasivaikščiojimo takai ir takai, vedantys vandens telkinių, sporto aikštelių, laužaviečių link, praplatinami. Individualios apsaugos priemonės:  Būnant gamtoje patartina dažnai apžiūrėti save ir bendrakeleivius. Aptiktas per drabužius ropojančias erkes sunaikinti.  Einant į mišką, reikėtų apsivilkti šviesiais drabužiais: viršutiniai drabužiai turėtų būti ilgomis rankovėmis, kurių rankogaliai gerai priglustų prie riešo; kelnių klešnių apačia taip pat turėtų būti gerai prigludusi prie kūno. Galvą patartina apsirišti skarele arba užsidėti garai priglundančią kepurę, gobtuvą.  Repelentai (nariuotakojus atbaidančios medžiagos). Repelentais apruošiamos atviros žmogaus kūno vietos (veidas, kaklas, rankos). Repelentais galima apruošti ir gamtoje dėvimus drabužius. Apsaugos efektyvumas priklauso nuo repelento sudėties bei nariuotakojo jautrumo panaudotoms medžiagoms. Visų repelentų poveikis yra trumpalaikis.



Edita Jankienė

Visuomenės sveikatos specialistė






Komentarai:







Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Popiežius Pranciškus palaimino Lietuvos žmones
* Vilkaviškio rajone nebelieka migracijos padalinio
* Vizito pas medikus mokestis drausmintų ir mažintų pacientų eiles
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Ar kada nors esate nukentėjęs nuo vagių?
Taip, patyriau didelių nuostolių.
Niekada su vagystėmis nesusidūriau.
Nukentėjau nežymiai.
Esu apsidraudęs, todėl jaučiuosi saugiau.



Kalbos patarimai

Ką kilnojo – gyrą ar svarstį?
Didelis metalinis rutulys su rankena jėgai ugdyti vadintinas svarsčiu. Taigi stipruoliai varžosi kilnodami svarstį, bet ne gyrą.


Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel./faks. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2018 Visos teisės saugomos.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai


Svetainės programavimas ir dizainas