„Santaka“ / Miokardo infarktas: kodėl serga vis jaunesni?

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis

Orai Vilkaviškyje
Prenumeratos kaina 1 mėn. - 5,50 €!




Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą ne tik „Santakoje“, bet ir „Reklamos gide“.

Skelbimai svetainėje

Parduoda medų. Gali pristatyti į namus. Tel. 8 620 85 872.
Galioja iki: 2019-01-28 10:50:32

Parduoda OPEL ASTRA CARAVAN (1999 m., 1,7 l, dyzelis, 50 kW, TA iki 2019 m. sausio 31 d., 550 Eur). Tel. 8 653 81 967.
Galioja iki: 2019-01-28 11:12:51

Parduoda VW POLO (2003 m., 1,9 l, dyzelis, TA iki 2020 m. lapkričio mėn.). Tel. 8 694 95 488.
Galioja iki: 2019-01-28 11:14:48

Parduoda prikabinamą namelį-kemperį su baldais, paaugintus įvairaus amžiaus veršelius (telyčaites), mobilųjį telefoną CAT S40, padangas M+S 185 | 65R15 (4 vnt.), rusišką ritininį presą PR-1,6. Tel. 8 602 31 187.
Galioja iki: 2019-01-28 13:09:35



Svečių knyga

Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2018-03-22 16:32

Dalinkitės:  


Miokardo infarktas: kodėl serga vis jaunesni?

Miokardo infarktas – liga, vis dažniau kelianti grėsmę ne tik vyresnio amžiaus žmonėms. Ypač turėtų sunerimti ir jauno amžiaus žmonės, kurių šeimoje buvo sergančiųjų šia liga.


Apmiršta raumuo


Dažnai manoma, kad įvykus miokardo infarktui plyšta širdis. Tačiau tokie plyšimai įvyksta labai retai, kai jau nieko negalima padaryti ir žmogų ištinka staigi mirtis.

Tačiau dažniausiai miokardo infarktas įvyksta tada, kai dėl susidariusio krešulio yra užkemšama kraujagyslė. Tai neleidžia širdį maitinančioms arterijoms tinkamai pernešti deguonies, todėl širdies raumens dalis apmiršta ir nustoja dirbti.

Jei kraujo krešulys yra nedidelis ir jis ne visiškai užkemša kraujagyslę, įvyksta negilus infarktas, o kai kraujo krešulys aklinai užkemša visą kraujagyslę, įvyksta gilusis miokardo infarktas.


Serga vis jaunesni


Nors vyrauja nuomonė, jog miokardo infarktas yra vyresnio amžiaus žmonių liga, vis dažniau ja suserga jaunesni, netgi dvidešimties ar trisdešimties metų amžiaus, žmonės. Moksliniais tyrimais įrodyta, kad vidiniai arterijų pažeidimai atsiranda jau antrame trečiame gyvenimo dešimtmetyje. Tam didelę reikšmę turi genetika, todėl jei tarp pirmos eilės giminaičių buvo jaunų žmonių, sirgusių šia liga, labai svarbu atkreipti dėmesį į rizikos veiksnius ir su jais kovoti.

Susirgti didelę tikimybę turi ir tie asmenys, kurie skundžiasi aukštu kraujospūdžiu, tačiau jo negydo. Dažnai tai būdinga jauniems žmonėms, kai atsitiktinai ar per profilaktinius patikrinimus jiems nustatomas padidėjęs kraujospūdis, bet jie atsisako gydytis, nes neturi nusiskundimų ir jaučiasi gerai.

Tačiau esant padidėjusiam kraujospūdžiui tenka didesnė apkrova širdžiai. Jeigu jis yra per didelis, storėja širdies raumuo, pakenkiama kraujagyslių sienelėms, atsiranda pokyčių inkstuose.

Ligai didelę įtaką gali daryti ir kiti veiksniai (per didelis svoris, per mažas fizinis aktyvumas, rūkymas ar nevisavertė mityba), kuriuos koreguoti gali kiekvienas. Tai – sveika mityba, fizinis aktyvumas, grūdinimasis, gyvenimo būdas be žalingų įpročių.


Ligos simptomai


Dažniausi miokardo infarkto simptomai – skausmas už krūtinkaulio, plintantis po visą krūtinę ir trunkantis daugiau negu 20 minučių. Tačiau gali pasireikšti ir dusulys, vėmimas. Kartu su skausmu dažnai atsiranda ir infarktui būdingas simptomas – mirties baimė. Kai kurie pacientai pastebi grėsmingus širdies ritmo sutrikimus, netenka sąmonės.

Vis dėlto būna ir miokardo infarkto formų, kai žmogus nejaučia jokių požymių, o tai, jog įvyko infarktas, gydytojai atranda tik vėliau, dažniausiai – per profilaktinius patikrinimus. Tokie netipiški miokardo infarkto požymiai būdingi jauniems 25–40 metų ar vyresniems nei 75 metų pacientams.

Atsiradus krūtinėje skausmui, kuris užtrunka ilgiau nei 20–30 min., esant galimybei reikia po liežuviu padėti nitroglicerino tabletę. Jeigu po 5–15 min. būklė negerėja, būtina kviesti greitąją medicinos pagalbą. Jei namie turite aspirino, galima jo išgerti.


Kreiptis į medikus


Kartais žmonės, neturėdami po ranka kraujagysles plečiančių vaistų, nusprendžia išgerti degtinės, tačiau taip rizikuoti nereikėtų. Nors pradžioje tai gali kiek praplėsti kraujagysles, vėliau alkoholis sukelia dar stipresnius arterijų susitraukimus ir pablogina situaciją.

Ištikus miokardo infarktui reikėtų stengtis, kad pacientas kuo greičiau patektų į ligoninę, kurioje būtų „atkimšta“ kraujagyslė ir išsaugotas širdies raumuo. Kraujagyslę atkimšus laiku, atkuriamas kraujo tekėjimas į širdį, taip išsaugant širdies raumenį.

Jei kreiptis į gydytojus pavėluojama ir pažeista kraujagyslė neatkemšama per kelias valandas, širdies raumuo dėl deguonies trūkumo jau gali būti apmiręs. Tuomet visam laikui susidaro širdies raumens randas, o kai kurie atvejai netgi gali baigtis mirtimi.


Padeda profilaktika


Užbėgti miokardo infarktui už akių gali padėti kraujagyslių ir širdies ligų prevencinės programos, kurios akivaizdžiai duoda labai gerų rezultatų, o svarbiausia – padeda sumažinti mirtingumą. Šių programų metu poliklinikose atrenkami pacientai, turintys didesnę riziką susirgti miokardo infarktu ir insultu. Kardiologinius tyrimus atliekančiose poliklinikose bei ligoninėse, detaliai pacientą ištyrus, nusprendžiama, koks gydymas geriausias.

Atliekama elektrokardiograma, kuri leidžia įvertinti, ar nėra patologinių pokyčių. Echokardioskopija nustatoma, ar nėra širdies raumens sustorėjimo, padidėjusių širdies ertmių, vožtuvų struktūrinių pokyčių bei širdies raumens pažeidimo.

Galiausiai pacientui atliekamas fizinio krūvio testas, per kurį matoma, ar nėra pakitimų, būdingų dėl užsikimšusių kraujagyslių išsivysčiusioms ligoms. Tai leidžia nustatyti, ar reikalingas gydymas medikamentais, ar būtina taikyti intervencinį gydymą. Drauge pacientui sudaroma programa, kaip koreguoti rizikos veiksnius, o tai padės išvengti grėsmingos ligos.



Parengta pagal pranešimus spaudai






Komentarai:







Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Ilgai lauktas mamografas jau pradėjo dirbti
* Pirmine teisine pagalba naudojasi vis daugiau žmonių
* Būsimose miesto poilsio zonose ketinama palikti sveikus ir gražius medžius
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Ar pažįstate emigrantų, svarstančių grįžti gyventi į Lietuvą?
Taip, ir ne vieną.
Tokių svarstymų negirdėjau.
Aš svarstau galimybę grįžti.
Pažįstu jau ir grįžusiųjų.



Kalbos patarimai

„Karilionas“ ar „kariljonas“?
Nė vienas rašybos variantas nelaikytinas klaida.
„Tarptautinių žodžių žodyne“ šis žodis rašomas be j karilionas (pranc. carillon ): 1. tarpusavyje suderintų įv. dydžio varpų komplektas, turintis automatinį skambinimo mechanizmą; kai kurių karilionų varpai mušami rankomis plaktukais; 2. varpų muzika.
Tačiau Kalbos komisijos posėdyje apsvarsčius nutarta, kad tais atvejais, kai originalo formoje i eina po priebalsės ir tariamas jotas, gali būti rašoma raidė j: kariljonas (kaip šampinjonas, paviljonas ).


Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel./faks. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2019 Visos teisės saugomos.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai


Svetainės programavimas ir dizainas