Siūlykite temą

---

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.
	Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

---

Skelbimai

---

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.

Skelbimai svetainėje

---

Vieta ir darbo laikas

---

Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2006-11-21 08:43

---

Renatą Didvyžių pensionatas apsaugojo nuo Kauno mafijos.

Autorės nuotr.

(Tęsinys. Pradžia Nr. 130)





Tarp Didvyžių pensionato gyventojų yra buvusių verslininkų, mokytojų, paštininkų. Yra tokių, kurių tėvai žinomi literatai, teatralai, karininkai, o jie patys rašo poeziją ir yra išleidę ne vieną rinkinį. Likimo valia tapę mūsų rajone įsikūrusio pensionato gyventojais, visi jie vienu balsu tvirtina, jog Didvyžiai – dvasinės ramybės uostas, kur jaučiasi gerbiami, mylimi ir palaikomi.

Poetas Narvydas

Iš Lazdijų rajono kilęs Narvydas pensionate garsėja savo poezija. Pusamžis vyras nuolat rašo eilėraščius, kuriuos spausdina pensionato laikraštyje, yra išleidęs poezijos knygelę, dabar spaudai ruošiama antroji. Savo eilėraščių tekstus Narvydas surenka kompiuteriu, moka atspausdinti. Poezija sakė susidomėjęs nuo vaikystės, nors rašyti pradėjo daug vėliau. Narvydą visuomet traukė meniniai darbai. Jis apie 10 metų dirbo M.K.Čiurlionio dailės kombinate – gamindavo papuošalus iš melchioro, gintaro. Tačiau kruopštus meninis darbas iš Narvydo reikalavo daug dvasinių jėgų, tad jam nebelikdavo laiko svajoti, kurti eilėraščius. Anksti sušlubavusi sveikata atėmė galimybę toliau mokytis, o galop atvedė į pensionatą.

Gediminui moka doleriais

Kristaus amžiaus sulaukęs Gediminas bene vienintelis gauna laiškų iš Amerikos. Kas keli mėnesiai iš vienos palydovines antenas gaminančios JAV firmos Gediminui atkeliauja paketėlis su užduotimi. Pagal nurodytas schemas vyras turi prie plokštelės prilituoti detales. Už tai firma jam perveda 6 dolerius atlygio. Anot Gedimino, kartais amerikiečiai atsiunčia laišką, jog užduotis atlikta neteisingai ir dolerių negausiąs. Gediminas tuomet labai nenusimena ir laukia kitos užduoties. Apie tokį darbą užsienyje jis radęs skelbimą laikraštyje ir pabandęs nusiųsti savo duomenis. Parašyti laišką jam padėjo pensionato darbuotojų vaikai, gerai išmanantys anglų kalbą. Gediminas labai mėgsta žaisti kompiuteriu. Jis domisi radiotechnika, tad anksčiau, dar gyvendamas Garliavoje, pats iš detalių buvo susitvėręs kompiuterį, šviesos efektus skleidžiančią aparatūrą.

Ertmė ir Linutė

Ertmei gražų, netradicinį vardą išrinko jos tėtis – garsus prieškario Lietuvos poetas Salys Šemerys, gimęs ir augęs Vilkaviškyje, išleidęs porą eilėraščių rinkinių. Ertmė pamena, kaip ji su tėvais gyveno mūsų rajone, tėtis mokytojavo Vilkaviškyje, Kybartuose, vėliau persikėlė į Klaipėdą. Moteris baigė Kauno politechnikos institutą, sukūrė šeimą, susilaukė dviejų sūnų.

Dabar jau dešimtmetį pensionate gyvenanti Ertmė rūpinasi įamžinti tėvo atminimą. Ji užsakiusi memorialinę lentą, kurią ketina prikalti Vilkaviškyje, ant vieno Palangos gatvės namų, kur kadaise gyveno jos tėvas. Pati solidaus amžiaus sulaukusi moteris norėtų, kad prie memorialinės lentos gamybos pinigais prisidėtų ir rajono Savivaldybė. Nors parašė keletą laiškų, kol kas atsakymo tvirtina negavusi.

Trečius metus pensionate gyvenanti Linutė visą gyvenimą mokė pradinukus vienoje Marijampolės mokyklų. Šiaulių pedagoginį universitetą baigusi moteris mažiesiems atidavė septyniolika darbo metų, kol sušlubavo sveikata.

Apie ligą vengianti kalbėti moteris pensionatan sakosi patekusi dėl socialinių problemų. Linutė savo šeimos nesukūrė, nes visą dėmesį skyrė mokiniams. Kai mirė tėvai, ji liko visiškai viena. Tad neturėjo, kas ja pasirūpina, pataria. Marijampolietė prisimena, kaip neteko darbo ir nebegalėjo išlaikyti buto. Parduoto būsto pinigus greitai pravalgė, todėl paramos teko kreiptis į valstybę. Būtent Socialinės paramos skyriaus darbuotojos sutvarkė dokumentus, kad Linutė patektų į Didvyžius. Gabiai, skrupulingai moteriai pensionato auklėtojos patiki vesti renginius, tuomet viskas vyksta sklandžiai, be klaidų.

„Mafijozas“ Renatas

Tokių rūpesčių, kokių sukėlė beveik prieš dvejus metus Didvyžiuose apsigyvenęs kaunietis Renatas, pensionato administracija dar nebuvo turėjusi. 39-erių vyro dokumentuose buvo įrašyta, jog jis – individulios įmonės direktorius. Kuo verčiasi Renato įmonė, darbuotojos nesidomėjo, mat kaunietis medikų ir teismo pripažintas neveiksniu. Tai reikštų, jog toks vadovas jokios juridinės teisės tvirtinti dokumentus savo parašu ar antspaudu nebeturi. Tačiau mūsų teisinėje valstybėje, pasirodo, įstatymai lengvai apeinami, jei kalbama apie dideles pinigų sumas.

Pensionato vadovėms įtarimų kilo tuomet, kai jų naujasis gyventojas Renatas kažkur dingdavo kelioms valandoms, o į kambarį grįždavo su dovanomis. Vyras parsiveždavo brangių saldainių, gerų cigarečių, kavos, gėrimų. Pasekusios Renatą darbuotojos pastebėjo, jog jo pasiimti atvyksta prabangūs automobiliai – aukštos klasės BMW, tamsūs „Mercedes Benz“, „Lexus“ nevietiniais registracijos numeriais. Pensionato administracija bandė užmegzti pokalbį su Renato „svečiais“, tačiau jie atsisakė prisistatyti ir tapo atsargesni, su Renatu susisiekdavo per kitus pensionato gyventojus. Kilo įtarimų, jog Renatas pateko į nusikalstamo pasaulio pinkles.

Išaiškėjo, jog naujasis pensionato gyventojas su kauniečiais draugais vykdavo pasirašyti dokumentų, kuriais iš įmonės sąskaitų pervesdavo dešimtis tūkstančių litų bei užsienio valiutos. Fiktyvi Renato vardu registruota įmonė tik „plovė“ pinigus ir jokia legalia veikla neužsiiminėjo. Nors Renatas dokumentuose nuolat matė dideles neva jo turimas pinigų sumas, aferistai Didvyžių gyventojui teduodavo labai mažai.

Pensionato administracija kreipėsi pagalbos į policiją. Aplinkinių rajonų pareigūnai suorganizavę operatyvinę operaciją sulaikė ekonominius nusikaltimus dariusius kauniečius. Renatas taip pat prisipažino, kur buvo įsivėlęs. Kelias savaites jis nuo nusikaltėlių buvo slapstomas kitame šalies pensionate.

Renatas sakė, jog Didvyžių pensionatas jį išgelbėjo nuo Kauno mafijos. O liga nuo teisinės atsakomybės jį išgelbėjo jau ne kartą. Kaunietis prisimena, kaip buvo įsipainiojęs į aferą su loterijos bilietais. Tada vyras nutarė bent kelias dienas linksmai pagyventi ir susišlavė už parduotus bilietus gautus pinigus. Po tokio įvykio Renatą tuoj pat sulaikė policija, tačiau iš visų bėdų vienturtį sūnų ištraukdavo mama. Ji Renatą paguldydavo priverstiniam gydymui. Po kelių gydymų psichiatrijos ligoninėse Renatas apsigyveno pensionate, iš kurio niekur nebenorėtų vykti.

Komentarai:

Atgal į pradžios puslapį

---

Šiame numeryje

---

Apklausa

---

Kalbos patarimai

---

Šūksniai

---

Nuorodos

---

Statistika

---