„Santaka“ / Reikėjo malkų – nukapojo pusę ąžuolo

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis

Orai Vilkaviškyje
Prenumeratos kaina 1 mėn. - 4,80 €!




Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą ne tik „Santakoje“, bet ir „Reklamos gide“.

Skelbimai svetainėje

Parduoda traktoriaus MTZ priekinį varantyjį tiltą (naujai perrinktas), kombainą NIVA, traktorių MTZ-82 (geros būklės), keltuvą prie tratoriaus galo. Tel. 8 682 77 847.
Galioja iki: 2018-11-17 09:05:27

Parduoda garažą Vilkaviškyje, prie ligoninės (geras privažiavimas, yra elektra, ištinkuotas), 250 m² komercinės paskirties patalpas Giedriuose (už geležinkelio pervažos, yra aikštelė automobiliams, geras privažiavimas, vandens baseinas). Tel. 8 687 87 459.
Galioja iki: 2018-11-19 14:00:39



Svečių knyga

Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2018-03-15 16:22

Dalinkitės:  


Atvykus aplinkosaugininkams prie medžio jau gulėjo krūva malkoms paruoštų šakų.

Autorės nuotr.


Reikėjo malkų – nukapojo pusę ąžuolo

Eglė MIČIULIENĖ

Praėjusios savaitės viduryje į Savivaldybę ir rajono Aplinkos apsaugos agentūrą ėmė skambinti Pūstapėdžių kaimo gyventojai. Žmonės piktindamiesi pasakojo, jog kaimo pakraštyje be jokio saiko vyrai pjauna storas vešlaus ąžuolo šakas.


Pritrūko malkų


Į Pūstapėdžius atvažiavę Vilkaviškio aplinkos apsaugos agentūros vedėjas Vitas Bakas ir Savivaldybės administracijos vyr. specialistas ekologas Darius Bunikis iš tolo pamatė, kad medžiui jau nieko nepadės. Storiausios ąžuolo šakos buvo nurėžtos iki pat kamieno, vainikas – išdarkytas.

Medį genėjo vietinis Pūstapėdžių kaimo gyventojas D. K., į talką pasikvietęs ir savo kybartietį brolį. Vyrai neslėpė paprasčiausiai norėję pasimalkauti ir tvirtino galvoję, jog ąžuolo negalima nupjauti, o štai genėti – nedraudžiama. Juolab kad medis augantis jų sesers sklype, o sesuo tokį leidimą davusi.

– Tačiau Nekilnojamojo turto kadastre užfiksuota, jog žemė užregistruota šiuo metu jau mirusios jų motinos vardu, ir nei dukra, nei sūnūs po mamos mirties nuosavybės dokumentų nesusitvarkę. Tad oficialiai žiūrint jie šeimininkavo svetimoje žemėje, – aiškino V. Bakas.


Lyg žmogus be rankų


Tačiau net jei minėti asmenys ir būtų įsiteisinę žemės nuosavybę, ąžuolo be leidimo genėti jie vis tiek neturėjo teisės, mat medis auga žemės ūkio paskirties žemėje. Tokioje vietoje norint pjauti ar genėti želdinius privaloma gauti Savivaldybės ekologo leidimą.

Su visais medžiais, nesvarbu, ar tai būtų obelis, ar beržas, ar net ir ąžuolas, savo nuožiūra tvarkytis galima tik namų valdoje. Kitaip tariant, savo kieme medį kiekvienas gali ir genėti, ir pjauti nesikreipdamas į jokius pareigūnus.

– Tačiau jei žmogus kreipiasi norėdamas gauti leidimą jam priklausančioje žemėje genėti ar pjauti medžius, jis bet kokiu atveju dar turi laikytis ir medžių genėjimo taisyklių. Genėti reikia palaipsniui, iš pradžių lają pakeliant iki 2 metrų, vėliau – galbūt dar pusmetriu ir pan., o ne palikti iš medžio stuobrį. Šiuo atveju nupjaustytos storos ąžuolo šakos, vainikas iškeltas iki 5–6 metrų aukščio, tad medis sužalotas. Tai akivaizdu net ir taisyklių gerai neišmanančiam žmogui. Kaip taikliai pastebėjo vienas paprastas kaimo gyventojas, tas ąžuolas atrodė lyg žmogus nukirstomis rankomis, – dėstė Savivaldybės ekologas.

Anot specialisto, net ir savo namų valdoje genint medžius pravartu laikytis jų genėjimo taisyklių. Mat pažeidus gyvybines funkcijas medis ims nykti ar net nudžius, pradės leisti šaknines atžalas.

Dabar, pavasarį, daugelį medžių galima genėti tik iki pumpurų brinkimo, o beržo ir klevo šiuo metu genėti apskritai negalima, nes per pjūvių vietas išbėgs sula ir medis gali nudžiūti. Kiekvienu atveju genėjimo laiką reikia pasirinkti pagal medžio rūšį.


Vertingas, todėl nepigus


Ąžuolą savavališkai nugenėjusiam Pūstapėdžių gyventojui D. K. aplinkosaugininkai paskyrė ir administracinę baudą, ir dar suskaičiavo padarytą žalą.

Už neteisėtą ne miškų ūkio paskirties žemėje augančių saugotinų medžių naikinimą asmenims yra numatyta bauda nuo 60 iki 200 eurų. Šiuo atveju paskirta minimali 60 eurų bauda.

Aplinkai padaryta žala skaičiuojama remiantis tam tikra metodika. Pagal ją medžiai yra suskirstyti į keturias grupes ir žala skaičiuojama atsižvelgiant į medžio vertę. Ąžuolas – vertingas medis, priklausantis III grupei, tad vienas jo skersmens centimetras įvertintas net 9 eurais. Kadangi savavališkai nugenėtas ąžuolas buvo 94 cm skersmens, žala galėjo siekti net iki 1000 eurų.

Tačiau apskaičiuojant žalą vertinama ir medžio augimo vieta, būklė, sužalojimo dydis bei kt.

Šiuo atveju įvertinus, kad nugenėjus ąžuolą jo būklė liko patenkinama, medis sužalotas nepažeidžiant gyvybinių funkcijų, padaryta žala buvo atitinkamai sumažinta ir iš viso įvertinta 317 eurų.


Be leidimo – tik menkaverčiai želdiniai


D. Bunikis priminė, jog žemės ūkio paskirties žemėje kaime be leidimo galima pjauti ar genėti tik mažos vertės medžius. Neturint Savivaldybės specialisto leidimo negalima liesti ąžuolų, uosių, klevų, liepų, miškinių obelų ir kriaušių, guobų, vinkšnų, skirpstų, baltųjų ir trapiųjų gluosnių, taip pat storesnių nei 20 cm skersmens (matuojant 1,30 m kamieno aukštyje) pušų, eglių ir beržų. Kitus medžius, t. y. drebules, tuopas, alksnius, plonesnius nei 20 cm diametro beržus, egles ar pušis, krūmus genėti ir pjauti leidimo nereikia, išskyrus tuos atvejus, kai želdiniai auga paviršinių vandens telkinių apsaugos juostose.

Pareigūnai teigė, jog panašių atvejų, kai surašomi administraciniai protokolai už neteisėtai nugenėtus ar nupjautus medžius, pasitaiko 5–6 kartus per metus. Tiesa, kad žmogus liestųsi prie lietuvių taip mėgstamo ąžuolo, pasitaiko labai retai. Paprastai žmonės pritrūksta malkų ir pradeda pjauti ne savo žemėje augančius mažiau vertingus medžius.

– Vis dėlto dauguma gyventojų žino, jog norint pjauti želdinius reikia leidimų, tik dažnas nesusigaudo, kas juos išduoda. Pas mus į Aplinkos apsaugos agentūrą prašyti leidimų ateina tikrai daug žmonių, bet mes tokių dokumentų neišduodame. Todėl pirmiausiai paklausiame žmogaus, kur tas medis auga, išsiaiškiname, ar tikrai leidimo reikia, o tada, esant reikalui, jau nukreipiame į Savivaldybę pas ekologą. Teisę leisti genėti ar pjauti želdinius turi tik jis, – aiškino V. Bakas.






Komentarai:







Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Kybartų „vaiduokliui“ Savivaldybė nutarė skirti administratorių
* Ispaniją palikusi siuvėja pamažu savo vietą atranda Vilkaviškyje
* Lopai ant lopų – ir tie patys banguoti
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Ar vartojate alkoholį prie savo nepilnamečių vaikų?
To niekada nedarau.
Išgeriu tiek, kad neapsvaigčiau.
Savęs neriboju.
Mano vaikai jau pilnamečiai.
Vaikų neturiu.



Kalbos patarimai

Apkrikštyti ar pakrikštyti?
Bendrinėje kalboje teiktinesnis veiksmažodis pakrikštyti. Jis vartojamas ir Šventojo Rašto vertimuose į lietuvių kalbą.


Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel./faks. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2018 Visos teisės saugomos.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai


Svetainės programavimas ir dizainas