„Santaka“ / Didins lietuviško gintaro žinomumą / Verslas

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis


Orai Vilkaviškyje


Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.

Skelbimai svetainėje

Moteris, turinti patirties, ieško valytojos darbo. Tel. 8 699 29 968.
Galioja iki: 2024-04-21 14:44:23



Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / Verslas

Dalinkitės:  



Didins lietuviško gintaro žinomumą


Kinijos sukurtas gintaro žaliavos deficitas atslūgo, o žaliavos kaina stabilizavosi. Į klasterį susibūrę Lietuvos gintaro juvelyrikos gamintojai eksporto rinkas užkariauja su prekės ženklu „Amber made in Lithuania“.

„Gintaro žaliavos kaina rinkose, kaip ir paklausa Kinijoje, stabilizavosi. Tai reiškia, kad Lietuvos gintaro juvelyrikos gamintojai gali skirti daugiau resursų lietuviško gintaro pramonės žinomumui didinti ir eksporto plėtrai“, – sako tarptautinės juvelyrikos ir gintaro parodos „Amber Trip 2018“ organizatorius ir vienas iš tuo pačiu pavadinimu veikiančio klasterio iniciatorių Giedrius Guntorius.

Kinijai eilę metų nepasisotinus gintaru, jo žaliavos kaina 2014 metais pasiekė piką – už populiariausios frakcijos, aukštos kokybės gintaro kilogramą buvo prašoma net 6 tūkst. eurų. Tačiau jau 2016 metais gintaro žaliavos kaina gerokai nukrito ir šiuo metu pačios populiariausios frakcijos gintaro (50-100 gramų gabalėlių) kilogramas kainuoja 3, 5 tūkst. eurų.

„Kaliningrado gintaro kombinatas iki šiol neatnaujino dar 2015 metų rudenį sustabdyto gintaro žaliavos eksporto ir ją parduoda aukcionuose. Juvelyrinių papuošalų gamintojai gintaro žaliavą perka per vietos tarpininkus: apie 95 proc. visos žaliavos į Lietuvą vis dar atkeliauja iš Rusijos ir tik nedidelė dalis žaliavos įvežama iš Lenkijos ir Ukrainos, – sako „Amber Trip“ vadovas.



Pasak G. Guntoriaus, kurti klasterį paskatino paklausos kritimas Kinijos rinkoje, problemos su gintaro žaliava, siekis didinti lietuviško gintaro žinomumą ir naujų pirkėjų užsienio rinkose paieška.

Į „Amber Trip“ klasterį kartu su projekto pareiškėju įsiliejo dar 10 Lietuvos gintaro juvelyrikos gamybos bendrovių: „RMD Linija“, „Sidabrinė kamėja“, A. Jasaičio gintaro dirbinių įmonė „Napoleonas“, „Amber Tree“, „Max solar energy“, „Amberlita“, E. Dunausko įmonė „Pajūrio krantas“, Dainiaus Miliaus ūkinė-komercinė įmonė, individuali Slawomiro Wasilewskio įmonė „Kewa“ ir individuali Dorotos Wasilewskos įmonė „Polish silver center“.

„Rinka yra itin konkurencinga, tačiau dirbdami kartu galime pasiekti kur kas daugiau. Ne visos į klasterį susibūrusios bendrovės yra itin didelės, tačiau jos turi pirkėjų tiek Lietuvoje, tiek visame pasaulyje. Tikslų siekiame populiarinant lietuviškus gintaro gaminius su prekės ženklu „Amber made in Lithuania“, sukuriant atsvarą kitų šalių (Rusijos, Lenkijos) gintaro industrijų strategijoms ir aktyviai dalyvaujant tarptautiniuose renginiuose“, – teigia G. Guntorius.



Atslūgus Kinijos sukurtam gintaro deficitui, didžiausia gintaro dirbinių paklausa jau kelerius metus yra ne tik Azijos valstybėse, bet ir Europoje (Vokietijoje, Prancūzijoje, Italijoje, Danijoje ar Lenkijoje) bei arabų šalyse, pavyzdžiui, Kuveite.
Kokios šiuolaikinės juvelyrikos tendencijos ir kokius papuošalus pasauliui parduoda meistrai iš Lietuvos bei kitų valstybių, galima pamatyti kovo 14 dieną Vilniuje, „Litexpo“ parodų rūmuose prasidedančioje XV tarptautinėje juvelyrikos ir gintaro parodoje „Amber Trip 2018“.


Kaliningrado gintaro kombinato duomenimis, Rusijoje yra apie 300 tūkst. tonų gintaro. Lenkijoje gintaro ištekliai viršija 1, 1 tūkst. tonų, o jų vertė siekia apie kelis milijardus zlotų. Čia kasmet parduodama apie 10 tonų gintaro, tačiau, pasak Lenkijos Aplinkos ministerijos, tik 600 kilogramų nuperkama teisėtai.

Ukrainoje labiausiai yra ištirti trys regionai, kuriuose glūdi apie 20 tūkst. tonų gintaro. Tačiau šalyje yra dar daug neištirtų teritorijų, kuriose taip pat turėtų būti dideli gintaro resursai. Kai kurių šaltinių duomenimis, gintaro resursai Ukrainoje, kuriai sunkiai sekasi suvaldyti nelegalų šios žaliavos kasimą ir prekybą, gali siekti iki 1 mln. tonų.



Lietuvos geologų duomenimis, ties Juodkrante yra apie 112 tonų gintaro telkinys, o kartu su preliminariai įžvalgytais telkiniais Lietuvoje gali būti apie 350 tonų gintaro. Lietuva šios žaliavos nekasa, nors prieš kelerius metus ir turėjo tokių ketinimų.

Kokios šiuolaikinės juvelyrikos tendencijos ir kokius papuošalus pasauliui parduoda meistrai iš Lietuvos bei kitų valstybių, galima pamatyti kovo 14 dieną Vilniuje, „Litexpo“ parodų rūmuose prasidedančioje XV tarptautinėje juvelyrikos ir gintaro parodoje „Amber Trip 2018“.

Parodoje gaminius pristatys apie 200 dalyvių iš Baltijos šalių, Lenkijos, Turkijos, Italijos, Ukrainos, Rusijos, JAV, Indijos ir kitų valstybių, ją aplankys daugiau kaip 500 svarbių pirkėjų (didmenininkų, muziejininkų, kolekcininkų) iš Europos, Australijos, Kinijos, Indijos, Saudo Arabijos, Jungtinių Arabų Emyratų, Turkijos, JAV ir kitų šalių. Joje taip pat dalyvaus ir į „Amber Trip“ klasterį susijungusios Lietuvos gintaro juvelyrikos gamybos bendrovės.

Šiais metais paroda „Amber Trip“ unikali ne tik dėl vyksiančio tarptautinio juvelyrikos meno konkurso „Nothing to declare“, bet ir dėl pirmąkart rengiamos Autorinės juvelyrikos zonos. Juvelyrikos meno konkurso temą „Nothing to declare“ inspiravo Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmetis, konkurse dalyvauja daugiau kaip 100 juvelyrų. Autorinėje juvelyrikos zonoje savo darbus ir naujausias juvelyrikos tendencijas pristatys 22 menininkai.

XV tarptautinė Baltijos juvelyrikos paroda vyks kovo 14-17 dienomis ir užims 3, 8 tūkst. kv. m. ploto (pernai ji užėmė 2, 5 tūkst. kv. m.), joje vyks įvairūs seminarai ir renginiai, kuriuose dalyvaus ir kitų šalių atstovai. Parodoje bus galima pamatyti vienintelę pasaulyje sukurtą juodojo gintaro gitarą, parodos lankytojų laukia ir kitos malonios staigmenos.



Publikuota: 2018-03-09 10:43:58

Komentarai:





Jūs naršote standartinę svetainės versiją.
Perjungti į mobiliąją versiją?



Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Senieji maldos namai – ne vien tikinčiųjų rūpestis
* Sergantieji širdies nepakankamumu gaus papildomą gydymą
* Sesuo Lina: „Gyvas tikėjimas šeimą sujungia stipriais ryšiais“
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Kaip vertinate idėją keisti kelio ženklų dizainą?
Seniai reikėjo tą padaryti.
Tai būtų tik lėšų švaistymas.
Keiskime, kai bus atliekamų pinigų.
Man tai nerūpi.



Kalbos patarimai

Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?
Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.



Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2024 Visos teisės saugomos. Svetainėje paskelbtą informaciją bei nuotraukas be „Santakos“ redakcijos sutikimo draudžiama naudoti kitose svetainėse arba platinti kuriuo nors kitu pavidalu.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai