„Santaka“ / Rusakalbė moksleivė pasirinko mokytis lietuviškoje mokykloje

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis

Orai Vilkaviškyje
Prenumeratos kaina 1 mėn. - 4,80 €!




Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą ne tik „Santakoje“, bet ir „Reklamos gide“.

Skelbimai svetainėje

Parduoda 1 t talpos konteinerį metaliniame rėme su išleidimo čiaupu ir jo prailginimu (45 Eur), tokį pat konteinerį be metalinio rėmo (15 Eur). Tinka vandeniui ar kurui laikyti. Gali atvežti. Tel.: 8 686 98 506, 8 686 98 503.
Galioja iki: 2018-09-29 09:19:34

Brangiai išsinuomotų žemės ūkio paskirties žemės. Tel. 8 624 12 402.
Galioja iki: 2018-09-30 10:57:07

Parduoda kiaulę skersti. Tel. 8 602 31 187.
Galioja iki: 2018-10-01 11:50:58



Svečių knyga

Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2006-11-17 15:56

Dalinkitės:  


Pokalbio metu su naująja mokine Liudmila ir klasės auklėtoja Milda Sledžiuvienė išgirdo daug ką naujo.

Autorės nuotr.


Rusakalbė moksleivė pasirinko mokytis lietuviškoje mokykloje

Birutė NENĖNIENĖ



Kaliningrado srities mokykloje devynias klases baigusi moksleivė spalio pradžioje pareiškė norą mokytis lietuviškoje mokykloje. Pirmą kartą su tokiu atveju susidūrusiems pedagogams kilo daug neaiškumų.



Naujas reiškinys

Vilkaviškio „Aušros“ vidurinės mokyklos direktorius A.Žikevičius, kurio vadovaujamos mokyklos moksleive panoro tapti kitatautė Liudmila Shkola, susidūrė su nauju reiškiniu. Direktorius dėl to kreipėsi į rajono Švietimo skyrių, Švietimo ir mokslo ministeriją. Kadangi su tokiu atveju pirmą kartą susiduriama ir Lietuvoje, kurį laiką reikėjo palaukti ministerijos rekomendacijų. Jas gavusi mokykla šį klausimą apsvarstė mokytojų taryboje.

Mokytojai sutiko mergaitei visapusiškai padėti. Nutarta, jog pirmasis pusmetis mokinei bus kaip adaptacinis periodas. Jam pasibaigus, pedagogai patikrins jos žinių lygį – įvertins, kiek patobulėjo istorijos, geografijos, kalbų, matematikos ir kitų dalykų mokėjimo lygis.

Pasak direktoriaus, nors mergaitė Rusijoje buvo baigusi devynias klases, pati realiai įvertino savo galimybes lietuviškoje mokykloje ir pasiprašė į devintą klasę. Tolesnė sėkmė priklausys nuo jos pačios pastangų ir darbštumo. Dabar moksleivė noriai lanko lietuvių kalba dėstomas visų dalykų pamokas, jai leista pirmąja užsienio kalba pasirinkti rusų, nors visi kiti mokyklos mokiniai rusų kalbą pasirinkę kaip antrąją.



Atvyko pas mamą

Liudmila pasikalbėti atėjo lydima klasės auklėtojos Mildos Sledžiuvienės. Raiškiai tardama lietuviškus žodžius mergina sklandžiai dėstė mintis ir tik mažumėlę jaučiamas akcentas išdavė jos kilmę.

Lietuva jai nebuvo nepažįstamas kraštas. Maždaug prieš penkerius metus į Vilkaviškį su savo vyru ir mažu Liudmilos broliu Germanu atvažiavo gyventi ir dirbti jos mama. Liudmila pasiliko pas močiutę Kaliningrado srities Nesterovo rajono Černiševskoje miestelyje, kur lankė mokyklą. Susidarius sunkesnėms materialinėms sąlygoms, kai močiutė negalėjo jos toliau leisti į mokyklą, mergaitė, baigusi devynias klases, atvyko pas mamą. Mokykloje buvo mokiusis gimtąja rusų kalba.



Kalbos mokėsi iš žinučių

Kai prieš dvejus metus mergaitė atvyko į Vilkaviškį, aplinkoje adaptavosi atsargiai ir nedrąsiai.

„Pirmą pusmetį daugiausia praleidau namie, nes buvo baisoka išeiti į miestą – nauji žmonės, kita kalba, nieko nežinau“, – pasakojo Liudmila. Paskui savaitgaliais pradėjo iš Kybartų atvažinėti jos vaikystės draugė lietuvė Elvyra. Jos pradėjo vaikščioti po miestą, draugė rodė ir pasakojo, kur kas yra, atsirado pažįstamų. „Norėjosi su jais susirašinėti SMS žinutėmis, o jaunimas rusiškai tai nemoka. Man draugė ant lapelio užrašė keletą pagrindinių vartojamų žodžių ir taip pradėjau bendrauti, po truputį išmokau šnekėti ir rašyti. Bet supratau, kad dar ne viską moku teisingai užrašyti“, – pirmąsias lietuvių kalbos „pamokas“ prisiminė Liudmila.

Rašyti ji mokėsi atkakliai: gautas SMS žinutes (o ten būdavo ir trumpi eilėraštukai) nusirašydavo į sąsiuvinį. Lietuviškas raidynas juk panašus į vokiečių, o šios kalbos Liudmila buvo mokiusis mokykloje.



Bendrauja dviem kalbomis

Mergina žiūri daug lietuviškų televizijos laidų, todėl greitai suprato, kaip žmonės kalba, tačiau pati taisyklingai lietuviškai kalbėti dar nedrįsdavo.

Namuose dabar kalbamasi abiem kalbomis – su mama rusiškai, o su antrą klasę lankančiu broliu – lietuviškai, nes berniukas rusiškai supranta, bet atsakyti nemoka. Liudmilos mama gavo teisę gyventi Lietuvoje – išlaikė valstybinės lietuvių kalbos įskaitą pilietybei gauti. Pati Liudmila gavo laikiną leidimą gyventi Lietuvoje. Dvejus metus mergaitė niekur nesimokė, o praėjusią vasarą padirbėjo kartu su mama siuvykloje.



Pati taip nusprendė

„Kodėl pasirinkau mokytis „Aušros“ vidurinėje mokykloje? Visų pirma, kad ji arčiau namų, o antra, pažįstamos ir draugės apie ją šnekėjo daug gero“, – sakė Liudmila. Pamokas ji pradėjo lankyti vienam mokslo metų mėnesiui praėjus, nes labai ilgai iš Vilniaus neatėjo atsakymas dėl prašymo leisti gyventi Lietuvoje, nebuvo sutvarkyti asmens dokumentai.

Mergina mokykloje bandomuosius testus laikė lietuviškai, bet tada pamatė, jog daug ką yra pamiršusi iš ankstesnių savo mokslų, todėl pasiprašė vėl į devintą klasę, kad kai ką prisimintų, pagilintų turimas žinias.



Mokosi papildomai

Dabartinė jos klasė, pasak Liudmilos, smagi, draugiška, šiek tiek panaši į buvusią Černiševskoje. Moksleivė klausosi lietuviškai dėstomų dalykų, kai ką kartais supranta sunkiai. „Bet ji labai stengiasi, daug dirba papildomai, individualiai konsultuojasi su mokytojais, net bijau, kad nepersitemptų“, – sakė klasės auklėtoja M.Sledžiuvienė.

Taisyklingos lietuvių kalbos tarties papildomai mokosi pas specialistę, tačiau su gramatika daug problemų, nes mokinė neperpranta, kur rašyti nosinę, ir ją dažnai prikabina prie priebalsių.

Palyginusi mokymą Lietuvoje su Rusijos švietimo sistema, Liudmila sakė, jog yra skirtumas, kurį taip pat reikia perprasti. Ji įsitikinusi, jog išmoks ir Lietuvos istoriją, įsidėmės kunigaikščių vardus, svarbiausias datas, o su geografija būsią dar paprasčiau, nes juk Lietuva daug mažesnė už Rusiją.



Taisyklių laikytis privalu

Į aktyvų klasės gyvenimą naujoji mokinė dar neįsitraukė, nes prisipažįsta, jog nejaukiai jaučiasi prieš bet kokią auditoriją. Auklėtoja jau pastebėjo jos romumą ir labai gražią kaligrafišką rašyseną. Liudmila prisipažino, jog turinti gamtos dovaną ir mėgsta piešti, norėtų tobulintis dailės būrelyje.

Mergina buvo mokiusis kur kas mažesnėje mokykloje, tačiau jau apsiprato su didelės mokyklos triukšmu. Jos buvusioje mokykloje taip pat nereikėjo dėvėti uniformų, nes mokiniai prieštaravo dėl jų įvedimo. „Tačiau buvo griežtos taisyklės, kurių mes pavyzdingai laikėmės. Ten negalima merginoms dažytis, rengtis taip, kad bamba būtų matyti, negalima rūkyti mokyklos teritorijoje“, – pasakojo ryškių veido bruožų, niekada nesidažanti septyniolikametė. Paklausta apie tvarką Lietuvos mokykloje, kaip jos akimis čia atrodo bendraamžiai, ji tvirtino, jog „kiekvienas žmogus turi teisę rengtis kaip nori, dažytis ar ne, bet jei yra patvirtintos kokios nors taisyklės, reikia jų laikytis ir paklusti mokytojų reikalavimams“.



Kaip žuvis vandeny

Liudmila žino, dėl ko ji mokosi ir ko siekia. „Galima daug ko išmokti, jeigu tik norėsi“, – mąstė mergina. Pirmiausia ji norėtų baigti dešimt klasių, po to mokytųsi Marijampolės profesinio rengimo centro Vilkaviškio skyriuje virėjos specialybės. „Jau žinau, jog norėsiu gyventi, dirbti, gal toliau mokytis Lietuvoje“, – sakė ji.

Mergina sakė, kad dabar ji Lietuvoje jaučiasi „kaip žuvis vandenyje“, o mama, su kuria sugrįžusi iš mokyklos jau kalbasi lietuviškai, tik džiaugiasi, kad dukrai viskas gerai sekasi.






Komentarai:







Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Išrinkti geriausi „Metų ūkiai“
* Svečiui iš Vokietijos įteiktos Garbės piliečio regalijos
* Neišmokiusi veltėdžių gyventi visuomenė moka dvigubai
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Ar kada nors esate nukentėjęs nuo vagių?
Taip, patyriau didelių nuostolių.
Niekada su vagystėmis nesusidūriau.
Nukentėjau nežymiai.
Esu apsidraudęs, todėl jaučiuosi saugiau.



Kalbos patarimai

Ar galima „dirbti pareigose“?
Daiktavardis pareigos žymi darbo ar tarnybos vietoje turimą statusą, bet ne pačią vietą, todėl vietininkas pareigose nevartotinas, pvz.: Jis dirba direktoriaus pareigose (taisoma yra direktorius, dirba direktoriumi, eina direktoriaus pareigas).


Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel./faks. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2018 Visos teisės saugomos.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai


Svetainės programavimas ir dizainas