„Santaka“ / Gyvenimą padalijęs likimas pensionate atsilygina viltimi

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis

Orai Vilkaviškyje
Prenumeratos kaina 1 mėn. - 4,80 €!




Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą ne tik „Santakoje“, bet ir „Reklamos gide“.

Skelbimai svetainėje

Parduoda pilnai įrengtą, suremontuotą 1 kambario butą su rūsiu Pilviškių g., Vilkaviškyje (2/5 aukštas). Tel. 8 625 50 615.
Galioja iki: 2018-11-15 09:19:44

Vilkaviškyje remontuoja variklius, keičia dirželius, tikrina, šlifuoja variklių galvutes, atlieka lengvųjų automobilių kompiuterinę diagnostiką. Tel. 8 609 79 788.
Galioja iki: 2018-11-16 08:58:32

Parduoda traktoriaus MTZ priekinį varantyjį tiltą (naujai perrinktas), kombainą NIVA, traktorių MTZ-82 (geros būklės), keltuvą prie tratoriaus galo. Tel. 8 682 77 847.
Galioja iki: 2018-11-17 09:05:27

Parduoda garažą Vilkaviškyje, prie ligoninės (geras privažiavimas, yra elektra, ištinkuotas), 250 m² komercinės paskirties patalpas Giedriuose (už geležinkelio pervažos, yra aikštelė automobiliams, geras privažiavimas, vandens baseinas). Tel. 8 687 87 459.
Galioja iki: 2018-11-19 14:00:39



Svečių knyga

Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2006-11-17 15:54

Dalinkitės:  


Iveta ir Giedrius rudenį miškuose kartu grybaudavo. Gaminti maistą mėgstantis Giedrius gėrybes konservavo ir ruošė žiemai.

Autorės nuotr.


Gyvenimą padalijęs likimas pensionate atsilygina viltimi

Eglė KVIESULAITIENĖ



Didivyžių pensionato gyventojų istorijoms aprašyti, ko gero, neužtektų ir storos knygos puslapių. Šie žmonės, į kuriuos aplinkiniai dabar žvelgia šiek tiek su gailesčiu, šiek tiek su atlaidžia pašaipa, daug metų gyveno šalia mūsų ir buvo tokie pat – dirbo eilinius darbus ar užėmė aukštas pareigas, augino vaikus, buvo mylimi, o kartais net aukštinami. Tačiau netikėtai užklupusi liga jų gyvenimą pakreipė kita vaga. Dabar jie tarsi nebe mūsiškiai, nors nuo jų likimo mus skiria tik plona linija – didesnis gyvenimo sukrėtimas, nelaimė ar nuosmukis, po kurio sudirginta nervų sistema nebepajėgs atsistatyti.



Iveta ir Giedrius

28-erių metų Iveta Didvyžių pensionate dar visai neseniai. Jauna, išvaizdi moteris čia atvyko iš Marijampolės, kur turėjo šeimą, su vyru augino du sūnelius. Iveta šiltai pasakoja apie savo tėvus, kurie ją labai mylėjo, vienturtę dukterį auklėjo „šiltnamio“ sąlygomis. Abu tėvai turėjo aukštąjį išsilavinimą, užėmė aukštas pareigas, tad mergaitei nieko netrūko. Ji neblogai mokėsi, lankė Muzikos mokyklą, įvairius būrelius. Iveta dabar pripažįsta, jog mylinčių tėvų namuose, kur ją prižiūrėdavo ir močiutė, neišmoko būti savarankiška, mat visi darbai buvo nudirbami suaugusiųjų.

Pirmoji psichologinė trauma Ivetai buvo tuomet, kai mirė tėtis. Tačiau tada jautri, pažeidžiama paauglė dar turėjo mamą ir močiutę. Vėliau atsirado ir mylimas žmogus, su kuriuo Iveta sujungė savo likimą. Gimė vyresnėlis, kuriam dabar jau devyneri, po ketverių metų – ir jaunėlis sūnelis. Motiniški ir šeimyniniai rūpesčiai užgulė jaunos moters pečius. Iveta iškentė dar vieną skaudų smūgį – mirė jos mylima močiutė.

To, kas ištiko prieš ketverius metus, pakako, kad jautriai moteriai pakriktų nervų sistema. Atsitiktinai užėjusi į namus Iveta rado nusižudžiusią mamą. Po laidotuvių jauną moterį apėmė stipri depresija. Ji atsidūrė ligoninėje. Ivetos vyras nebenorėjo gyventi su psichinės negalios kamuojama moterimi. Vyresnįjį sūnų jis atidavė į globos namus, o mažąjį pasiėmė auginti pats. Prieš tai vyras teismo keliu susitvarkė dokumentus, kad negalios kamuojama žmona į vaiką neturėtų jokių teisių.

– Kai pakvietė į teismą, aš buvau visiškai abejinga, man buvo tas pats, tad pasirašiau visus dokumentus, kuriuos tik davė, – pasakojo Iveta.

Dabar moteriai labai skaudu, kad ji negali bendrauti su jaunesniuoju sūneliu, kurio nematė nuo kūdikystės. Vyresnėlis neseniai buvo atvykęs jos aplankyti.

Didvyžiuose Iveta susirado draugą. Su dvidešimtmečiu Giedriumi jie jau parašė prašymą, kad pensionato vadovybė leistų gyventi kartu. Iš gausios, po internatus ir globos namus išsibarsčiusios šeimos kilęs Giedrius su saviškiais beveik nebendrauja. Didvyžių pensionate vaikinas garsėja kaip saviveiklininkas. Vienintelis iš gyventojų turi savo kompiuterį, ypač mėgsta gaminti maistą ir megzti. Savo virtais cepelinais vaikinas vaišina ir pensionato darbuotojas. Giedriaus marinuotų agurkų, grybų prikrautos pilnos virtuvėlės lentynos.



Žurnalistė Jovita

Kaunietė Jovita augo pasiturinčioje šeimoje. Vienturtė mergina labai gerai mokėsi, tad prieš daugiau nei porą dešimtmečių įstojo į Vilniaus universitetą studijuoti žurnalistikos. Mergina tikėjosi įgyvendinti ir tėvo svajonę – po žurnalistikos studijų baigti dar anglų kalbą Maskvos M.Lomonosovo universitete. Jovita daug mokėsi, kad pasiektų tai, ko troško pati ir jos artimieji.

Kada į jos gyvenimą atslinko liga, Jovita dabar nebeatsimena. Moteris vis kartoja mintį apie ją sukrėtusį gyvenimo įvykį – kai artimieji sugriovė jos vestuves su mylimu žmogumi. Mamai nepatiko Jovitos išrinktasis, tad ji darė viską, kad vestuvės neįvyktų. Neva Jovita prieš pat vedybas buvo apvaginta ir dėl to uždaryta į psichiatrijos ligoninę. Ir dabar dėl dešimtmečių senumo įvykio Jovita labai išgyvena, jaučiasi išjuokta. Moters tėvai jau seniai mirę, tad Jovita pasirūpino tolimesni giminaičiai. Dėl negalios, o pastaruoju metu dar ir dėl susilpnėjusių kojų Jovita savimi pasirūpinti negalėjo, tad vasarą atvyko gyventi į Didvyžius. Čia ji patenkinta, tik Jovitą skaudina gydytojų verdiktas – ji pripažinta neveiksnia.



Vytautas – laikrodžių meistras

Dėl nevykusiai susiklosčiusio gyvenimo penktą dešimtmetį perkopęs Vytautas kaltina save. Iš Jurbarko kilęs vyras su dar dviem broliais augo vaikų namuose, nors ir turėjo motiną. Vaikystėje stipriai susižeidęs akį Vytautas skundėsi silpnesniu regėjimu, tad sulaukęs pilnametystės įsitaisė dirbti Aklųjų ir silpnaregių kombinate. Ten susipažino su mergina, kuri tapo jo žmona. Grįžęs į gimtuosius kraštus Vytautas dirbo namudininku, gamino įvairiausios paskirties šepečius. Šeima susilaukė sūnaus, tačiau tarpusavio santykiai nesiklostė. Vytauto žmonai dėl ligos sutriko nervai, ji tapo agresyvi. Kai išsiskyrė, Vytautas susirado kitą moterį, su kuria pragyveno apie dešimtmetį. Apie tą gyvenimo laikotarpį Vytautas pasakoja nenoriai. Sako, buvęs nelabai tikęs – pagerdavo, teko dalyvauti muštynėse, kuriose patyrė galvos traumą. Dėl šio sužalojimo dar labiau susilpnėjo akis. Medikai davė siuntimą vykti gydytis, tačiau Vytautas laiku nenuvyko. Kai po kelerių metų nusprendė susirūpinti akimi, jos regėjimo atstatyti nebepavyko. Silpo ir antroji akis, tačiau alkoholį pamėgęs vyras sveikata nesirūpino. Tik patekęs į Didvyžių pensionatą vyras buvo priverstas gydytis. Jam atlikta akies operacija. Dabar Vytautas metė skandinantį pomėgį ir pensionate žinomas kaip laikrodžių meistras. Moterys atneša pataisyti ir apyrankes, grandinėles. Vytautas mėgsta groti armonika, piešti. Gyvendamas vaikų namuose, muzikos ir dainavimo jis mokėsi pas daug žymių to meto muzikų, tarp jų – ir pas Beatričę Grincevičiūtę. Dailės akademiją baigusi internato auklėtoja Vytautą mokė keramikos.

Vytautas svajoja susitikti su dabar jau aštuoniolikmečiu sūnumi, kurį užaugino žmonos sesuo. Tačiau vyrui šiek tiek nesmagu, nes turi įsiskolinimų dėl seniai nemokėtų alimentų. Jis džiaugiasi atvykęs į Didvyžius ir stengiasi gyventi tvarkingai, kad neprarastų šios gyvenimo užuovėja tapusios vietos.



(Tęsinys kitame numeryje)






Komentarai:







Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Vilkaviškyje kursis Prekybos, pramonės ir amatų rūmų atstovybė
* Trumpoje gatvėje – ilga nesutarimų gija
* Vis daugiau vilkaviškiečių atranda kalanetikos naudą
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Ar rūpinatės savo įvaizdžiu socialiniuose tinkluose?
Informaciją skelbiu apgalvotai.
Dėl to visai nesuku galvos.
Neturiu socialinio tinklo paskyros.



Kalbos patarimai

Ar taisyklinga „priimti dėmesin (domėn)“?
Ne, nes tai yra nevartotinas vertinys. Ne priimti dėmesin (domėn), o atsižvelgti, turėti galvoje, omenyje.



Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel./faks. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2018 Visos teisės saugomos.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai


Svetainės programavimas ir dizainas