|
||||||||||||||
| ||||||||||||||
|
| ||||||||||||||
|
||||||||||||||
Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagąDidesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com. | |
 | Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais. |
|
| |
Straipsnių paieška
Skelbimai
Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.
Skelbimai svetainėje
Moteris, turinti patirties, ieško valytojos darbo. Tel. 8 699 29 968.Galioja iki: 2024-04-21 14:44:23
Vieta ir darbo laikas
Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.
„Santaka“ / TV
|
|
|
Nuotr. lrt.lt
Bent trumpam šią žiemos olimpiadą buvo įsijungę trys ketvirtadaliai šalies gyventojų arba per 2 mln. žiūrovų. Labiausiai žiūrovus traukė rungtys, kuriose šiemet ar anksčiau yra varžęsi Lietuvos atstovai – biatlonas ir dailusis čiuožimas, taip pat domino akrobatinis slidinėjimas bei šuoliai su slidėmis.
“Su vasaros olimpinėmis žaidynėmis, ypač kai žaidžia šalies krepšinio rinktinė, žiemos olimpiadai sunku konkuruoti – tačiau dėmesio ji sulaukia. Iš viso Pjongčango olimpiados bent vieną transliaciją gyvai stebėjo 74 proc. šalies gyventojų, dar papildomas procentas pasinaudojo atidėto žiūrėjimo funkcija ir peržiūrėjo kai kurias olimpiados dalis vėliau – taigi trys ketvirtadaliai Lietuvos parodė susidomėjimą šiuo pasaulinės svarbos sporto įvykiu”, – sakė “Kantar TNS” media tyrimų ir įžvalgų vadovė Lina Petraitienė.
Pasak jos, populiariausia tradiciškai buvo žaidynių atidarymas – jį stebėjo 35 proc. arba 948 tūkst. gyventojų (iš jų didžioji dalis – 32, 1 proc. – stebėjo gyvai). Atidarymo ceremonija buvo rodyta du kartus, vakarinė transliacija turėjo aukštesnę auditoriją nei rodyta perpiet – jos konsoliduotas reitingas siekė beveik 8 procentus
Uždarymą „gyvai“ iš viso stebėjo apie ketvirtadalis šalies gyventojų (23, 1 proc. arba 631 tūkst., o įskaičiavus ir atidėjusius peržiūras – beveik 24 proc. (daugiau nei 651 tūkst.)
Aukščiausius rodiklius turėjo uždarymo transliacija, rodyta vasario 25 d. pietų metu per TV3 (vėliau buvo rodyta ir per TV6) – jos konsoliduotas reitingas siekė beveik 6 proc.
Prieš ketverius metus vykusių Sočio žiemos olimpinių žaidynių bent vieną transliaciją buvo stebėję 79, 2 proc. (2, 25 mln.) Lietuvos gyventojų.
Bent trumpam šią žiemos olimpiadą buvo įsijungę trys ketvirtadaliai šalies gyventojų arba per 2 mln. žiūrovų. Labiausiai žiūrovus traukė rungtys, kuriose šiemet ar anksčiau yra varžęsi Lietuvos atstovai – biatlonas ir dailusis čiuožimas, taip pat domino akrobatinis slidinėjimas bei šuoliai su slidėmis. |
“Su vasaros olimpinėmis žaidynėmis, ypač kai žaidžia šalies krepšinio rinktinė, žiemos olimpiadai sunku konkuruoti – tačiau dėmesio ji sulaukia. Iš viso Pjongčango olimpiados bent vieną transliaciją gyvai stebėjo 74 proc. šalies gyventojų, dar papildomas procentas pasinaudojo atidėto žiūrėjimo funkcija ir peržiūrėjo kai kurias olimpiados dalis vėliau – taigi trys ketvirtadaliai Lietuvos parodė susidomėjimą šiuo pasaulinės svarbos sporto įvykiu”, – sakė “Kantar TNS” media tyrimų ir įžvalgų vadovė Lina Petraitienė.
Pasak jos, populiariausia tradiciškai buvo žaidynių atidarymas – jį stebėjo 35 proc. arba 948 tūkst. gyventojų (iš jų didžioji dalis – 32, 1 proc. – stebėjo gyvai). Atidarymo ceremonija buvo rodyta du kartus, vakarinė transliacija turėjo aukštesnę auditoriją nei rodyta perpiet – jos konsoliduotas reitingas siekė beveik 8 procentus
Uždarymą „gyvai“ iš viso stebėjo apie ketvirtadalis šalies gyventojų (23, 1 proc. arba 631 tūkst., o įskaičiavus ir atidėjusius peržiūras – beveik 24 proc. (daugiau nei 651 tūkst.)
Aukščiausius rodiklius turėjo uždarymo transliacija, rodyta vasario 25 d. pietų metu per TV3 (vėliau buvo rodyta ir per TV6) – jos konsoliduotas reitingas siekė beveik 6 proc.
Prieš ketverius metus vykusių Sočio žiemos olimpinių žaidynių bent vieną transliaciją buvo stebėję 79, 2 proc. (2, 25 mln.) Lietuvos gyventojų.
Publikuota: 2018-03-06 11:46:02
Komentarai:
Jūs naršote standartinę svetainės versiją.
Perjungti į mobiliąją versiją?
Atgal į pradžios puslapį
Šiame numeryje
* Senieji maldos namai – ne vien tikinčiųjų rūpestis * Sergantieji širdies nepakankamumu gaus papildomą gydymą
* Sesuo Lina: „Gyvas tikėjimas šeimą sujungia stipriais ryšiais“
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.
Apklausa
Kalbos patarimai
Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?
Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Apklausa
Kalbos patarimai
Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Šūksniai
Nuorodos
Statistika
„Santakos laikraštis“
Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info
© 2005-2024 Visos teisės saugomos.
Svetainėje paskelbtą informaciją bei nuotraukas be „Santakos“ redakcijos sutikimo draudžiama naudoti kitose svetainėse arba platinti kuriuo nors kitu pavidalu.
Rekvizitai
ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347
soc. tinklai
Uždaroji akcinė bendrovė |
ISSN 2538-8533
|
|