Ar piliečio labui vyksta nesibaigiančios reformos?
|
Gyvename reformų metu. Per nepriklausomybės laikotarpį Lietuvoje reformų buvo daug ir įvairių. Tačiau ar tikslai pasiekti, ar problemos išspręstos piliečio naudai, ar be galvų kapojimo ir kėdžių stumdymo, kas nors padaryta žmonių labui? Deja, dažnai tenka nusivilti, nes, kaip sakoma, norėjosi kuo geriau, o išėjo kaip visada.
Po nuvylusių reformų tūkstančiai lietuvių emigravo iš šalies. Išvykstama šeimomis su vaikais ant rankų, nes žmonės nenori būti vargšais. Nusikalstamumas – ir tas sumažėjo, nusikaltėliams išvykus svetur savo juodų darbų dirbti.
Dirbdamas teisėsaugos sistemoje, ne kartą patyriau nusivylimo kartėlį. Atrodydavo, koks velnias mane nešė „į tą galerą”. Tiesos, padorumo ir žmoniškumo siekis yra neįkainojama vertybė, tačiau kuo toliau, tuo labiau ji buvo pamirštama. Tarp kolegų įsigalėjo karjerizmas, „sava vadovų komanda“, skirstymas į savus ir svetimus.
Aukštesnės institucijos, pavyzdžiui, Policijos departamentas, per visą reformų laikotarpį išsiplėtė kaip didelis moliūgas ir aplipo įvairiomis tarnybomis. Tačiau tos tarnybos saugoja tik departamentą, juo rūpinasi. Generalinis komisaras jau turi patarėjų tarnybą, generolą ir tris pulkininkus. Vieno patarėjo atlyginimas prilygsta visos Kybartų nuovados policininkų darbo užmokesčiui. Kyla teisėtas klausimas, ką gi veikia ši Vilniuje įsikūrusi įstaiga? Atsakau – skelbia konkursus ir nuperka ispaniškus visureigius „Santana“, pritaikytus Afrikos dykumai. O visureigiai pusę garantinio laiko prastovi servisuose, nes juos reikia taisyti. Už kiekvieną automobilį sumokėta po 90 tūkst. litų. Po trejų metų naudojimo automobiliai stovės policijos komisariatų patvoriuose neeksploatuojami. Dar policijos departamento pareigūnai kuria instrukcijas, užverčia komisariatus popieriais, o atvažiavę tikrina, kaip vykdomi instrukcijų punktai, kartais pasiekdami absurdą. Tikrintojai nėra dirbę praktinio darbo, neturi patirties, bet vaizduojasi esą policininkai supermenai. Radę mažą klaidelę trina rankomis, džiūgauja ir patenkinti grįžta į Vilnių su raportais savo viršininkams.