|
||||||||||||||
| ||||||||||||||
|
| ||||||||||||||
|
||||||||||||||
Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagąDidesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com. | |
 | Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais. |
|
| |
Straipsnių paieška
Skelbimai
Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.
Skelbimai svetainėje
Skelbimų kol kas nėra. Atsiųskite savo skelbimą! (Kaina - 2 €)
Vieta ir darbo laikas
Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.
„Santaka“ / 2006-11-17 15:47
|
|
|
Elena SABALIAUSKIENĖ
Mūsų džiaugsmo ir skausmo sesuo
Lapkritis – vėlių mėnuo. Chrizantemų mėnuo. Salomėjos mėnuo.
Vakar sukako 102-eji metai nuo poetės S.Nėries gimimo tą audringą 1904-ųjų lapkričio naktį. Ir jau 62-asis lapkritys neranda jos tarp gyvųjų. Tai taip tolima, bet vis dar skaudu, kai pamėginama atverti skaudžią atminties žaizdą.
Išdavikė, parsidavėlė, raudonoji poetė... Šie žeidžiantys epitetai, piktai mesti iš amžinųjų teisuolių lūpų, priverčia krūptelėti. Gal žmogus taip pasakė žinodamas tik dalį tiesos...
Salomėjos Nėries biografijoje, anot jos tyrinėtojų prof. V.Daujotytės ir V.Aleknos, daug kas šešėliuota, užtamsinta. Pikta valia ėjo jos pėdomis, naikindama pėdsakus. Mitas ar ne – juodasis sąsiuvinis, kurį ji mirties patale slėpusi po pagalve („Čia mano išpažintis tautai... atsiprašymas, kad per mane ji tiek kenčia“). Poetės paskutinis dienoraštis, kurį prieš mirtį, atlikusi viso gyvenimo išpažintį, atidavė kunigui Juozui Gustui. Po dvidešimties metų jį perskaičiusi Salomėjos motina sakiusi, kad dabar galinti ramiai numirti. Gal lemtis bus gailestinga, ir Oksfordo universiteto tremtinių archyvuose jis bus kažkada surastas...
Taip, poetė nebuvo įžvalgi politikė. Kai kiti, prisidengdami jos garsiu vardu, stūmė ją į politiką, Salomėja nuoširdžiai patikėjo laimingo gyvenimo viltimi. SSSR Aukščiausiosios Tarybos deputatė, „Poemos apie Staliną“ autorė, kartu su Tarybų Lietuvos delegacija važiavo į Maskvą Stalino saulės parvežti. Taip buvo.
Praregėjimas atėjo vėliau, kai pakeisti ką nors jau buvo neįmanoma. Ji atsisakė svetimų idėjų. Poetės sąžinės testamentas – paskutinis eilėraščių rinkinys „Prie didelio kelio“. Prieš jos valią buvo sudarytas ir išspausdintas visai kitoks rinkinys – „Lakštingala negali nečiulbėti“. Jau sunkiai serganti Salomėja, pavarčiusi jį, numetė ir dejuote sudejavo: „Ką jie padarė... Ką jie padarė...“
Tai, kas pasakyta eilėraščiais, poetas negali aiškiau persakyti kitu būdu. S.Nėris suvokė savo kaltę, gailėjosi ir kentėjo – kančios liepsnose sudegino pati save. „Gailiuosi... Liudyk, sesute, liudyk...“ – maldavo ji draugę tą paskutinį vakarą Lietuvoje. Po dviejų savaičių, taip ir nesulaukusi operacijos, iš Maskvos Salomėja grįžo karste.
Kai žmogus atsiduria anapus savo likimo, negali jo pakeisti. Labai lengva teisti kitus. Bet ar mes esame save patikrinę tokiose situacijose? Ar šiandien daug atsirastų tokių didvyrių, kurie neišduotų, neparduotų? Šventasis Augustinas mokė: „Non mirare, non indigare, sed intelegere“ (Ne stebėtis, ne teisti, bet suprasti).
Kas tikrai yra dabar? Yra eilėraščiai. Yra likimas, sužeistas ir žeidžiantis. Šešėliuotas kūrybos kelias bėga į amžinybę.
„O dugne lieka paslaptis“ (S.Nėris).
Lapkritis – vėlių mėnuo. Chrizantemų mėnuo. Salomėjos mėnuo.
Vakar sukako 102-eji metai nuo poetės S.Nėries gimimo tą audringą 1904-ųjų lapkričio naktį. Ir jau 62-asis lapkritys neranda jos tarp gyvųjų. Tai taip tolima, bet vis dar skaudu, kai pamėginama atverti skaudžią atminties žaizdą.
Išdavikė, parsidavėlė, raudonoji poetė... Šie žeidžiantys epitetai, piktai mesti iš amžinųjų teisuolių lūpų, priverčia krūptelėti. Gal žmogus taip pasakė žinodamas tik dalį tiesos...
Salomėjos Nėries biografijoje, anot jos tyrinėtojų prof. V.Daujotytės ir V.Aleknos, daug kas šešėliuota, užtamsinta. Pikta valia ėjo jos pėdomis, naikindama pėdsakus. Mitas ar ne – juodasis sąsiuvinis, kurį ji mirties patale slėpusi po pagalve („Čia mano išpažintis tautai... atsiprašymas, kad per mane ji tiek kenčia“). Poetės paskutinis dienoraštis, kurį prieš mirtį, atlikusi viso gyvenimo išpažintį, atidavė kunigui Juozui Gustui. Po dvidešimties metų jį perskaičiusi Salomėjos motina sakiusi, kad dabar galinti ramiai numirti. Gal lemtis bus gailestinga, ir Oksfordo universiteto tremtinių archyvuose jis bus kažkada surastas...
Taip, poetė nebuvo įžvalgi politikė. Kai kiti, prisidengdami jos garsiu vardu, stūmė ją į politiką, Salomėja nuoširdžiai patikėjo laimingo gyvenimo viltimi. SSSR Aukščiausiosios Tarybos deputatė, „Poemos apie Staliną“ autorė, kartu su Tarybų Lietuvos delegacija važiavo į Maskvą Stalino saulės parvežti. Taip buvo.
Praregėjimas atėjo vėliau, kai pakeisti ką nors jau buvo neįmanoma. Ji atsisakė svetimų idėjų. Poetės sąžinės testamentas – paskutinis eilėraščių rinkinys „Prie didelio kelio“. Prieš jos valią buvo sudarytas ir išspausdintas visai kitoks rinkinys – „Lakštingala negali nečiulbėti“. Jau sunkiai serganti Salomėja, pavarčiusi jį, numetė ir dejuote sudejavo: „Ką jie padarė... Ką jie padarė...“
Tai, kas pasakyta eilėraščiais, poetas negali aiškiau persakyti kitu būdu. S.Nėris suvokė savo kaltę, gailėjosi ir kentėjo – kančios liepsnose sudegino pati save. „Gailiuosi... Liudyk, sesute, liudyk...“ – maldavo ji draugę tą paskutinį vakarą Lietuvoje. Po dviejų savaičių, taip ir nesulaukusi operacijos, iš Maskvos Salomėja grįžo karste.
Kai žmogus atsiduria anapus savo likimo, negali jo pakeisti. Labai lengva teisti kitus. Bet ar mes esame save patikrinę tokiose situacijose? Ar šiandien daug atsirastų tokių didvyrių, kurie neišduotų, neparduotų? Šventasis Augustinas mokė: „Non mirare, non indigare, sed intelegere“ (Ne stebėtis, ne teisti, bet suprasti).
Kas tikrai yra dabar? Yra eilėraščiai. Yra likimas, sužeistas ir žeidžiantis. Šešėliuotas kūrybos kelias bėga į amžinybę.
„O dugne lieka paslaptis“ (S.Nėris).
Publikuota: 2006-11-17 15:47:33
Komentarai:
Jūs naršote standartinę svetainės versiją.
Perjungti į mobiliąją versiją?
Atgal į pradžios puslapį
Šiame numeryje
* Ministrė žada dar labiau stiprinti sienos apsaugą
* Malūno sienas virpino meistriškai valdomo akordeono muzika
* Trūksta ir gero kelio, ir veiklių žmonių
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.
Apklausa
Kalbos patarimai
Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?
Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Apklausa
Kalbos patarimai
Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Šūksniai
Nuorodos
Statistika
„Santakos laikraštis“
Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info
© 2005-2024 Visos teisės saugomos.
Svetainėje paskelbtą informaciją bei nuotraukas be „Santakos“ redakcijos sutikimo draudžiama naudoti kitose svetainėse arba platinti kuriuo nors kitu pavidalu.
Rekvizitai
ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347
soc. tinklai
Uždaroji akcinė bendrovė |
ISSN 2538-8533
|
|