„Santaka“ / Naujas donorystės įstatymas ligoniams suteiktų didesnę viltį

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis

Orai Vilkaviškyje
Prenumeratos kaina 1 mėn. - 4,80 €!




Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą ne tik „Santakoje“, bet ir „Reklamos gide“.

Skelbimai svetainėje

Reikalingas (-a) pagalbinis darbininkas (-ė) ūkio darbams, mokantis (-i) karves melžti aparatu. Darbas netoli Gražiškių. Tel. 8 602 31 187.
Galioja iki: 2018-11-29 08:57:12

Parduoda dalimis CITROEN BERLINGO (2002 m., dyzelis, 1,9 l, 51 kW), AUDI A4 (1998 m., 1,9 l, TDI, 81 kW), VW POLO (1997 m., 1,9 l, dyzelis, 47 kW), VW GOLF IV (1998 m., 1,9 l, TDI, 81 kW), VW SHARAN (1998 m., 1,9 l, TDI, 81 kW). Tel. 8 699 28 707.
Galioja iki: 2018-11-29 10:25:14

Parduoda naują šiferį dideliais lapais ir naudotą šiferį mažais lapais. Tel. 8 622 84 697.
Galioja iki: 2018-12-01 11:47:16



Svečių knyga

Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2018-03-05 16:50

Dalinkitės:  


Daugiausia donorų paruošia didžiųjų šalies ligoninių Neurochirurgijos reanimacijos ir intensyvios terapijos skyriai.

Autorės nuotr.


Naujas donorystės įstatymas ligoniams suteiktų didesnę viltį

Eglė KVIESULAITIENĖ

Politikams pasiūlius keisti galiojančią donorystės tvarką ir taikyti „numanomo sutikimo“ modelį, žmonių nuomonės išsiskyrė. Vieni tai sveikino pritardami, kiti išsigando galimų piktnaudžiavimo atvejų, o patys donorystę propaguojantys asociacijos nariai – žmonių supriešinimo.



Maža dalis

Pagal šiuo metu galiojančius įstatymus organų donorystė mūsų šalyje įmanoma tik tais atvejais, kai žmogus pasirašo sutikimą po mirties paaukoti savo organus arba taip po jo mirties nusprendžia artimieji. Kiekvienas, pasirašęs sutikimą, gauna donoro kortelę. Tokių organų donorų bei recipientų registre šiuo metu yra apie 26 tūkstančiai.

Tačiau, anot problemą iškėlusio jauno politiko Mykolo Majausko, per visus 18 metų, kiek veikia donorystės įstatymas, iš visų įgijusių donoro korteles tik 3 žmonės tapo tikrais donorais. Tad akivaizdu, kad donorais dažniausiai tampa asmenys, kurie būdami gyvi nebuvo pareiškę savo valios, o taip nusprendė jų artimieji.

Pernai donorais tapo 43 šalies gyventojai, užpernai – 61. Palyginimui galima pateikti statistiką, kad vien inkstų šiuo metu laukia 168 žmonės, kepenų – 73, ragenų – 99, širdies – 46, plaučių – 10 ir t.t

Visgi liūdniausia, kad didelė dalis artimųjų vien dėl to, kad nežino mirusiojo valios dėl donorystės, organų paaukoti nesutinka.



Kitoks modelis

Dauguma Europos šalių taiko „numanomo sutikimo“ donorystės modelį. Tai reiškia, kad organų donorais po mirties gali tapti absoliučiai visi, jei būdami gyvi jie nebuvo pareiškę prieštaravimo. Taigi žmogui būtų paliekama teisė rinktis: jei jo nuostatos prieštarauja donorystei, jis gali atsisakyti paaukoti organus.

Pavyzdžiu donorystės sistemoje galėtų tapti Ispanija, kurioje „numanomo sutikimo“ organų donorystei sistema pradėjo veikti 1979 m., tačiau žmonėms reikėjo laiko, kol jie patikėjo ir suprato, kad organus sutikusiam paaukoti žmogui jokių papildomų grėsmių nekyla: niekas jo netyko už kampo, kad galėtų „išpjauti“ organus.

Tačiau transplantacijų skaičius Ispanijoje pradėjo kilti tik nuo įstatymo priėmimo praėjus 10–15 metų. Tada, kai Ispanijos vyriausybė ypatingą dėmesį skyrė ne tik donorystės infrastruktūrai, bet ir visuomenės švietimui. 2010 m. panašius įstatymus priėmė Kroatija. Dabar šios dvi šalys yra pirmaujančios pasaulyje pagal transplantacijų skaičių.



Bijo supriešinimo

Tačiau Sveikatos apsaugos ministerija nepritaria „numanomo sutikimo“ donorystės modeliui. Jos atstovai argumentuoja, kad tokie jautrūs sprendimai negali būti priimami tarsi per prievartą, kai mirusio žmogaus artimieji nebegali pareikšti savo valios dėl organų donorystės. Politikai diskutuoja dėl kitokio modelio, kai savo valią (sutinka ar ne tapti donorais po mirties) kiekvienas turėtų pareikšti atnaujindamas asmens dokumentus – tapatybės kortelę ar pasą. Vis dėlto siūloma palikti galimybę paskutinį žodį dėl galimos donorystės tarti mirusiojo artimiesiems.

Lietuvos asociacija „Gyvastis“, vienijanti žmones, gyvenančius su dovanotais organais bei laukiančius organų transplantacijos, įspėja, kad laukiančiųjų transplantacijos žmonių gyvybė tiesiogiai priklauso nuo visuomenės nuomonės. Jei visuomenė pritars donorystei, šie žmonės gyvens. Pacientų artimųjų prieštaravimas donorystei Lietuvoje daugelį metų nesikeičia. Atsisakymo statistika 2004 m. ir 2017 m. yra identiška – apie 30 proc.

Asociacijos atstovus baugina, kad skuboti politikų sprendimai nesukeltų visuomenės susipriešinimo, todėl būtina diskutuoti, šviesti žmones, apie savo valią kalbėtis su šeimos nariais.



Geležinė valia

Vilkaviškio ligoninės vadovas, reanimatologas Linas Blažaitis, kuriam pačiam yra tekę dalyvauti organų donorystei paruošimo operacijose, labiau pritartų „kietesnei“ „numanomo sutikimo“ donorystei sistemai, kai žmogui pareiškus savo valią artimieji nebegali prieštarauti.

– Manau, kad tik pats žmogus turi teisę spręsti, ką po mirties daryti su jo kūnu, – sakė L. Blažaitis. – Šiuo požiūriu pritariu, kad turi būti išreiškiama „geležinė valia“.

L. Blažaitis sakė, kad Vilkaviškio ligoninėje buvo atliktos trys organų donorystei paėmimo operacijos, kuriose teko dalyvauti ir ligoninės reanimatologams. Tai rajono ligoninei pakankamai didelis skaičius, mat daugelis ligoninių nėra paruošę nė vieno donoro.

Nors iš šalies atrodytų, kad tai labai paprasta, iš tiesų pats procesas užtrunka ilgai ir yra sudėtingas. Dirba kelios specialios brigados, kurios tikrina kraujo tapatumo mėginius, atlieka tyrimus, ar organai nepažeisti ligos, ar tinkami donorystei. Reanimatologai turi užtikrinti, kad nekristų donoro kraujospūdis, būtų pakankamas įsotinimas deguonimi, nes kitaip organai gali būti pažeisti, nebetikti donorystei.

Pastaruoju metu paruošimo donorystei operacijos rajoninėse ligoninėse neatliekamos, nes atsirado kitos medicinos galimybės. Dabar sunkūs ligoniai, kurių gyvybė kybo ant plauko, reanimobiliais išgabenami į Kauno klinikas. Tad ir donorus dažniausiai operacijoms ruošia tretinio lygio paslaugas teikiančios ligoninės



Laukia donoro

Jau 20 metų su brolio dovanotu inkstu gyvenantis, rajono Nefrologinių ligonių draugijai vadovaujantis vilkaviškietis Vitas Jablonskis taip pat pritartų „numanomo sutikimo“ donorystei sistemai. Jis įsitikinęs, kad donorystei šalyje atsivertų platesnės galimybės, mat atsirastų daugiau donorų, kurių dabar labai trūksta. Mūsų rajone šiuo metu gyvena daugiau nei dešimt žmonių su persodintais organais. Kai kuriems jų persodinti net keli donoro organai.

Vis dėlto laukiančiųjų transplantacijos kur kas daugiau ir jų nuolat daugėja. Ypač daugėja inkstų ligomis sergančių rajono gyventojų. Šiuo metu triskart per savaitę dializuotis atvyksta beveik trys dešimtys žmonių. Anksčiau 9 vietų nefrologinėje palatoje pakakdavo dviejų pamainų ligonių, dabar susidarę net trys dializuojamųjų pamainos.

Vilkaviškiečiui Dariui dializės atliekamos ir gimtinėje, ir užsienyje, mat vyras – emigrantas. Kai grįžta į gimtinę, jam tenka prašytis vietos Vilkaviškio hemodializės palatoje, nes be šios procedūros žmogus tiesiog neišgyventų.

Dar pakankamai jaunas vyras su viltimi laukia donoro inksto. Tai būtų jau trečia transplantacija jo gyvenime. Anksti susirgęs vilkaviškietis 13 metų gyveno su mamos dovanotu inkstu. Kiek trumpiau – su brolio. Tačiau organizmas atmetė ir šį. Dabar vyro gyvybę gali išgelbėti tik atsiradęs svetimas donoras. Jo Darius ir visa vilkaviškiečio šeima laukia su didele viltimi.






Komentarai:







Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Jubiliejų švenčiantis gydytojas savęs be medicinos neįsivaizduoja
* Naujų nesutarimų fone prisimintos senos nuoskaudos
* Vilkaviškio mieste siaučia vandalai
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Ar vartojate alkoholį prie savo nepilnamečių vaikų?
To niekada nedarau.
Išgeriu tiek, kad neapsvaigčiau.
Savęs neriboju.
Mano vaikai jau pilnamečiai.
Vaikų neturiu.



Kalbos patarimai

Ar galima sakyti „prieinama kaina“?
ikrai galima, kadangi „Dabartinės lietuvių kalbos žodyne“ nurodoma trečioji dalyvio prieinamas reikšmė – „nebrangus, įperkamas“.



Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel./faks. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2018 Visos teisės saugomos.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai


Svetainės programavimas ir dizainas