„Santaka“ / Žmonės – didžiausias seniūnijos turtas

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis

Orai Vilkaviškyje
Prenumeratos kaina 1 mėn. - 4,80 €!




Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą ne tik „Santakoje“, bet ir „Reklamos gide“.

Skelbimai svetainėje

Parduoda 1 t talpos konteinerį metaliniame rėme su išleidimo čiaupu ir jo prailginimu (45 Eur), tokį pat konteinerį be metalinio rėmo (15 Eur). Tinka vandeniui ar kurui laikyti. Gali atvežti. Tel.: 8 686 98 506, 8 686 98 503.
Galioja iki: 2018-09-29 09:19:34

Brangiai išsinuomotų žemės ūkio paskirties žemės. Tel. 8 624 12 402.
Galioja iki: 2018-09-30 10:57:07

Parduoda kiaulę skersti. Tel. 8 602 31 187.
Galioja iki: 2018-10-01 11:50:58



Svečių knyga

Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2018-02-26 16:39

Dalinkitės:  


Klausučių seniūnė Gema Skystimienė džiaugiasi kiekvienu seniūnijos kampeliu.

Vidmantos BŪBNAITIENĖS nuotr.


Žmonės – didžiausias seniūnijos turtas

Renata VITKAUSKIENĖ

Šįkart „piešiame“ Klausučių seniūnijos portretą. Jis – įvairiapusis. Seniūniją gražina darbštūs ir geranoriški žmonės. Natūralu, kad esama ir problemų. Vienas išspręsti stinga tik lėšų, o kitas – varge atsidūrusiųjų noro. Po Klausučių seniūniją žvalgomės su seniūne Gema SKYSTIMIENE.

– Apie gerus pokyčius Klausučių seniūnijoje išgirstame nuolat. Jūs aktyviai dalijatės tokiomis naujienomis. Kodėl tą darote?

– Šiandienos visuomenėje geri darbai yra antrame plane. Vis matoma, kas blogai padaryta ar nepasiteisino. Gražių dalykų kažkodėl nenorima pastebėti, vien kritikuojama.

Man visuomet norisi parodyti tas geras idėjas, gražius darbus. Juk juos daro mūsų žmonės, juk seniūnija be žmonių yra niekas! Žmonės – didžiausias mūsų turtas, labai vertinu jų pareigingumą ir atsakomybę.

– Tai kokia ta komanda, kuria kliaunatės?

– Sakyčiau, man sekasi dirbti su laikinai įdarbinamais žmonėmis. Tik kartais juos reikia paraginti, daugiau pagirti nei papeikti, visuomet paklausti jų nuomonės, gal jie turi minčių, kaip geriau atlikti patikėtą užduotį. Juk būtent jie ir padaro visus darbus.

Džiaugiuosi, kad ūkiniuose darbuose aktyviai talkina ūkininkai. Praeitais metais jų dėka pavyko išpjauti daug medžių kapinėse.

Praėjusią vasarą, keičiantis užimtumo programai, du mėnesius neturėjome darbininkų, tačiau viešąsias erdves – dešimtis hektarų – šienauti vis tiek reikėjo. Šiam darbui pasitelkėme talkininkus.

Man visada imponuoja vyresnio amžiaus gyventojų, turinčių gyvenimo patirties, patarimai. Jie matę sunkių laikotarpių, yra tolerantiškesni. Jauni žmonės visko nori čia ir dabar.

– Matydamas gražinamus seniūnijos kaimus kai kas stebisi: „Kam čia reikia sūpynių ir trinkelių, jei žmonių mažėja?!“ Ką atsakytumėte?

– Esu už tai, kad kiekvienas didesnis kaimas, gyvenvietė turėtų tegul ir mažą parkelį, kuriame būtų suolelis pasėdėti senjorams, mamai su vaikais – žaidimų kampelis ar pavėsinė.

Kiekvienas mūsų kaimas, gyvenvietė yra savotiškai gražūs. Galiu tvirtai teigti, jog nėra nė vieno seniūnijos kampelio, kur nenorėčiau, kad užsuktų pakeleiviai. Sodybos, gyvenvietės sutvarkytos mūsų darbščių gyventojų dėka.

Poilsio zonas turime Slabaduose, Teiberiuose, Daržininkuose, o ką kalbėti apie Klausučius! Atgimimo parkas bet kuriuo metų laiku lankomas žmonių. Žinoma, mes taip pat labai stengiamės, kad jame būtų jauku, vasarą žydėtų gėlės.

Gerais darbais džiugina Slabadai. Tai labai rami, švari, saugi gyvenvietė. Namus įsiruošė kaimo bendruomenė, naujai aptverta viešųjų kapinių teritorija, įruošta šarvojimo salė. Bendruomenė ėmėsi iniciatyvos ir suremontavo bažnyčią, ją prižiūri. Žinoma, ir seniūnija neliko nuošalyje, prisidėjome darbais ir medžiagomis.

Didžiuojuosi renovuotu Sūdavos krašto muziejumi. Jame šilta, jauku, sukaupta tūkstančiai eksponatų, tautodailininkų darbų, vyksta edukacinės programos.

Smagu, kad šių metų pradžioje pavyko apšviesti jau paskutinę tokio patogumo laukusią gyvenamąją vietovę – Norvaišų kaimą. Dabar apšviestos visos seniūnijos gyvenvietės.

– Kiek anksčiau esate sakiusi, jog parduodami namai Klausučių kaime greitai nuperkami, žmonės noriai keliasi į seniūnijos centrą. Kaip yra dabar?

– Deja, tuščių namų Klausučiuose ir kituose kaimuose yra. Manau, jie tušti tik todėl, kad žmonėms neįperkami.

Seniūnijos kaimai išsidėstę labai kompaktiškai, netoli Vilkaviškis. Daug gyventojų važiuoja dirbti į rajono centrą.

Strateginiu požiūriu geriausia gyventi Žaliosios gyvenvietėje. Čia yra mokykla, bendruomenės namai, biblioteka, paštas, parduotuvė, bažnyčia. Stotelėje sustoja visi maršrutiniai tolimojo susisiekimo autobusai. Čia pat ramios kapinės, miškas.

– O kaip yra su siekiu Klausučių kaimui gauti miestelio statusą?

– Klausučių kaimui suteikti miestelio statusą numatyta Vilkaviškio rajono savivaldybės strateginiame plėtros plane. Tačiau pradėję gilintis matome, jog tai ilgas procesas ir ta linkme reikia daug dirbti, be to, atbaido dideli reikalavimai. Tai – ateities klausimas.

Prieš keletą metų su bendruomenėmis inicijavome kaimų ribų peržiūrėjimą, kai kurių jų sujungimą, senųjų kaimų pavadinimų sugrąžinimą. Šiomis dienomis sužinojau, kad trūksta tik Vyriausybės galutinių darbų, ir gali būti, jog šiemet procesas vyks.

– Kokie kasdieniai rūpesčiai slegia labiausiai?

– Didžiausias nepatogumas seniūnijoje – prasti keliai, ypač žvyrkeliai. Tokių turime 87 km. Kiek leidžia galimybės, tvarkome, tačiau kai lietingi orai – keliai išvažiuojami sunkiau. Stengiamės, jog susisiekimas tarp gyvenviečių ar nors išvažiavimas į pagrindinius asfaltuotus kelius taptų nors kiek geresnis. Yra kaimų (Drebulinės, Biliūnų, Rumokų, Bobių), nuo kurių iki pagrindinio asfaltuoto kelio – ne vienas kilometras.

Kartais gyventojai pyksta ant ūkininkų, kad jie savo sunkia technika gadina kelius. Vis dėlto didesnieji ūkininkai patys juos ir taiso.

Jeigu seniūnija gautų daug pinigų, prioritetai būtų asfaltuoti kuo daugiau viešųjų kelių, gyvenvietėse įruošti pėsčiųjų takus. Tačiau pagal gaunamas lėšas tai – tik svajonės.

Seniūnijoje yra ir tik egzistuojančių asmenų, kurie, drįstu teigti, praradę gyvenimo įgūdžius. Tam tikra prasme „guodžia“ tik tai, kad jie neturi šeimų. Kalbamės su tokiais žmonėmis, siūlome pagalbą. Jie pažada bent nuvykti į gydymo įstaigą, susitvarkyti dokumentus gauti neįgalumo pašalpą, registruotis darbo biržoje, tačiau uždarę seniūnijos duris viską pamiršta. O juk tai yra suaugę žmonės – už rankos nenutempsi...

Didelis seniūnijos rūpestis yra socialiniai būstai. Jų turime 64. Dauguma būstų nuomininkų gyvena tvarkingai, moka mokesčius, bet yra žmonių, kurie savo gyvenamoje aplinkoje nesirūpina nei švara, nei tvarka. Tai išties labai aštrūs socialiniai klausimai, nes taip gyvena daug elgesio problemų turinčios šeimos, kuriose auga vaikai.

– Ar kurioje nors kaimo bendruomenėje negalvojama apie vaikų dienos centrą?

– Apie vaikų dienos centrą labai galvojame ir tikimės iniciatyvų. Juolab kad Klausučių kaime turime tinkamas patalpas, Sūdavoje šiais metais bus renovuotas pastatas. Vaikų, augančių probleminėse šeimose, seniūnijoje yra 68.

– Kas dar šiemet turėtų pasikeisti į gerąją pusę Klausučių seniūnijoje?

– Šiais metais esame suplanavę išpjauti pavojingus medžius Didvyžių viešosiose kapinėse, atnaujinti dalį Žaliosios viešųjų kapinių tvoros, įsigyti traktoriuką žolei pjauti.

– Ką tik minėjome Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečio dieną. Su kokiomis mintimis išgyvenate šią sukaktį?

– Linkėčiau visiems suprasti, jog tėvynė yra viena, kitos nebus. Kad ir kur pasuktų likimo keliai, kiek toli viliotų geresnis gyvenimas – visų mūsų laukia Lietuva.

Galbūt kitose šalyse mes stengiamės matyti tik geresnes gyvenimo sąlygas, pigesnes prekes, tačiau nereikia menkinti to, ką turime. Turime išties daug: gražią, švarią gamtą, gražėjančią gyvenamąją aplinką. Reikėtų mažiau verkšlenti, daugiau optimizmo, mylėti ir gerbti vieniems kitus.






Komentarai:







Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Popiežius Pranciškus palaimino Lietuvos žmones
* Vilkaviškio rajone nebelieka migracijos padalinio
* Vizito pas medikus mokestis drausmintų ir mažintų pacientų eiles
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Ar kada nors esate nukentėjęs nuo vagių?
Taip, patyriau didelių nuostolių.
Niekada su vagystėmis nesusidūriau.
Nukentėjau nežymiai.
Esu apsidraudęs, todėl jaučiuosi saugiau.



Kalbos patarimai

Ką kilnojo – gyrą ar svarstį?
Didelis metalinis rutulys su rankena jėgai ugdyti vadintinas svarsčiu. Taigi stipruoliai varžosi kilnodami svarstį, bet ne gyrą.


Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel./faks. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2018 Visos teisės saugomos.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai


Svetainės programavimas ir dizainas