Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.
Skelbimų kol kas nėra. Atsiųskite savo skelbimą! (Kaina - 2 €)
Redakcijos darbo laikas: Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.
|
„Santaka“ / 2006-11-16 09:20
Salomėjos Nėries vidurinės mokyklos komanda antrus metus iš eilės tapo nugalėtoja. Raimondo VAŠKELIO nuotr.
Jaunimo dienos varžytuvėse – stiprių komandų kova
Eglė MIČIULIENĖ
„Lapkričio 10-oji – Pasaulinė jaunimo diena. Vilkaviškio kultūros rūmuose vyks šaunių komandų varžytuvės. Tebūnie pašlovinta ir ši diena!“ – jau aštuntą kartą skelbė Vaikų ir jaunimo centro plakatai.
Tačiau tokių stiprių varžovų, tokių karštų diskusijų dėl nugalėtojų šiame renginyje dar tikriausiai nebuvo.
Aštuonios komandos
Jaunimo dienai skirtame renginyje šiemet dalyvavo net septynios mūsų rajono komandos. Kovoti dėl geriausiųjų vardo atvyko abiejų miesto vidurinių, Pilviškių bei Pajevonio vidurinių mokyklų, Kybartų Kristijono Donelaičio gimnazijos mokiniai. Pirmą kartą konkurse pasirodė Vilkaviškio pagrindinės mokyklos bei Marijampolės profesinio rengimo centro (PRC) Vilkaviškio skyriaus moksleiviai.
Į Vilkaviškį žadėję atvykti vilniečiai kažkodėl persigalvojo, tad kitiems miestams šį kartą atstovavo tik Klaipėdos jaunimo centro ugdytiniai, renginyje pasirodantys jau ne pirmus metus.
Renginį vesti šiemet buvo pakviestas Liutauras Kasulaitis, Klaipėdos dramos teatro aktorius, gimęs ir užaugęs Vilkaviškyje. Buvęs vilkaviškietis smagiai bendravo su publika ir palaikė scenoje pasirodžiusias komandas.
Apie Pilvę ir Gabaną
Varžytuvėms šiemet pasirinkta tema – „Mano miestas“.
Varžovai turėjo įveikti penkias užduotis. Pirmoji iš jų – prisistatyti.
Prisistatė kas kaip sugebėjo: pilviškiečiai dainavo apie Pilvę, klaipėdiečių komanda „Ant bangos“ – apie Klaipėdoj gyvenančią mergaitę, vardu Dolče Gabana, ir kitus uostamiesčio personažus. Pajevoniškiai įrodinėjo, jog jie – „Tobulybės“ (toks buvo komandos pavadinimas). Vilkaviškiečiai rinkosi įvairiai: vieni dainavo apie vilką ir kiškį, kiti rodė pusiau muzikines istorijas apie miestą ir jo realias bei išgalvotas įžymybes.
Nuo pat įžengimo į sceną žiūrovų širdis užkariavę kybartiečiai scenon atsivedė ne tik seniūną Rakalį, čigoną Prušinską, „policinyką“ Maurą bei šutvę kitų vietinių, bet ir visą... Levitano statulą. „Nuostabu, šarman, šakės!..“ – žado negalėjo atgauti aktorius L.Kasulaitis.
Išliksime ar ne?
Žiūrovai smalsiai stebėjo, kaip komandos atliko vaidybinę improvizaciją „Mano miesto vizija 7777 metais“.
Vilkaviškio pagrindinė mokykla nusprendė, kad po tiek metų vietoj išnykusio Vilkaviškio stovės Vilkjorkas su pusiau laukiniais jo gyventojais. Tebus tik viena amžina įžymybė – akmeninis Jonas Basanavičius, kurį apžiūrinės kažkokiu stebuklingu būdu išlikę turistai.
PRC Vilkaviškio skyriaus mokiniai scenon įleido ateivį su skafandru, kuris negalėjo atsistebėti buvusia civilizacija. Esą daugiau nei prieš penkis tūkstančius metų jaunimas „į degalams skirtą ertmę kaišiojo nikotino pagaliukus ir pylė alkoholiu vadintą skystį, į kurį kibernetika reaguoja labai blogai...“ Salomėjos Nėries vidurinės mokyklos moksleiviai buvo virtę fantastinėmis penkiakampėmis būtybėmis, bet teigė, jog paprastumas, nutrūktgalviškumas, meilė, draugystė buvo, yra ir bus miestelėnų širdyse.
Pajevoniškiai per būsimos televizijos ekraną tebetvirtino – mes tobuli. Klaipėda pademonstravo „amžino tūso“ viziją spalvingų muilo burbulų fone.
Ką ten Vilkaviškis ar Klaipėda – Pilviškiai po tiek tūkstantmečių jau bus tapę pasaulio centru. O štai Kybartų nebebus – jie po atominio sprogimo terminale bus nušluoti nuo žemės paviršiaus. Po žemę šliaužios tik nauja gyvybės atmaina, tebemokanti dainuoti pageidavimų koncertų „žvaigždžių“ dainas...
Komisija tarėsi ilgai
Ne mažiau smagiai komandos atliko ir kitas užduotis: dainavo miesto himną, atsakinėjo į klausimus, susijusius su gimtuoju miestu, parodė namų darbą (tema – miestas istoriniu aspektu).
Gražus buvo „Aušros“ vidurinės mokyklos „Komandos“ piktų zuikių ir gerų vilkų šokis, pasibaigęs meile, iš kurios gimė Vilkaviškis. Efektingai atrodė kaukėti klaipėdiškiai, šokę istorinį šokį apie Klaipėdos simbolį – Anikės skulptūrą. Netikėta pasirodė Salomėjos Nėries vidurinės mokyklos „Miestelėnų“ improvizacija – Bumbliauskų Fredo istorija apie Vilkaviškio kilmę (nuo šiol už tai būsime dėkingi Čekui Norisui)... Žodžiu, visi buvo kuo nors netikėti ir įdomūs.
Po jaunimo pasirodymo vertinimo komisija išėjo pasitarti, tuo tarpu žiūrovus linksmino Vaikų ir jaunimo centro vokalinė studija.
Komisija tarėsi ir ginčijosi kaip niekada ilgai. Vertinimą lėmė ne tik tai, kiek pasirodymai sulaukė aplodismentų, bet ir kiek buvo susiję su tema, ar programos buvo meniškos, kiek komandos laikėsi scenos kultūros ir kt. Tarkim, vieni himną (tegul ir netikrą) dainavo stovėdami, kiti savo himno metu nepasidrovėjo salės link parodyti nepadorų gestą.
Nugalėtojas – vienas
Užsitęsusius žiuri ginčus nutraukė jos pirmininkė Elena Čepaitė. Nutarus, jog ilgai ginčijantis galiausiai salė liks tuščia, pasielgta tiesiog pagal protokolą. Buvo susumuoti vertinimo taškai ir paaiškėjo keturios lyderės: Salomėjos Nėries mokyklos „Miestelėnų“ komanda, „Aušros“ vidurinės komanda, pavadinimu „Komanda“, Klaipėdos jaunimo „Ant bangos“ ir Kybartų gimnazistų „Gogiai grįžta“.
Surinkusi 269 taškus ir vos 1,5 taško nuo „Aušros“ vidurinės atsiplėšusi Salomėjos Nėries mokyklos komanda laimėjo konkursą ir pagrindinį jo prizą: MP3 grotuvus kiekvienam dalyviui.
Ovacijose maudęsi kybartiečiai pelnė žiūrovų simpatijų prizą. Jiems įteikta po „Avon“ dovanų krepšelį ir šakotis.
Kitos komandos gavo po VJC puodelį ir padėką už dalyvavimą renginyje.
Kasmet tobulėja
Vaikų ir jaunimo centras gali didžiuotis, jog turi puikų renginį, pritraukiantį viso rajono jaunimą.
Prieš aštuonerius metus, 1998-aisiais, VJC darbuotojas Raimondas Vaškelis pirmą kartą suorganizavo jaunimo varžytuves „Tebūnie pašlovinta ir ši diena“. Jos per tiek metų išaugo į didžiulį renginį, kuriame jau varžėsi ne tik mūsų rajono moksleiviai, bet ir jaunimas iš kitur – Klaipėdos, Vilniaus, Birštono, Alytaus, Marijampolės...
Renginio iniciatorius ir kuratorius R.Vaškelis džiaugiasi, kad tokia šventė – vienintelė visoje Lietuvoje. Renginys kasmet plečiasi ir tobulėja.
Šiemet varžovai puikiai pasirengė ne tik vaidinti, linksminti publiką pokštais, bet ir atsivežė įvairiausių sceninių rūbų, pasiruošė puikų grimą, pasirodymams atsigabeno butaforijos.
Norisi pasakyti gal nuvalkiotą, bet, ko gero, šiuo atveju tinkančią frazę. Svarbiausia – ne nugalėti, bet kovoti. O kova buvo puiki, komandos – linksmos, gerai pasiruošusios ir kiekviena – savaip šauni. Belieka tikėtis, kad kitąmet į kultūros rūmų sceną susirinks nė kiek ne prastesni varžovai, o nelaimėtas pagrindinis prizas nesumažins noro kovoti. Juk bendrų, viso rajono jaunimui skirtų renginių – taip mažai.
Vaikų ir jaunimo centras dėkoja rėmėjams:
Vilkaviškio rajono savivaldybei
A.Butkevičiaus labdaros ir paramos fondui
Kabelinei televizijai „Satela“
Laikraščiui „Santaka“
Vilkaviškio kultūros centrui
UAB „Labora“
SEB Vilniaus bankui
Užsk.14371
Publikuota: 2006-11-16 09:20:47
Komentarai:
Jūs naršote standartinę svetainės versiją. Perjungti į mobiliąją versiją?
|
* Jubiliejų švenčiantis prelatas: „Duonos be plutos nebūna“ * Salomėja Nėris: palikti poetės vardą ar naikinti? * Beržų kirtėjai išgąsdino žmones: ar išliks Ripkaus giraitė? Laikraštis leidžiamas antradieniais ir penktadieniais.
Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“? Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.
Šūksniai
Statistika
|