„Santaka“ / Po suvažiavimo toliau tvyro nežinomybė

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis

Orai Vilkaviškyje
Prenumeratos kaina 1 mėn. - 4,80 €!




Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą ne tik „Santakoje“, bet ir „Reklamos gide“.

Skelbimai svetainėje

Parduoda garažą Vilkaviškyje, prie ligoninės (geras privažiavimas, yra elektra, ištinkuotas), 250 m² komercinės paskirties patalpas Giedriuose (už geležinkelio pervažos, yra aikštelė automobiliams, geras privažiavimas, vandens baseinas). Tel. 8 687 87 459.
Galioja iki: 2018-11-19 14:00:39



Svečių knyga

Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2018-02-19 17:41

Dalinkitės:  


Didžioji dalis Lietuvos žemdirbių suvažiavime Vilkaviškio rajonui atstovavusių ūkininkų – pieno gamintojai.

Autoriaus nuotr.


Po suvažiavimo toliau tvyro nežinomybė

Andrius GRYGELAITIS

Jonavoje vykusiame visuotiniame ūkininkų suvažiavime dalyvavo apie 2 tūkst. žemdirbių iš visos Lietuvos. Į renginį vyko ir maždaug 70 mūsų rajono atstovų. Daugiausiai iš jų – pieno gamintojai.



Geriausi laikai – praeityje

Didžioji dalis mūsų rajono atstovų į renginį vyko rajono Savivaldybės administracijos skirtu autobusu. Tiesa, nemažai ūkininkų į suvažiavimą keliavo ir nuosavu transportu.

Į Jonavą žemdirbiai rinkosi siekdami atkreipti valdžios atstovų dėmesį į nesibaigiančias žemės ūkio problemas, kad nedelsiant būtų imtasi veiksmų jas spręsti. Šalies ūkininkai parengė rezoliuciją ir ją perdavė valdžios atstovams. Nors žemės ūkio ministras Bronius Markauskas tvirtino palaikantis rezoliucijoje iškeltas problemas, tačiau, pasak jo, visų jų išspręsti tikrai nepavyks. Tam reikėtų maždaug 400 mln. eurų, o tokių pinigų ministerija neturi. Tiesa, ministras pažadėjo sudaryti darbo grupę ir pasirinkti prioritetines problemų sritis, kurioms bus skiriamas visas dėmesys. B. Markauskas vylėsi, jog per artimiausią mėnesį pavyks išspręsti nemažai klausimų. Tiesa, žvelgdamas į ateitį, ministras optimizmu netryško. Anot jo, geriausi ūkininkavimo laikai – praeityje.

„Žemdirbiams kasmet tampa vis sunkiau dėl gamtos sąlygų, keliamų gamtosaugos reikalavimų, darbo jėgos kainų didėjimo, išaugusių kaštų, mokesčių didinimo ir kitų veiksnių. Tačiau turime su tuo taikytis“, – sakė Žemės ūkio ministerijos vadovas.

Tiesa, jis patarė esamą situaciją piešti ne vien niūriomis spalvomis. Anot B. Markausko, ne viskas taip blogai, kaip bandoma pateikti. Pavyzdžiui, pernai žemės ūkio produkcijos supirkta daug daugiau nei ankstesniais metais.



Problemų esama visur

Per suvažiavimą buvo aptarta daugybė temų: nauji mokesčiai, melioracijos problemos, augalininkystės ir gyvulininkystės sektorių ateitis, naujasis nenašių žemių žemėlapis. Į ūkininkus ir valdžios atstovus kreipusis Lietuvos nederlingų žemių naudotojų asociacijos pirmininkė Danutė Karalevičienė viešai pabrėžė, kad labiausiai dėl naujojo žemėlapio nukentėjo būtent Vilkaviškio rajonas, todėl ji reikalavo ieškoti sprendimų, kaip ištaisyti šią situaciją.

Kalbėdamas apie naujus mokesčius, Lietuvos grūdų augintojų asociacijos pirmininkas Aušrys Macijauskas tvirtino, jog nuo sausio 1 d. įsigalioję pakeitimai skaudžiai smogs šalies žemdirbiams. Pasak jo, tris kartus išaugęs gyventojų pajamų mokestis, keturis kartus padidėjusios „Sodros“ įmokos bei dukart pakilusi privalomojo sveikatos draudimo įmoka kai kuriuos ūkininkus tikrai privers pagalvoti apie emigraciją.

A. Macijauskas siūlė besikuriantiems ūkiams suteikti penkerių metų mokestines atostogas, leisti mažinti pajamų ir pelno mokestį, jei vykdomi investiciniai projektai, o mažesnį PVM taikyti bent jau tai produkcijai, kurią ūkininkai patys parduoda iš ūkio.

Apie melioracijos problemas kalbėjęs ūkininkas Zigmantas Aleksandravičius siūlė visas turimas lėšas koncentruoti į griovių priežiūrą ir žiočių rekonstrukciją. Jei valstybė ketina visas drenažo sistemas ir griovius perleisti ūkininkams, ji privalo prieš tai viską kokybiškai sutvarkyti. Labiausiai Z. Aleksandravičius apgailestavo, kad Kauno Aleksandro Stulginskio universitete jau kurį laiką neruošiami melioracijos specialistai. Kadangi dirbant su šiais įrenginiais reikia specifinių žinių, būtina tam tikrus kursus organizuoti ir patiems ūkininkams.

Šiuo metu net 67 proc. šalies melioracijos įrenginių – susidėvėję. Dauguma iš jų statyti dar gūdžiais 1950–1960 metais. Kasmet melioracijos įrenginių būklei palaikyti reikėtų skirti maždaug 35 mln. eurų. Deja, tokių pinigų valstybė sau leisti negali, o iš šių metų biudžeto melioracijai ketinama skirti 14 mln. eurų. Sprendžiant visas problemas ketinama sukurti specialų melioracijos fondą. Tiesa, anot B. Markausko, jis pradės veikti tik tada, jeigu tam pritars patys žemdirbiai.



Konkuruoti – sunku

Bene opiausia visuotiniame suvažiavime aptarta problema – šalies ūkininkų konkurencingumo su kitų valstybių žemdirbiais iššūkiai. Mūsų šalies žemdirbiai gauna mažiausias išmokas visoje Europos Sąjungoje, o produkcijos supirkimo kainos taip pat bene pačios mažiausios visoje bendrijoje.

Anot Pauliukų žemės ūkio bendrovės vadovo Andrejaus Štombergo, norint deramai konkuruoti su kitų šalių ūkininkais, mūsiškiams būtina strateguoti ir numatyti, kaip mūsų šalies ūkiai atrodys po 10 ar 15 metų.

„Dabar tai padaryti yra labai sunku. Vos ne kas mėnesį išgirstame tam tikrų naujovių, prie kurių reikia prisitaikyti. Norėtųsi daugiau stabilumo“, – sakė A. Štombergas.

Jo teigimu, lietuviams ūkininkams sunku būti konkurencingiems ir dėl to, kad jie beveik niekada nežino, kokia bus jų pagamintos produkcijos kaina rinkoje. Tiesa, anot žemės ūkio ministro, reikalavimas reguliuoti kainas – neįgyvendinamas.

„Reikia įvertinti tai, jog šiandien neuždrausime įvežti pieno ar mėsos iš Lenkijos arba Vokietijos. Negalime priversti supirkėjus mokėti tokią kainą, kokią būtų nustačiusi valstybė. Jie paprasčiausiai nieko nepirks iš mūsų“, – mintimis pasidalijo B. Markauskas.

Kad Lietuvos ūkininkams konkuruoti su užsieniečiais yra gana sunku, pripažino ir žemdirbių suvažiavime dalyvavęs šalies premjeras Saulius Skvernelis. Tiesa, jis patarė įžvelgti ir šviesesnę medalio pusę.

„Iš visų Nacionalinės mokėjimo agentūros ar Europos Sąjungos lėšų mūsų ūkininkams buvo sudarytos visos sąlygos stiprėti. Daugelis žemdirbių sėkmingai naudoja naujausią, galingiausią techniką, kitas intensyvios gamybos priemones. Ūkių skaičius šalyje auga, didėja ir jų valdomi žemės plotai. Labai svarbu, jog didėja ir eksporto iš Lietuvos kiekiai“, – pabrėžė S. Skvernelis.



Trūksta vienybės

Bene dažniausiai susirinkime vartotas žodis – vienybė. Kone visi pranešėjai pabrėžė, kad šiandien Lietuvos ūkininkai nevieningi, susiskaldę, dažnai siekia asmeninės trumpalaikės naudos, negalvodami apie ateitį. Anot žemdirbių, prie to daug prisideda ir Žemės ūkio rūmų veikla, kuri pastaruoju metu vertinama itin prieštaringai.

Žemės ūkio ministras B. Markauskas tvirtino, jog niekas nesitikėjo tokios dabartinės šių rūmų padėties. Jis pripažino, kad turi būti keičiamas Žemės ūkio rūmų įstatymas, statutas, turi būti ieškoma sprendimų, pagal kuriuos rūmai atstovautų visiems Lietuvos ūkininkams bei kaimo žmonėms.

Ministras prašė žemdirbių išrinktam naujam šios įstaigos pirmininkui suteikti šansą savo darbais įrodyti gerus siekius, sėsti su juo prie bendro derybų stalo ir surasti geriausius sprendimus visiems šalies ūkininkams.

Kad tarp šalies ūkininkų yra didžiulis susiskaldymas ir trūksta vienybės, pastebėjo vykti į suvažiavimą mūsų rajono žemdirbius raginęs Lietuvos pieno gamintojų asociacijos Vilkaviškio skyriaus pirmininkas Albinas Šneideris. Anot jo, rajone yra per tūkstantį pieno gamintojų, tačiau aktyviai už savo teises iš jų kovoja maždaug tik pusšimtis. Likę džiaugiasi gautomis paramomis, tačiau nėra tarpusavyje vieningi.

„Pačiame suvažiavime taip pat buvo jaučiama, jog šalies ūkininkai nėra vieningi, jie susiskaldę. Į renginį vykome dėl bendro tikslo, bendros idėjos. Gaila, kad po šio susitikimo niekas nepaaiškėjo. Mums, žemdirbiams, svarbiausia yra produkcijos kaina. Pašalpų mums nereikia, svarbu, jog būtų leidžiama užsidirbti, mokant padorią kainą. Deja, šiandien to niekas pažadėti negali. Tarkime, pasaulyje pieno labai reikia, tačiau visi nori jo gauti kuo daugiau ir kuo pigiau“, – apgailestavo A. Šneideris.






Komentarai:







Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Kybartų „vaiduokliui“ Savivaldybė nutarė skirti administratorių
* Ispaniją palikusi siuvėja pamažu savo vietą atranda Vilkaviškyje
* Lopai ant lopų – ir tie patys banguoti
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Ar vartojate alkoholį prie savo nepilnamečių vaikų?
To niekada nedarau.
Išgeriu tiek, kad neapsvaigčiau.
Savęs neriboju.
Mano vaikai jau pilnamečiai.
Vaikų neturiu.



Kalbos patarimai

Apkrikštyti ar pakrikštyti?
Bendrinėje kalboje teiktinesnis veiksmažodis pakrikštyti. Jis vartojamas ir Šventojo Rašto vertimuose į lietuvių kalbą.


Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel./faks. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2018 Visos teisės saugomos.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai


Svetainės programavimas ir dizainas