„Santaka“ / Vilkaviškiečiai nėra vieni kitoje barikadų pusėje

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis

Orai Vilkaviškyje
Prenumeratos kaina 1 mėn. - 4,80 €!




Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą ne tik „Santakoje“, bet ir „Reklamos gide“.

Skelbimai svetainėje

Parduoda 1 t talpos konteinerį metaliniame rėme su išleidimo čiaupu ir jo prailginimu (45 Eur), tokį pat konteinerį be metalinio rėmo (15 Eur). Tinka vandeniui ar kurui laikyti. Gali atvežti. Tel.: 8 686 98 506, 8 686 98 503.
Galioja iki: 2018-09-29 09:19:34

Brangiai išsinuomotų žemės ūkio paskirties žemės. Tel. 8 624 12 402.
Galioja iki: 2018-09-30 10:57:07

Parduoda kiaulę skersti. Tel. 8 602 31 187.
Galioja iki: 2018-10-01 11:50:58



Svečių knyga

Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2018-02-19 17:33

Dalinkitės:  


Didvyžių socialinės globos namų direktorius Rimvydas Žiemys apie reorganizaciją diskutavo su Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Aprėpties departamento direktore Violeta Toleikiene.

Autorės nuotr.


Vilkaviškiečiai nėra vieni kitoje barikadų pusėje

Seime įvyko konferencija „Deinstitucionalizavimo patirtys ir iššūkiai“, kurią atsiliepdamas į Vilkaviškio gyventojų prašymą išsaugoti Didvyžių globos namus inicijavo Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitetas.



Vilkaviškiečių nuomonės neišklausė

Seimas atliko savo pareigą reaguoti į gyventojų nusiskundimus, pašaukdamas Socialinės apsaugos ir darbo ministeriją „ant kilimėlio“ atsiskaityti už tai, kas ir kaip nuveikta socialinės globos reorganizacijos srityje bei ką planuojama daryti ateityje. Deja, kalbėti konferencijoje vilkaviškiečiai nebuvo pakviesti. Jiems nebuvo suteikta galimybė iš tribūnos garsiai išdėstyti tai, ką bendruomenė pateikė Seimui ir Prezidentei.

Apmaudu, kad buvo praleista unikali proga įsiklausyti ir į visuomenės, socialinių darbuotojų ar nevyriausybinio sektoriaus nuomones bei įžvalgas. Juk į renginį sugužėjo arti 300 dalyvių – visi jie vienaip ar kitaip susiję su socialine globa, visiems jiems ministerijos vykdoma pertvarka yra gyvybiškai svarbi. Tačiau į konferenciją nebuvo pakviesti žmonės, kuriuos pertvarka liečia tiesiogiai: vaikų, likusių be globos, atstovai ir patys neįgalieji ar jų artimieji – tie, į kuriuos ši pertvarka ir nukreipta.

Užuot virtęs dalykine diskusija, renginys tapo labiau panašus į ministerijos bandymą pateisinti savo veiksmus ir įtikinti auditoriją, jog pertvarka daroma tinkamai. Konferencijos darbotvarkę sudarė Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, kuri ir vykdo pertvarką, tai ir pranešėjai kone vienbalsiai pūtė į ministerijos dūdą. Pasiūlymas iš auditorijos diskutuoti ir tokiu būdu apsvarstyti kiekvieno pranešėjo išsakytas mintis viceministrės Vilmos Augienės buvo iškart atmestas motyvuojant, kad tai sujauktų konferencijos darbotvarkę. Bet kas svarbiau: ar išklausyti iš anksto surežisuotus pranešimus ir išlaikyti „tvarką“, ar išsiaiškinti pertvarkos būklę?



Deinstitucionalizavimas – tik lozungas

Simboliška, kad net konferencijos pavadinimas atspindėjo klaidinantį pačios pertvarkos pobūdį. Pertvarka skelbiamas deinstitucionalizavimas (tiesiogiai tai reiškia „be institucijų“) – tik lozungas, nes kuriant naujas struktūras (grupinio, savarankiško gyvenimo namus) institucijos ne panaikinamos, o suskaidomos, kitaip tariant – dauginamos. Kaip antai vilkaviškiečių lankytoje Kelmėje vietoj Adakavo socialinės globos namų ir Pagryžuvio padalinio atsirado dar du papildomi Adakavo globos namų filialai: dveji grupinio gyvenimo namai, kurie tiesiogiai priklauso ir administruojami bei finansuojami taip pat, kaip ir pagrindiniai Adakavo socialinės globos namai.

Panašu, jog tas pats atsitiks ir Vilkaviškyje. Didvyžių globos namai bus suskaldyti (nors pagal paskutinius ministerijos pažadus bent jau išsaugoti) ir mieste pridygs grupinio gyvenimo namų, kurių išlaikymo sąnaudos išaugs. Tai reiškia, kad valstybei padidės finansinė našta, o su ja – ir mokesčių našta visiems Lietuvos gyventojams.

Teisingumo dėlei reikia pasakyti, jog bandymų kelti pertvarkos klaidas ir problemas, siūlyti alternatyvius pertvarkos modelius konferencijoje buvo. Pirmoji drąsiai apie medicinos priežiūros problemas prabilo Kėdainių socialinės globos namų direktorė Audronė Kasperavičienė, tačiau tuoj pat jai buvo pasiūlyta baigti pranešimą. Skirtingą vaikų globos viziją bandė propaguoti ir NVO vaikams konfederacijos direktorė Elena Urbonienė. Prevencijos svarbai ir jos pavyzdžiams savo pranešimą skyrė VŠĮ Vaiko ir paauglių socialinio centro direktorė Jurgita Pūkienė. Ji ragino iš esmės keisti požiūrį į vaiko globą: ne atiminėti vaikus iš motinų, šeimų, bet imtis rizikos šeimų kaip nedalomo vieneto, t. y. imti vaiką su mama (ar net su tėčiu) ir visapusiškai teikti pagalbą jiems kartu. Ir tik išsėmus pagalbos šulinį iki paskutinio lašelio atskirti vaikus nuo tėvų. Pranešėja pristatė bandomąjį projektą, trukusį vos pusę metų, bet davusį labai gerų rezultatų.



Išimčių daroma nebus

Deja, diskusijai numatytas ir taip trumpas laikas (vos valanda) buvo dar apkarpytas. Tad diskusija vadinti tai, kas vyko, būtų neteisinga. Auditorija turėjo galimybę užduoti tik keletą klausimų, adresuotų ministerijai (ir tai ne į visus juos buvo atsakyta), ar desperatiškai šaukti pasigailėti – nedaryti gėdingų žingsnių. Būtent Kalvarijos savivaldybės bei Šakių rajono atstovai bandė išgelbėti privačia iniciatyva įkurtus ir puikiai funkcionuojančius vaikų globos namus (visai tokius pat, kokie yra Alvite), kuriems gresia išardymas.

Supratęs situacijos absurdiškumą, ministras net akių į auditoriją nedrįso pakelti ir apgailestaudamas atsakė, kad jokių išimčių nebus daroma ir šie bei kiti panašūs vaikų globos namai bus likviduoti. Valdininkams, pasirodo, visai nesvarbu, jog vaikai jau susibičiuliavę, juos yra priėmusios ir jais rūpinasi bendruomenės, globotiniai yra mylimi, tampa savarankiški ir t. t. Dabar jie bus išskirstyti po butus, galbūt neišvengs aplinkinių gyventojų priešiškumo, kaip tai atsitiko su į Kauną iškeltais Vilijampolės socialinės globos namų vaikais.

Per pertrauką asmeniškai pasiteiravau ministro, ar geradariui mecenatui, pasiryžusiam paaukoti 20 mln. eurų ir įsteigti vaikų globos namus, kurie priglaustų 20–30 bedalių, tai būtų leista padaryti. Atsakymas buvo „Ne“. Taigi, ministerijos požiūriu, esmė – ne kokybė, o kiekybė.



Milijonai darbams, kurie nebuvo atlikti

Nieko naujo konferencijoje nebuvo pasakyta ir apie neįgaliųjų globos pokyčius. Vienaip ar kitaip paliestos pertvarkos problemos ir jų sprendimo būdai buvo išdėstyti ir vilkaviškiečių rašte Seimui bei Prezidentei. Rašte taip pat teigta, kad grupinio gyvenimo namų kūrimas yra ne integracija, o tik labai brangiai kainuojantis ir tik buitinių paslaugų (bet ne kompleksinių paslaugų paketo) gerinimas neįgaliesiems. Kad nėra nei bendro valstybinio, nei individualių pertvarkomų globos namų reorganizacijos planų, taigi pertvarka vykdoma chaotiškai, negalvojant apie ateitį. Apie tai kalbėjo auditorija, užsiminė ne vienas pranešėjas, tai pripažino ir patys ministerijos atstovai.

Taigi, vilkaviškiečių balsas nėra vienišas balsas tyruose, o nuogąstavimai sutapo su visomis konferencijoje girdėtomis kritiškomis pastabomis. Jų siūlymai tarsi aidas atkartojo konferencijoje nuskambėjusias idėjas dėl prevencijos, dėl pagalbos šeimai didinimo. Atrodytų, reikia tiek nedaug – tik suvienyti savivaldybių, globos įstaigų, žiniasklaidos, visuomenės pastangas ir pastatyti užtvanką, ministro Lino Kukuraičio žodžiais tariant, „nevaldomai pertvarkos srovei“ užtvenkti, t. y. iš anksto žlugti užprogramuotai reformai. Ir, žinoma, sukaupti energiją bei jėgas esminiams ir abipusiškai naudingiems, o ne paradiniams pokyčiams.

„Ar yra „įstatyminis“ būdas arba kokia nors kita priemonė sustabdyti pertvarką?“ – per pertraukėlę klausiau Seimo nario Rimanto Dagio, kuris konferencijoje garsiausiai kritikavo Vyriausybės politiką ir veiksmus. „Pertvarka pati sustos, nes baigsis pinigai“, – lakonišką parlamentaro atsakymą išgirdo būrelis aplink jį susibūrusių konferencijos dalyvių. Patikslinu: tokia pertvarka, kokią dabar ministerija įgyvendina.

Vien pertvarkos paruošiamajam etapui (metodikoms kurti, tyrimams atlikti, viešinimui ir t. t.) jau yra išleista per 6 mln. eurų. Metodikoms ir planams, kurių ministerija negali pateikti nei konferencijos dalyviams, nei žiniasklaidai, nei gyventojams, nes jų paprasčiausiai... nėra. Taip pat ir viešinimui, kuris nebuvo atliktas...

Apskritai apie finansus konferencijos organizatoriai kalbėti vengė, ir tik Seimo nario primygtinai prie sienos priremtas ministras L. Kukuraitis atskleidė, jog iš viso skirta 72 mln. eurų neįgaliųjų ir 8,1 mln. eurų vaikų globos namų reorganizavimui. Beje, pertvarkos terminai, pasak ministro, pratęsti iki 2023-iųjų.



Konferencijos išvados

Į esminius klausimus dėl pertvarkos konferencijoje taip ir liko neatsakyta. Pliusas tai, kad dar kartą į viešumą iškeltos pertvarkos problemos. Į Seimą pažvelgta kaip į vienintelį įrankį, kuris gali imtis iniciatyvos stabdyti ar priversti taisyti pertvarkos teoriją ir ypač praktiką.

Ar seimūnai išdrįs ir panorės imtis šios „nepatogios“ ir varginančios užduoties? Juk daug lengviau ir patogiau pritarti, nuleisti negirdomis, pralaukti iki kitų rinkimų. Tas pats pasakytina ne tik apie aukščiausią valdžią, bet ir apie vietinės savivaldos tarnautojus. Garsiau, drąsiau ir vieningiau už savo rajonų gyventojus turėtų prabilti ir merai, Savivaldybių tarybų nariai bei socialiniai darbuotojai.

Vilkaviškiečių raštą dėl pertvarkos aukščiausiajai valdžiai pasirašė tik keturi (!) iš 25 Vilkaviškio rajono savivaldybės tarybos narių. Iškilus Didvyžių globos namų sunaikinimo pavojui rajono meras Algirdas Neiberka žadėjo kreiptis į visų vadinamųjų pilotinių savivaldybių vadovus, burti juos išlaikant bendrą poziciją ir teikti jungtinę peticiją.

Ir paskutinis – jau retorinis – klausimas: ar tikrai Lietuvos valstybė pasirinko tuos prioritetus, kurie garantuos jos darnų vystymąsi, ekonominį augimą ir užtikrins gyventojų gerovę? Logika geležinė, o matematika paprasta. Vilkaviškyje kuriamo grupinio gyvenamojo namo Žemaitės gatvėje savikaina – apie 100 tūkst. eurų. Jame gyvens 10 neįgaliųjų. Vadinasi, kiekvienam iš jų valstybė suteikia 10 tūkst. eurų vertės neatlyginamą apgyvendinimo pagalbą. Ar tokia, ar bent jau panaši valstybės socialinė parama yra skiriama jauniems specialistams, aukštųjų mokyklų absolventams, skatinant juos rinktis darbą ir gyvenimą Lietuvoje? Ar tai ir yra Vyriausybės taip garsiai deklaruojamos pastangos mažinti emigraciją?



Rita MITKUTĖ






Komentarai:







Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Išrinkti geriausi „Metų ūkiai“
* Svečiui iš Vokietijos įteiktos Garbės piliečio regalijos
* Neišmokiusi veltėdžių gyventi visuomenė moka dvigubai
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Ar kada nors esate nukentėjęs nuo vagių?
Taip, patyriau didelių nuostolių.
Niekada su vagystėmis nesusidūriau.
Nukentėjau nežymiai.
Esu apsidraudęs, todėl jaučiuosi saugiau.



Kalbos patarimai

Ar galima „dirbti pareigose“?
Daiktavardis pareigos žymi darbo ar tarnybos vietoje turimą statusą, bet ne pačią vietą, todėl vietininkas pareigose nevartotinas, pvz.: Jis dirba direktoriaus pareigose (taisoma yra direktorius, dirba direktoriumi, eina direktoriaus pareigas).


Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel./faks. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2018 Visos teisės saugomos.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai


Svetainės programavimas ir dizainas