„Santaka“ / Vilkaviškio mieste auga šimtą metų skaičiuojantis ąžuolas

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis

Orai Vilkaviškyje
Prenumeratos kaina 1 mėn. - 4,80 €!




Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą ne tik „Santakoje“, bet ir „Reklamos gide“.

Skelbimai svetainėje

Reikalingas (-a) pagalbinis darbininkas (-ė) ūkio darbams, mokantis (-i) karves melžti aparatu. Darbas netoli Gražiškių. Tel. 8 602 31 187.
Galioja iki: 2018-11-29 08:57:12

Parduoda dalimis CITROEN BERLINGO (2002 m., dyzelis, 1,9 l, 51 kW), AUDI A4 (1998 m., 1,9 l, TDI, 81 kW), VW POLO (1997 m., 1,9 l, dyzelis, 47 kW), VW GOLF IV (1998 m., 1,9 l, TDI, 81 kW), VW SHARAN (1998 m., 1,9 l, TDI, 81 kW). Tel. 8 699 28 707.
Galioja iki: 2018-11-29 10:25:14



Svečių knyga

Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2018-02-12 16:55

Dalinkitės:  


Gali būti, kad Nepriklausomybės paminklą saugo dar 1923 m. sodintas ąžuolas.

Portalo „Lietuva senose fotografijose“ ir Renaldo ŽILINSKO nuotraukos


Vilkaviškio mieste auga šimtą metų skaičiuojantis ąžuolas

Kristina ŽALNIERUKYNAITĖ

Gedinčią moterį kreiptis į redakciją paskatino akibrokštas, kurį patyrė laidodama seserį. Paskutines minutes iki išlydint urną su palaikais, užuot tradiciškai skyrusios tą laiką atsisveikinti su velione, šios sesuo ir dukra prasiblaškė ieškodamos vėluojančio kunigo. Jis urną pašventino, tačiau kapinėse atlikti bažnytinio laidojimo paskutinių patarnavimų nebuvo kam. Dėl to žmonės jaučia nuoskaudą.

Vilkaviškio parapijos kunigai apgailestauja dėl įvykusio nesusipratimo ir atsiprašo artimųjų.



Laiką galėjo rinktis

Velionės Ritos artimųjų vardu redakcijai nuoskaudą išsakiusi Vida Pavilonienė gyvena Jonavoje. Užsienyje mirusią seserį ji palaidojo Vilkaviškyje. Čia gyvena tėvai, čia yra šeimos kapavietė senosiose miesto kapinėse. Deja, iš laidotuvių jų dalyviai skirstėsi širdyje nešdamiesi ne tik netekties gėlą, bet ir nuoskaudą.

Tikintiems žmonėms negera dėl to, kad urną su velionės palaikais teko palaidoti nešventintoje duobėje be kunigo, nors planuota buvo kitaip. Dėl visų bažnytinio laidojimo patarnavimų artimieji buvo sutarę Vilkaviškio parapijos klebonijoje.

V. Pavilonienė su mirusios sesers dukra vasario 3 d. nuvyko į Vilkaviškio parapijos kleboniją, kur jas priėmė klebonas dekanas Vytautas Gustaitis. Kaip sakė V. Pavilonienė, buvo sutarta laidotuvių mišių valanda ir dėl kapo pašventinimo, o iškilmingo atsisveikinimo laiką (12.30 val.) jos išsirinko iš dekano pasiūlytų trijų variantų.

Moteris sumokėjo 60 eurų už šarvojimo salę, paliko tokio pat dydžio auką už mišias ir kitus per laidotuves teikiamus patarnavimus.



Kunigas į kapines nevažiavo

Laidotuvių dieną, vasario 4-ąją, į šarvojimo salę numatytu laiku atėjus laidojimo įmonės darbuotojams, prie urnos atsisveikinti liko tik velionės artimieji. Jie šarvojimo salėje laukė kunigo. Kiti laidotuvių dalyviai lūkuriavo katedros šventoriuje.

„Laidojimo įmonės darbuotojai atėjo, o kunigo nėra. Nuėjau su dukterėčia į kleboniją ieškoti. Duris atidarė moteriškė, išklausė mus, patikino, kad kunigas tuoj bus. Viena į laidotuves atvykusi moteris man pasakė, jog dabar aukojamos mišios. Tad mudvi su dukterėčia dar žvilgtelėjome į katedros vidų, bet pamačiusios, kad vyksta pamaldos, apsisukome ir išėjome. Kol grįžome, atbėgo giminaitė sakydama, jog kunigas dr. Rimas Skinkaitis jau pašventino urną ir nuėjo į kleboniją. Stovime, laukiame kunigo, kad nusivežtume į kapines. O jis kaip dingo, taip dingo... Antrą kartą nuėjome į kleboniją. Tada mūsų jau neįsileido. Skambinome tris sykius, bet durų niekas taip ir neatidarė, – pasakojo V. Pavilonienė. – Nusprendėme, jog sekmadienio mišių pabaigos ir kunigo nelauksime, išvažiavome laidoti be jo.“

Visi laidotuvių dalyviai liko sutrikę, kad kunigas gerokai pavėlavo į iškilmingo atsisveikinimo apeigas, kad nepalydėjo urnos iki šventoriaus vartų, nevažiavo į kapines. Žmonių nuomone, dvasininkas tiesiog neatliko savo pareigų.

Kadangi laidotuvės vyko be giesmininkų, situaciją gelbėjo duobkasiai. Jie pakvietė velionės atminimą pagerbti tylos minute, o paskui palaidojo urną.



Nenutylėti paskatino žmonės

V. Pavilonienė pasakojo apie tikinčiųjų pasipiktinimą tuo, jog urna laidojama nešventintoje kapo duobėje.

Kadangi buvo laidojama bendrame šeimos kape, velionės mama giminaičiams sakė, kad duobė anksčiau šventinta ne kartą. Kiti ramindami kalbėjo, jog visa kapinių žemė pašventinama atidarant kapines.

Po gedulingų pietų V. Pavilonienė su dukterėčia vėl nuvažiavo į Vilkaviškio parapijos kleboniją. Jas priėmęs dekanas V. Gustaitis pripažino šito vizito tikėjęsis.

„Dekanas atsiprašė, parodė, kad bažnytinėje knygoje jis pats tikrai užrašė tuos laikus, dėl kurių buvo sutarta. O kunigas R. Skinkaitis, pasak dekano, turbūt nesuspėjo, nes, ko gero, kalėdojo, – pokalbį perpasakojo moteris. – Aš prašiau pakviesti kunigą, nes norėjau jam į akis pažiūrėti. Tačiau išgirdau, jog šio dabar nėra, kunigas užsiėmęs.“

Pasak V. Pavilonienės, šitą situaciją, sutrikdžiusią ir pačias apeigas, ir laidotuvių dalyvius, matė apie pusšimtis žmonių. Kai kurie iš jų moteriai tvirtino, kad panašių incidentų per laidotuves atsitinka tikrai ne pirmą kartą ir kad atėjo laikas apie patiriamus nesklandumus pasakyti viešai.

Tą patį minėtų laidotuvių dalyviai kalbėjo ir žurnalistams.



Apgailestauja ir atsiprašo

Paprašytas pakomentuoti situaciją kun. dr. R. Skinkaitis labai apgailestavo, jog įvyko toks nesusipratimas. „Nuo klaidų niekas neapsaugotas. Tikintys žmonės žino, kad sekmadienį kunigo reikia ieškoti ne klebonijoje, o bažnyčioje. Jei po išleidimo iš salės jie būtų atėję į bažnyčią, nesusipratimas būtų tuoj pat išspręstas“, – nemalonią situaciją komentavo dvasininkas. Kun. dr. R. Skinkaitis apgailestavo, jog žmonės kitą dieną neatėjo pasikalbėti.

Atsakomybę už šitaip susiklosčiusią situaciją prisiėmė dekanas V. Gustaitis.

„Įvyko kaip įvyko. Jeigu būtų galimybė pakeisti situaciją, tikrai pakeisčiau. Taip atsitiko dėl vidinio nesusipratimo. Esu už viską atsakingas, todėl nuoširdžiai atsiprašau visų artimųjų ir laidotuvių dalyvių už nesusipratimą, už tai, kad jiems teko nemaloniai pasijusti“, – sakė Vilkaviškio parapijos klebonas.






Projektą „Lietuva – širdy“ remia Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas






Komentarai:







Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Jubiliejų švenčiantis gydytojas savęs be medicinos neįsivaizduoja
* Naujų nesutarimų fone prisimintos senos nuoskaudos
* Vilkaviškio mieste siaučia vandalai
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Ar vartojate alkoholį prie savo nepilnamečių vaikų?
To niekada nedarau.
Išgeriu tiek, kad neapsvaigčiau.
Savęs neriboju.
Mano vaikai jau pilnamečiai.
Vaikų neturiu.



Kalbos patarimai

Ar galima sakyti „prieinama kaina“?
ikrai galima, kadangi „Dabartinės lietuvių kalbos žodyne“ nurodoma trečioji dalyvio prieinamas reikšmė – „nebrangus, įperkamas“.



Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel./faks. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2018 Visos teisės saugomos.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai


Svetainės programavimas ir dizainas