„Santaka“ / Rajone viešėjęs viceministras optimizmu netryško

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis

Orai Vilkaviškyje
Prenumeratos kaina 1 mėn. - 4,80 €!




Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą ne tik „Santakoje“, bet ir „Reklamos gide“.

Skelbimai svetainėje

Parduoda 1 t talpos konteinerį metaliniame rėme su išleidimo čiaupu ir jo prailginimu (45 Eur), tokį pat konteinerį be metalinio rėmo (15 Eur). Tinka vandeniui ar kurui laikyti. Gali atvežti. Tel.: 8 686 98 506, 8 686 98 503.
Galioja iki: 2018-09-29 09:19:34

Brangiai išsinuomotų žemės ūkio paskirties žemės. Tel. 8 624 12 402.
Galioja iki: 2018-09-30 10:57:07

Parduoda kiaulę skersti. Tel. 8 602 31 187.
Galioja iki: 2018-10-01 11:50:58



Svečių knyga

Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2018-02-05 16:57

Dalinkitės:  


Žemės ūkio viceministras Saulius Savickis teigė netikintis, kad pieno supirkimo kaina ateityje didės.

Autoriaus nuotr.


Rajone viešėjęs viceministras optimizmu netryško

Pusšimtis Vilkaviškio rajono karvių augintojų rinkosi aptarti vėl blogėjančios padėties pieno sektoriuje. Susitikime su ūkininkais dalyvavo ir žemės ūkio viceministras Saulius Savickis, kuris papasakojo apie pienininkystės ateities perspektyvas.



Bijo naujos krizės

Lietuvos pieno gamintojų asociacijos Vilkaviškio skyriaus pirmininkas Albinas Šneideris apgailestavo, kad valstybės politika ūkininkus veda prie išnykimo ribos. Anot jo, per pastaruosius du mėnesius kaina už parduodamą pieną sumažėjo net 6 centais. Dar labiau pieno gamintojus gąsdina tas faktas, jog nuo šių metų sugriežtėjo nuoskaitų už didelį somatinių ląstelių ir bakterijų kiekį taikymas.

„Reikia pripažinti, kad su paprastais ūkininkais nelabai kas skaitosi. Dabar tarp menininkų ir įvairių visuomenės veikėjų populiaru siūlyti šimtmečio idėjas. Kodėl to negali padaryti žemdirbiai? Siūlau uždaryti vieną iš pieno kombinatų ir pamatysite, kaip situacija pradės gerėti. Perdirbėjai supras, jog nėra neliečiami“, – emocingai kalbėjo A. Šneideris.

Jis taip pat baiminosi, kad krentančios pieno supirkimo kainos – tik pradžia to, kas laukia pavasarį. Pagal prognozes kovą arba balandį laukia dar viena pieno krizė, nes į Europos Sąjungos rinką turėtų būti paleista šimtai tūkstančių tonų pieno miltų. Tą netiesiogiai patvirtino ir S. Savickis. Pasak viceministro, intervenciniuose sandėliuose šiandien sukaupta apie 370 tūkst. tonų pieno miltų, kurių galiojimo laikas artėja prie pabaigos. Iki šiol vykusiuose aukcionuose jų parduoti nepavyko, nes buvo pasiūlyta pernelyg maža kaina.



Turėtų kelti nerimą

S. Savickis ūkininkams patarė labai nesibaiminti sugriežtintų nuoskaitų už viršytas somatinių ląstelių bei bakterijų piene normas. Pasak jo, Lietuvoje iš maždaug 22 tūkst. pieno ūkių yra vos keli šimtai tokių, kurie dėl šios priežasties turi rimtų problemų.

„Dažniausiai tie ūkininkai teisinasi, jog bakterijų piene padaugėjo dėl to, kad jie neturi šaldytuvų. Tačiau tai niekaip nesusiję. Kada piene yra daug somatinių ląstelių ir karvės negydomos, suprantama, atsiranda ir daug bakterijų. Galite šaldyti pieną, kasdien po kelis kartus plauti melžimo įrenginius, bet nesusitvarkę su gyvulių sveikatingumo problemomis bakterijų nepašalinsite. Aišku, svarbu ir tai, kaip karvė laikoma“, – tvirtino viceministras.

Jis trumpai apžvelgė ir besikeičiančią pienininkų situaciją Vilkaviškio krašte. Mūsų rajone per pastaruosius dvejus metus pieno gamintojų sumažėjo net keturiais šimtais. Šiuo metu likę apie tūkstantį pienininkyste besiverčiančių ūkininkų. Nepaisant to, kad gamintojų mažėja, pieno supirkimo punktų per tą patį laikotarpį padidėjo nuo 76 iki 84.

Anot S. Savickio, vilkaviškiečiams ypač nerimą turėtų kelti somatinių ląstelių ir bakterijų kiekiai piene, nes mūsų rajono vidurkis – aukštesnis nei šalies. Ir nors nuo sausio 1 d. dar nė vienam mūsų krašto pienininkui dėl šių priežasčių nebuvo taikomos nuoskaitos, tačiau iš maždaug tūkstančio ūkių 126-iuose rastas somatinių ląstelių kiekis piene stipriai viršijo šalies vidurkį. Su bakterijomis – dar blogiau. Net trijuose šimtuose ūkių jų vidurkiai viršija šalyje nustatytas normas.



Gal koncentruotis kitur?

Kalbėdamas apie pienininkystės sektoriaus padėtį S. Savickis tikino, kad svarbiausia šiuo metu – surasti dialogą tarp gamintojų ir perdirbėjų. Kol kas tą padaryti yra sunku. Tiesa, jis vylėsi, jog tai pasiekti vis dėlto pavyks. Perdirbėjai turi suprasti, kad jeigu jie iš savo pusės nedarys jokių žingsnių, jog gamintojai būtų patenkinti, pieno sektoriaus laukia liūdna ateitis.

Viceministras net svarstė, kad jei tarp šių dviejų pusių nebūtų pasiektas susitarimas, ministerija turėtų gerai pagalvoti, ar tuomet būtų verta skatinti pienininkystės sektorių. Esą yra daug produktų, kuriais mūsų šalis pati neapsirūpina, todėl verta pagalvoti apie jų rėmimą.

„Turbūt visi esame girdėję, jog nuo 2025 metų prekybos centruose nebebus pardavinėjami narvuose laikomų vištų kiaušiniai. Vadinasi, joms reikės didelių plotų, kurie gali atlikti nuo karvių ūkio“, – kaip vieną iš alternatyvų pienininkystei įvardijo S. Savickis.



Sieks „pririšti“ kainą

Viceministras tvirtino, kad vienas iš jo atstovaujamos institucijos tikslų – „pririšti“ Lietuvos pieno supirkimo kainą prie ES arba daugiausiai pasaulyje pieno eksportuojančių šalių pieno kainos. Šis žingsnis nereikštų, jog tai įgyvendinus Lietuvoje išaugtų pieno supirkimo kainos. Jos ir toliau būtų nustatomos derybų būdu. Tiesiog Lietuvoje kainų svyravimai būtų tokie patys, kaip ir visoje ES.

„Pavyzdžiui, praėjusių metų pabaigoje Europoje kainos nekrito, o Lietuvoje – gerokai sumažėjo. Kai Europoje kainos krenta, iš karto krenta ir pas mus, tačiau kai kitur jos kyla, pas mus kilimas prasideda tik po poros mėnesių. Mūsų perdirbėjai teisinasi, kad šalies ūkininkai sudaro trumpalaikes sutartis arba kad viskas susiję su pieno produktų kainomis. Įvedus įstatymais patvirtintą kainų „pririšimą“, viską būtų galima daug lengviau prognozuoti“, – tvirtino S. Savickis.

Pasak jo, svarstoma, jog supirkėjai pieno gamintojams, nepriklausomai nuo žaliavos kokybės, mokėtų vienodą kainą. Tiesa, ūkininkams vis dėlto būtų taikomos tam tikros nuoskaitos, tad visos supirkėjų mokamos sumos jie negautų. Skirtumas būtų kaupiamas specialiame fonde, iš kurio vėliau būtų mokamos premijos labai geros kokybės pieną pristatantiems ūkininkams arba kompensuojami kitų patirti nuostoliai pieno ūkyje.

Žvelgdamas į ateitį viceministras dideliu optimizmu netryško ir prognozavo, kad pieno kainos smarkiai nedidės. Pasak jo, pasaulio šalys daro viską, siekdamos sumažinti pieno kainą ir padidinti jo kiekį.

Pavyzdžiui, praėjusiais metais produktyviausia pasaulio karvė davė net 35 tonas pieno. Įprastai geros karvės jo duoda 10–11 tonų per metus. JAV jau dabar yra 180 karvių turintis ūkis, kuriame šie galvijai per metus vidutiniškai duoda po 22 tonas pieno. Lietuvoje yra 124 ūkiai, kuriuose iš karvės vidutiniškai primelžiama daugiau nei 15 tonų pieno.



Patikrų mažės

Bendraudami su viceministru mūsų rajono ūkininkai turėjo įvairių klausimų. Didžiausias mūsų krašto pieno ūkio savininkas Arvydas Šlivinskas S. Savickiui įteikė prašymą pakeisti šiuo metu galiojantį kompensacijų dėl enzootinės galvijų leukozės mechanizmą. Dabar ūkininkams kompensuojami nuostoliai tik už priverstinai paskerstus galvijus, nors žala padaroma visai bandai.

Jam antrino Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) Vilkaviškio skyriaus viršininkas Gediminas Gvazdaitis. Anot jo, nuo galvijų bandos paskelbimo galvijų leukozės židiniu iki veterinarinių apribojimų panaikinimo praeina nemažas laiko tarpas, o per jį ūkininkai susiduria su daugybe problemų. Pavyzdžiui, parduodami sveikus galvijus skersti žemdirbiai gauna daug mažesnę nei rinkos kaina pinigų sumą. Ūkininkams produkciją apskritai sunku realizuoti, nes ne visos skerdyklos noriai perka sveikus gydomos bandos galvijus.

Praėjusiais metais Vilkaviškio rajone buvo nustatyta 10 naujų leukozės židinių. Visi jie – Vištyčio bei Kybartų seniūnijose. G. Gvazdaičio teigimu, šiemet visi šių seniūnijų karvių augintojai bus tikrinami veterinarijos specialistų, iš vyresnių nei metų galvijų bus imami kraujo mėginiai.

Ūkininkams pradėjus skųstis, kad patikrų pastaraisiais metais ir taip daugėja, S. Savickis nuramino, jog ateityje jų tik mažės. Nacionalinė mokėjimo agentūra nuo šiol vykdys bendras patikras su VMVT bei Augalininkystės tarnyba. Seniau kiekviena tarnyba vykdydavo atskiras patikras. Be to, viceministro teigimu, šiemet turėtų būti supaprastinti ir įvairių žurnalų bei dokumentų pildymo reikalavimai.



Įteikė padėkas

Susirinkime dalyvavęs Lietuvos pieno gamintojų asociacijos tarybos pirmininkas Jonas Vilionis savo atstovaujamos asociacijos vardu trims rajono pieno gamintojams įteikė padėkas. Jos atiteko A. Šneideriui, A. Šlivinskui bei Stasiui Didžiuliui.

Kalbėdamas su susitikimo dalyviais J. Vilionis apgailestavo, kad Lietuvoje kasmet sumažėja po 15–16 tūkst. karvių. Anot jo, mūsų šalyje jau išnaikinti linų augintojai, toks pat likimas greičiausiai laukia ir cukrinius runkelius dar auginančių ūkininkų. Nepavydėtina padėtis ir kiaulininkystės sektoriuje. Pasak J. Vilionio, pieno gamintojams prognozės taip pat liūdnos, todėl greitai karves bus galima įtraukti į Lietuvos raudonąją knygą.

„Dar labiau karvių augintojų šalyje nesumažėjo tik dėl mūsų vykdomų žygių ir kovų už savo teises. 2014 m. gavome 90 mln. eurų išmokų, 2015 m. – 95 mln. eurų, 2016 m. – 116 mln. eurų. Visa tai tik dėl to, kad netylėjome ir kovojome. Gaila, jog taip turime reikalauti savo pinigų. Lietuva nuo seno buvo pienininkystės šalis, tačiau šiandien gauname mažiausias išmokas visoje ES, pieno supirkimo kaina taip pat mažiausia, o mums keliami reikalavimai – vieni didžiausių“, – kalbėjo J. Vilionis.

Jis ragino visus rajono ūkininkus atvykti į šį penktadienį Jonavoje vyksiantį žemdirbių suvažiavimą. Iš anksto užsiregistravusius mūsų rajono atstovus ten nemokamai nuveš rajono Savivaldybės administracijos skirtas autobusas. Jis 8 val. išvažiuos iš automobilių stovėjimo aikštelės, esančios prie Vilkaviškio autobusų stoties.






Komentarai:







Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Išrinkti geriausi „Metų ūkiai“
* Svečiui iš Vokietijos įteiktos Garbės piliečio regalijos
* Neišmokiusi veltėdžių gyventi visuomenė moka dvigubai
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Ar kada nors esate nukentėjęs nuo vagių?
Taip, patyriau didelių nuostolių.
Niekada su vagystėmis nesusidūriau.
Nukentėjau nežymiai.
Esu apsidraudęs, todėl jaučiuosi saugiau.



Kalbos patarimai

Ar galima „dirbti pareigose“?
Daiktavardis pareigos žymi darbo ar tarnybos vietoje turimą statusą, bet ne pačią vietą, todėl vietininkas pareigose nevartotinas, pvz.: Jis dirba direktoriaus pareigose (taisoma yra direktorius, dirba direktoriumi, eina direktoriaus pareigas).


Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel./faks. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2018 Visos teisės saugomos.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai


Svetainės programavimas ir dizainas