„Santaka“ / ATODANGOS

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis

Orai Vilkaviškyje
Prenumeratos kaina 1 mėn. - 4,80 €!




Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą ne tik „Santakoje“, bet ir „Reklamos gide“.

Skelbimai svetainėje

Parduoda naujus klausos aparatus, kraujospūdžio matuoklius (40 Eur). Tel. 8 670 99 923.
Galioja iki: 2018-09-20 09:59:47

Parduoda 1 t talpos konteinerį metaliniame rėme su išleidimo čiaupu ir jo prailginimu (45 Eur), tokį pat konteinerį be metalinio rėmo (15 Eur). Tinka vandeniui ar kurui laikyti. Gali atvežti. Tel.: 8 686 98 506, 8 686 98 503.
Galioja iki: 2018-09-29 09:19:34



Svečių knyga

Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2018-02-01 17:02

Dalinkitės:  



ATODANGOS

Kas galima Jupiteriui, nevalia jaučiui?



Vienu iš demokratinės valstybės bruožų paprastai vadinama tai, kad čia visi privalo paklusti įstatymams, net ir politinė valdžia, kuri juos leidžia. Kitaip sakant, demokratinėje valstybėje visi privalo būti lygūs prieš įstatymą, nepaisant socialinio statuso, turimo kapitalo, pažinčių ar užimamų pareigų.

Deja, teiginys apie visuotinę lygybę prieš įstatymus Lietuvoje paprastai sutinkamas su ironiška šypsena. Dažniausiai ne dėl to, jog jis būtų ginčijamas. Lietuvoje neteko sutikti nė vieno įtakingo politiko ar verslininko, kuris nebūtų tvirtinęs, kad įstatymus privalu visiems gerbti. Tačiau kasdieniniame gyvenime ši pagarba kažkodėl išgaruoja. Lieka nerašyta taisyklė, jog įstatymų laikomasi tik tiek ir tada, kai jų nesilaikymas gali sukelti nemalonias sankcijas. Kitaip sakant, įstatymai nėra suvokiami kaip dalis pamatinės moralinės tvarkos, būtinos siekiant bendrojo gėrio.

Iš senovės Graikijos kildinamas posakis „Dura lex, sed lex“ (blogas įstatymas – vis vien yra įstatymas). Lietuviškoji šio posakio variacija: įstatymų laikosi tik durniai. Deja, kol šios nuostatos neįveiksime, visos reformos, apie kurias garsiai trimituojama, bus tik kiauros valties dailinimas.

Jau kuris laikas viešojoje erdvėje stebime keistą „politinį boksą“ tarp LRT administracijos ir politiko Ramūno Karbauskio. Liūdniausia, kad šiuo atveju vadovaujamasi principu: kuo labiau kitą ištepsiu, tuo švaresnis pats atrodysiu. Nepaisant visų riksmų apie žiniasklaidos laisvę ar deklaracijų apie maištą prieš politines reformas, nematau kitos išeities šiuo atveju, kaip kantrus visų klausimų iškėlimas ir vieša atsakymų analizė.

Pavyzdžiui, ar nėra taip, kaip tvirtina kritikai, kad LRT įsitvirtino ydinga tvarka skalsiausius iš mokesčių mokėtojų pinigų sudaryto biudžeto gabalėlius atiduoti „grupei draugų“? Kaip užtikrinti visuomeninio transliuotojo finansinės veiklos skaidrumą ateityje? Kita vertus, labai svarbu išgirsti ir aiškius R. Karbauskio atsakymus, ar tikrai sąžiningai jis susikrovė turtus? Ar jis nėra išlaikęs ekonominių interesų, kurie daro įtaką Seimo daugumos politiniams sprendimams?

Jei anuomet valstybės institucijoms būtų užtekę principingumo išsiaiškinti „Draugystės“ viešbučio ir kitų panašių objektų privatizavimo užkulisius, neabejoju, šiandien pasitikėtume savos valstybės institucijomis kur kas daugiau.

Visiškai sutinku, jog visos abejonės turi būti išsklaidytos, aiškiai atsakant į klausimus ir opozicijos nariams. Pavyzdžiui, G. Landsbergis turėtų ištirpdyti visas abejones, kad jo žmonos vadovaujamos švietimo įstaigos nesulaukia didesnio valstybės institucijų prielankumo nei kitos. E. Gentvilas, tikiu, yra pasiruošęs atsakyti į visus klausimus, susijusius su jo vadovavimo Klaipėdos jūros uosto laikotarpiu, o P. Gražulis, viliuosi, turi įrodymų, kad jam labiau rūpi bendras gėris nei su juo pačiu siejamos įmonės koldūnai.

Skaidrumas ir nepatogių klausimų kėlimas yra vienas iš būtinų vaistų gydant dabartinę politinę sumaištį bei susipriešinimą. Tačiau svarbus ir kitas vaistas: jei mes, politikai, norime keisti visuomenę, pradėkime nuo savęs.

Yra sprendimų, dėl kurių tikrai gerbiu sveikatos apsaugos ministrą Aurelijų Verygą. Tačiau mes, lietuviai, turime posakį: iš didelio rašto išėjo iš krašto. Mano galva, taip jau nutiko ne kartą ir, deja, iš klaidų nėra noro mokytis. Paskutinis to pavyzdys – A. Verygos nurodymas gydytis tik generiniais, t. y. pigiausiais, vaistais. Primenu, jog generinis vaistas – tai pirminis to vaisto modelis, kuris paskui tobulinamas, mažinant nepageidautinus pašalinius poveikius ir panašiai.

Tikrai sutinku, kad Lietuvoje vaistai labai brangūs, ir tiems, kam jie per brangūs, labai gerai sudaryti galimybę įsigyti pigesnių bei paprastesnių. Tačiau yra ligų, kur gydytojams reikia gana daug laiko, kol parenka tinkamą vaistą, ir čia kiekvienas niuansas yra svarbu. Tad būtų visai normalu kompensuoti generinio vaisto kainą, o skirtumą nuo modernesnio vaisto varianto turėtume sumokėti mes patys. Tačiau ministras nusprendė „sublizgėti“ ir pareiškė, jog pirmą kartą išrašant kompensuojamąjį vaistą būtina skirti tik paprasčiausią variantą, nes svarbiau ne gydytojo rekomendacija, o aritmetika.

Na, jei tai nėra tik ministro įnoris, bet racionali strategija, tai taikykime ją nuosekliai. Kai valstybės institucijos perka kompiuterius, tegul perka tik pačius paprasčiausius – na ir kas, kad lėtesni, „nepaveža“ visų programų, bet pigesni. Dar svarbiau šiuo principu vadovautis, perkant valstybės institucijoms automobilius. Turime nustatyti, jog būtų perkami pigiausi keturračiai „aparatai“ – svarbiausia, kad važiuotų, nesvarbu, kokiu greičiu, kiek patogiai ir saugiai. Tad jokių BMW, „Audi“ – tik „generikai“...

Deja, kiek žinau, ministro A. Verygos tarnybinis automobilis toli gražu ne pats primityviausias ir seniausios laidos. Veikiausiai tam, kad visi žinotų, jog važiuoja Jupiteris, o ne jautis.

Kol mes – visų lygmenų valstybės tarnautojai, ministrai, parlamentarai, merai, vicemerai – elgsimės kaip jupiteriai, tol ir žmonės į mus žiūrės kaip jautis į raudoną skudurą. Tad prieš įvesdami savo tvarką kitų žmonių gyvenime, gal pradžioje tos tvarkos imkimės laikytis patys ir tada gal praeis noras kvailai eksperimentuoti?



Andrius NAVICKAS






Komentarai:







Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Remonto darbai miesto centre greitai nesibaigs
* Vištytyje viešėjo užsienio šalių diplomatai
* Būsima dizainerė įkvėpimo semiasi Islandijoje
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Kaip vertinate naujuosius Vilkaviškio riboženklius?
Profesionalus darbas.
Vaizdas nuvylė.
Dar nemačiau.
Senieji buvo geresni.



Kalbos patarimai

Nei rinkiminė kampanija, nei priešrinkiminiai pažadai
Iš abstraktų nereikėtų daryti vedinių su priesaga -inis. Taigi turėtų būti ne rinkiminė, o rinkimų apygarda, apylinkė, kampanija, komisija, kova, laida, programa, o priešrinkiminius debatus ar pažadus reikia keisti į debatus prieš rinkimus; pažadus, duotus prieš rinkimus.


Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel./faks. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2018 Visos teisės saugomos.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai


Svetainės programavimas ir dizainas