„Santaka“ / Tuoktis šešiolikos galima, o žiūrėti filmą „Pelėdų kalnas“ – draudžiama?

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis

Orai Vilkaviškyje
Prenumeratos kaina 1 mėn. - 5,50 €!




Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą ne tik „Santakoje“, bet ir „Reklamos gide“.

Skelbimai svetainėje

Parduoda medų. Gali pristatyti į namus. Tel. 8 620 85 872.
Galioja iki: 2019-01-28 10:50:32

Parduoda OPEL ASTRA CARAVAN (1999 m., 1,7 l, dyzelis, 50 kW, TA iki 2019 m. sausio 31 d., 550 Eur). Tel. 8 653 81 967.
Galioja iki: 2019-01-28 11:12:51

Parduoda VW POLO (2003 m., 1,9 l, dyzelis, TA iki 2020 m. lapkričio mėn.). Tel. 8 694 95 488.
Galioja iki: 2019-01-28 11:14:48

Parduoda prikabinamą namelį-kemperį su baldais, paaugintus įvairaus amžiaus veršelius (telyčaites), mobilųjį telefoną CAT S40, padangas M+S 185 | 65R15 (4 vnt.), rusišką ritininį presą PR-1,6. Tel. 8 602 31 187.
Galioja iki: 2019-01-28 13:09:35



Svečių knyga

Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 

Dalinkitės:  



Tuoktis šešiolikos galima, o žiūrėti filmą „Pelėdų kalnas“ – draudžiama?

Naują istorinį režisieriaus Audriaus Juzėno filmą „Pelėdų kalnas“ kino teatruose žiūrėti galės ne visi – Filmų indeksavimo komisija jam suteikė N–16 amžiaus cenzą, mat filme įžvelgė per daug gąsdinančių ir erotikos scenų. Tačiau kino juostos kūrėjams kyla natūralus klausimas: tuoktis ir pradėti santuokinį gyvenimą nepilnamečiams nedraudžiama, o štai pažiūrėti filmą – jau tabu?

„Apmaudu, kad cenzūros virusas persimetė į kultūros sritį. Ne kartą pastebėjome, kad užsienio kino filmai vertinami gerokai liberaliau, tačiau jeigu tai lietuviška kino juosta, į ją žiūrima tarsi pro didinamąjį stiklą, nesigilinant į kontekstą. Šis filmas – persmelktas patriotizmo, skiepijantis meilę savo šaliai, demonstruojantis, kiek mūsų tėvai ir seneliai paaukojo už laisvę, kaip brangiai už ją mokėjo. Tai filmas, kupinas vertybių, kurių kartais šiandien jau pasigendame. Ne laikas jų ieškoti būtų tada, jei šaliai grėstų pavojus. Vertybės, ypač kalbant apie požiūrį į savo šalį, formuojamos tikrai ne nuo šešiolikos metų, o gerokai anksčiau“, – komisijos sprendimu stebisi vienas iš „Pelėdų kalno“ prodiuserių Norbertas Pranckus.

N. Pranckus sutinka, kad taip, aštresnių ar erotinių scenų yra, tačiau ar kas kontroliuoja jaunus žmones, žiūrinčius televiziją, įvairius realybės šou, naršančius internete? Juk ten daug daugiau erotikos nei viena kita filme rodoma scena. Prodiuseris tikina, kad tai ne dokumentinis filmas, ši kino juosta – istorinė, joje per meninę prizmę pateikti tikri to meto įvykiai neturėtų stebinti ar šokiruoti, juk nekvestionuojame ir nešvelniname to laikotarpio istorijų autentiškumo.

„Pelėdų kalne“ vaizduojamas Lietuvos istorinis laikotarpis nebuvo kupinas drugelių – jų išvis nebuvo, nes vyravo terorizmas, represijos, trėmimai, kovos dėl laisvės. Kuriant istorinį filmą neįmanoma, o ir nereikia vengti to parodyti. Kuriant šį filmą vienas iš tikslų buvo jaunimui parodyti, padėti suprasti, kiek kainavo šiandien turima laisvė, tad net neabejoju, kad tai turėtų būti papildoma medžiaga vadovėlinėms istorijos pamokoms, atskleidžianti to meto emocijas, žmonių likimus ir kovą už savo šalį. Juk neiškreipsime istorijos, tad argumentas dėl gąsdinančių ar erotinių scenų, mano manymu, skamba gana keistai“, – sako prodiuseris.

Pasak jo, šis filmas nuo pat pradžių kūrėjų komandos buvo skirtas visiems Lietuvos žmonėms, minintiems garbų valstybės atkūrimo šimtmetį ir besididžiuojantiems savo tauta, tad amžiaus cenzas neturėtų būti riba.


Straipsnio video:





Audriaus Juzėno istorinė kino juosta nukelia į 1947–1953 metų Lietuvą. Tai pasakojimas apie karo chaosą ištvėrusią jaunąją kartą, kuri turėjo rinktis tarp emigracijos, traukimosi į mišką ir prisitaikymo. Režisierius visapusiškai atskleidžia pokario kartos veidą, išgyventas emocijas, kovos už laisvę ar būtį ir baimės atmosferą – baimės, taip ir nenumalšinusios nenumaldomo laisvės šauksmo.

Vieni „Pelėdų kalno“ herojai pasiaukojo partizaniniam žygiui į Vakarus, kad nuneštų žinią laisvam pasauliui ir JAV Kongresui apie Baltijos kraštų nepriklausomybės siekį bei Kremliaus nusikaltimus, kiti maištavo tyliai, be ginklo, vildamiesi laimės, mylimojo ar mylimosios, oraus gyvenimo, treti savo sudaužytų likimų fone pasidavė. Tačiau laisvės troškimo nenumalšino niekas: „Laisvė – čia širdyje. Ji - ne iliuzija. Galima ją sunaikinti tik išplėšus širdį“, – skamba partizanų vado žodžiai filme, tačiau net ir išplėšus širdį – laisvės troškimas niekur nedingsta.
Filmas Vilkaviškyje bus rodomas vasario 16 d., 18 val., kultūros centre.


Filme vaidina: Arnas Danusas, Aidas Jurgaitis, Paulina Taujanskaitė, Skomantas Duoplys, Adomas Jasiukėnas, Rūta Šmergelytė, Mantas Zemleckas, Anastasija Marčenkaitė, Monika Bičiūnaitė, Darius Meškauskas, Aleksas Kazanavičius, Aleksandr Špilevoj, Aleksandra Metalnikova, Dainius Svobonas ir kt. Režisierius: Audrius Juzėnas, scenarijaus autorius – Pranas Morkus, prodiuseriai: Norbertas Pranckus ir Justina Ragauskaitė.

„Pelėdų kalnas“, remiamas Lietuvos kino centro, šalies kino teatruose bus rodomas nuo vasario 16 d. Premjeros data parinkta neatsitiktinai – filmo kūrėjai kino juostą dedikuoja atkurtos Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmetį švenčiantiems žmonėms.

Filmo anonsas:

Vimeo: https://vimeo.com/248630651

Youtube: https://www.youtube.com/watch?v=agtIGgruFLA&feature=youtu.be






Komentarai:







Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Į griovius slydo mokinius vežiojantys autobusai
* Žemės ūkio konsultavimo tarnyba: klientų vis daugėja
* Kuriu verslą: kokią įmonės juridinę formą pasirinkti?
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Ar pažįstate emigrantų, svarstančių grįžti gyventi į Lietuvą?
Taip, ir ne vieną.
Tokių svarstymų negirdėjau.
Aš svarstau galimybę grįžti.
Pažįstu jau ir grįžusiųjų.



Kalbos patarimai

Ar vartotinas žodis „magaryčios“?
Žodis „magaryčios“ yra arabiškos kilmės ( maharig – išlaidos), o į Lietuvą atkeliavo per rytų slavus. Tai tam tikrą susitarimą užtvirtinantis veiksmas, per kurį abi pusės išlenkia taurelę ar pan. Pvz.: Reikės statyti (arba duoti) magaryčių. DLKŽ šis žodis teikiamas su žyma šnek. (šnekamosios kalbos ž.). „Kalbos patarimų“ leidinyje jis vertinamas kaip vengtina vartoti svetimybė, vietoj kurios teikiami atitikmenys: 1. vaišės, išgertuvės; 2. priedas. Pvz.: Skolą grąžino su magaryčiomis (= su priedu ).


Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel./faks. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2019 Visos teisės saugomos.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai


Svetainės programavimas ir dizainas