„Santaka“ / Netvarkingi šildymo įrenginiai primena tiksinčią bombą

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis

Orai Vilkaviškyje
Prenumeratos kaina 1 mėn. - 4,80 €!




Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą ne tik „Santakoje“, bet ir „Reklamos gide“.

Skelbimai svetainėje

Parduoda traktoriaus MTZ priekinį varantyjį tiltą (naujai perrinktas), kombainą NIVA, traktorių MTZ-82 (geros būklės), keltuvą prie tratoriaus galo. Tel. 8 682 77 847.
Galioja iki: 2018-11-17 09:05:27

Parduoda garažą Vilkaviškyje, prie ligoninės (geras privažiavimas, yra elektra, ištinkuotas), 250 m² komercinės paskirties patalpas Giedriuose (už geležinkelio pervažos, yra aikštelė automobiliams, geras privažiavimas, vandens baseinas). Tel. 8 687 87 459.
Galioja iki: 2018-11-19 14:00:39



Svečių knyga

Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2006-11-13 17:06

Dalinkitės:  


VPGT viršininko pavaduotojas A.Stroginis (dešinėje) ir VPPI viršininkas R.Jurkšas rekomendavo ne tik įsigyti gesintuvus, bet ir perskaityti ant jų užrašytas instrukcijas.

Kristinos ŽALNIERUKYNAITĖS nuotr.


Netvarkingi šildymo įrenginiai primena tiksinčią bombą

Eglė MIČIULIENĖ



Prasidėjęs šildymo sezonas gąsdina ne tik išaugusiomis kainomis. Ugniagesiai perspėja – kūrenkime saugiai. Kiekvienais metais šaltuoju laiku kyla nemažai gaisrų dėl nesaugaus kūrenimo.



Skaudi statistika

Pernai visoje Lietuvoje dėl netvarkingų kūrenimo įrenginių žuvo net 27 žmonės.

Galima pasidžiaugti, kad Vilkaviškio rajone tokie gaisrai nepareikalavo gyvybių (šiemet mūsų rajone gaisro metu žuvo tik vienas žmogus, gaisrą sukėlęs neatsargiai rūkydamas lovoje).

Tačiau be nelaimių šildant namus neapsieita ir mūsų rajone.

Nuo 2005 metų spalio pradžios iki šių metų balandžio pabaigos kilo penkiolika gaisrų, susijusių su šildymo sezonu. Septynis kartus nelaimę prišaukė netvarkingai įrengtos arba netinkamai eksploatuojamos krosnys ar kūrenimo įrenginiai, šešis – kibirkštys, patekusios į degias konstrukcijas, vienas gaisras kilo dėl elektros perkrovos šildantis elektriniais įrenginiais.

Dar vieną gaisrą žmogus sukėlė mėgindamas atvira ugnimi atšildyti užšalusį vandentiekio vamzdį.



Dūmtraukis – švarus

Ugniagesiai pabrėžia, jog pirmiausiai prieš pradedant kūrenti reikia pasirūpinti dūmtraukiais.

– Prieš šildymo sezoną, o sezono metu – ne rečiau kaip kartą per ketvirtį, būtina išvalyti dūmtraukius. Iš tiesų žmonės tai daro daug rečiau. Žinoma, dūmtraukiai apsineša nevienodai. Tai priklauso ir nuo to, kuo kūrenama, ir nuo kūrenimo įrenginio, – pasakojo Vilkaviškio priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos viršininko pavaduotojas Audronius Stroginis.

Pernai rajono ugniagesius ne kartą kvietėsi žmonės, išsigandę netikėtai iš kamino pasirodžiusio liepsnos stulpo. Baimintis yra dėl ko, ypač jei stogo perdengimas medinis.

– Pernai buvome iškviesti į Gudelių kaimą. Keisčiausia, jog žmogus įsidėjo į kaminą metalinį įdėklą, bet kamino prieš tai neišvalė. Matyt, kažkur ties krosnimi buvo nesandarus sujungimas ar įdėklas perkaito, bet tarpas tarp jo ir kamino užsidegė, – apie praėjusius metus kalbėjo VPGT Valstybinės priešgaisrinės priežiūros inspekcijos viršininkas Rimas Jurkšas.

Atvykę gaisrininkai dūmtraukyje užsidegusių suodžių gesinti negali, nes įkaitęs kaminas gali sprogti. Todėl vyrai budi, kol suodžiai išdega iki galo. Dispečerinės darbuotojas paskambinusiems žmonės pataria į krosnį pilti druskos – ji greičiau užgesina ugnį.

Beje, kaminuose degantys suo-džiai (jei pastatas neužsidega) nefiksuojami kaip gaisrai ir jie neįtraukti į minėtų penkiolikos gaisrų statistiką.



Apkala dailylentėmis

Pasak gaisrininkų, žmonės, ypač senų namų savininkai, dažnai nekreipia dėmesio į netvarkingus kūrenimo įrenginius.

Norint kūrenti saugiai, aplink kaminą bent 38 cm atstumu neturi būti medinių konstrukcijų.

Tačiau būna, kad medinės sijos remiasi į dūmtraukį, o kartais jis netgi apkalamas medinėmis dailylentėmis. Ugniagesius stebina ir nuo senumo byrančios krosnys, kurios šeimininkų anaiptol negąsdina.

– Seni žmonės kaimuose į tai dažnai tiesiog nekreipia dėmesio. Į vienus namus pernai nuvažiavau – krosnis kiaura, žarijos ant žemės krenta... Žmogui aiškinu, kad sudegs, o tas sako: trisdešimt metų kūrenu – ir nieko iki šiol nebuvo... – pasakojo R.Jurkšas.

Palėpėse esančius dūmtraukius privaloma baltinti, nors žmonės, pasak pareigūnų, šio reikalavimo irgi dažniausiai nepaiso. Jei kaminas pajuodęs, apmusijęs, o juolab – apkaltas dailylentėmis, – sunku pastebėti ir laiku užtaisyti atsiradusį įtrūkimą, pro kurį bet kada gali išsiveržti kibirkštys.

Ypač ši problema opi, kai namas turi keletą šeimininkų.

– Būna, kad vienas butas – nuosavas, kitas – savivaldybės ar seniūnijos. O kaminas bendras, ir nėra kam remontuoti. Bet „bomba“ kiekvieną dieną tiksi. Žmogus sako, kad savo kampą susitvarkė, o kitur jam nepriklauso. Jis nepagalvoja, kad kai stogas degs, tai degs visų, – kalbėjo A.Stroginis.



Pamėgo židinius

Pastaraisiais metais žmonės namuose kone masiškai ėmė rengtis židinius. VPPI viršininkas R.Jurkšas sako matęs jau ne vieną tokį priešgaisrinių reikalavimų neatitinkantį įrenginį.

Prie židinio negali prieiti medinės grindys, sienų dailylentės ar kitos degios konstrukcijos.

– Būna, kad židinį sumūrija ne ant betono, bet tiesiai ant medinių grindų. Vienuose namuose skardinį židinio kaminą žmonės apdengė vos penkiais centimetrais akmens vatos ir apkalė dailylentėmis. O metalas juk kaista dar greičiau nei mūrinis kaminas, nuo kurio degios konstrukcijos turi būti beveik 40 centimetrų atstumu. Ilgai laukti nereikėjo – antrą kartą žmogus stipriau pakūrė, ir dailylentės užsidegė, – pasakojo R.Jurkšas.

Bėdos šildymo sezono metu ugnis pridaro ne tik gyvenamuosiuose pastatuose.



Šildo ne tik namus

Nemažai gaisrų kasmet kyla lauko virtuvėse. Jose krosnis savininkai neretai stato nepaisydami elementarių priešgaisrinių taisyklių, greta medinių sienų.

Pernai sausio mėnesį kilo gaisras fermoje, kurioje vienas rajono ūkininkas laikė didelį kiekį bulvių. Smarkiai užspiginus šalčiui norėdamas apsaugoti derlių žmogus prijungė per daug šildytuvų. Nuo trumpo jungimo elektros instaliacijoje kilo gaisras. Ugniai plisti padėjo šiaudų spudulai, kuriais pastatas buvo apšiltintas iš vidaus. Gelbėtojų darbą apsunkino ir tai, kad taupant šilumą buvo užmūryti langai.

Įvairių elektrinių ir savadarbių šildymo prietaisų žmonės prisistato ir garažuose, kioskuose. Palikti be priežiūros, tokie įrenginiai kelia realią grėsmę.



Elementaru, bet...

Ugniagesiai priminė ir paprasčiausias taisykles. Pavyzdžiui, negalima kūrenimo įrenginių palikti be priežiūros arba patikėti šį darbą nepilnamečiams. Praėjusią savaitę įvyko nelaimė daugiabutyje Šakių rajone: norėdama greičiau uždegti krosnį, paauglė į ją kliūstelėjo benzino. Kilus gaisrui nukentėjo ne tik butas, bet ir pati nepilnametė.

Arti kūrenimo įrenginių reikia vengti laikyti bet kokias degias medžiagas. Tai atrodo elementaru, bet dėl šios priežasties kasmet kyla ne vienas gaisras. Žmonės prie krosnių prikrauna deginti paruoštų skudurų, prakuroms skirto popieriaus, medžio atraižų.

R.Jurkšas prisiminė atvejį, kai žmogelis ant krosnies sudėjo džiovinti malkas ir nuėjo miegoti. O malkos taip „išdžiūvo“, kad teko kviesti pagalbon ugniagesius.

Priešgaisrinės taisyklės nurodo, jog sodyboje privaloma turėti bent vieną gesintuvą. Tačiau ugniagesiai sako, kad jų turi absoliuti mažuma gyventojų.

– Per savo dešimties metų darbo praktiką tik vieno žmogaus namuose teko matyti du tvarkingus, patikrintus angliarūgšte užpildytus gesintuvus, – tvirtino A.Stroginis.

Daugiabučiuose (gal dėl to, kad ten degių konstrukcijų mažiau nei nuosavame name) gesintuvo turėti neprivaloma. Tačiau šis prietaisas gaisro atveju, be abejo, praverstų: jei žmogus ugnies ir neužgesins, tai bent gali pristabdyti degimą, kol atvyks profesionalūs gelbėtojai.

Ugniagesiai juokėsi, kad lietuviai, atiduodami namus vertinti komisijai, gesintuvą dažniausiai linkę iš kur nors pasiskolinti. Tuo tarpu Vakaruose, pasak VPGT pareigūnų, gesintuvą rasi kone kiekvienuose namuose: matyt, žmonės labiau rūpinasi savo pačių saugumu.



Neprisimena numerio

Ugniagesių patirtis sako, jog bent 90 procentų žmonių kilus gaisrui nežino, kokiu numeriu ieškoti pagalbos.

Priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos numeris iš skirtingų tinklų – skirtingas. PGT pareigūnai primena, jog skambinant laidiniu telekomo telefonu reikia rinkti numerį 01, „Bitės“ ar „Tele2“ tinklo mobiliuoju telefonu – 011, „Omnitel“ tinkle – 101. Jei nesugebate prisiminti, geriausia šiuos numerius įsivesti į mobiliųjų telefonų atmintį.






Komentarai:







Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Kybartų „vaiduokliui“ Savivaldybė nutarė skirti administratorių
* Ispaniją palikusi siuvėja pamažu savo vietą atranda Vilkaviškyje
* Lopai ant lopų – ir tie patys banguoti
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Ar vartojate alkoholį prie savo nepilnamečių vaikų?
To niekada nedarau.
Išgeriu tiek, kad neapsvaigčiau.
Savęs neriboju.
Mano vaikai jau pilnamečiai.
Vaikų neturiu.



Kalbos patarimai

Apkrikštyti ar pakrikštyti?
Bendrinėje kalboje teiktinesnis veiksmažodis pakrikštyti. Jis vartojamas ir Šventojo Rašto vertimuose į lietuvių kalbą.


Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel./faks. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2018 Visos teisės saugomos.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai


Svetainės programavimas ir dizainas