„Santaka“ / Kraujo centras vilkaviškiečius rodo pavyzdžiu

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis

Orai Vilkaviškyje
Prenumeratos kaina 1 mėn. - 5,50 €!




Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą ne tik „Santakoje“, bet ir „Reklamos gide“.

Skelbimai svetainėje

Parduoda svarstykles, sveriančias iki 500 kg, grėblį-vartytuvą „Saulutė“, geros būklės šaldytuvą-šaldiklį SNAIGĖ A++. Tel. 8 605 05 608.
Galioja iki: 2019-01-18 09:26:46

Parduoda 2,83 ha žemės Klampučių k. Tel. 8 605 05 608.
Galioja iki: 2019-01-18 09:27:34



Svečių knyga

Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2018-01-18 16:26

Dalinkitės:  


Kraujo centras vilkaviškiečius rodo pavyzdžiu

Šeštadienį Nacionalinio kraujo centro mūsų rajone organizuotoje donorystės akcijoje dalyvavo net 89 žmonės, nemokamai paaukoję kraujo tiems, kam jo labai reikia. Šio centro donorų organizatorė Rimantė Vanagienė pasidžiaugė Vilkaviškio rajono žmonėmis, kurie visuomet būna aktyvūs per donorystės akcijas ir ja domisi. Tad Nacionalinio kraujo centro specialistai atsakė į dažniausiai pateikiamus klausimus.

– Kam reikalingas donorų kraujas?

– Donorų kraujas naudojamas kraujo komponentams (eritrocitams, trombocitams, šviežiai užšaldytai plazmai) gaminti. Jų reikia ligoniams po sunkių chirurginių operacijų, gimdyvėms, nudegusiems, sužeistiems ir įvairiomis ligomis sergantiems žmonėms. Vienintelis kraujo gavimo šaltinis – kiti sveiki žmonės.

Daugelyje pasaulio šalių atliktais tyrimais nustatyta, jog savanoriškai ir be jokio finansinio atlygio aukojantys kraują žmonės mažiausiai linkę slėpti informaciją apie savo sveikatą ar gyvenseną, dėl kurios jie būtų netinkami donorystei. Pagrindinis donorų tikslas – padėti kitam. Taigi neatlygintina kraujo donorystė yra pati saugiausia.

– Kas gali tapti kraujo donoru?

– Kraujo donorais gali būti sveiki asmenys nuo 18 iki 65 metų amžiaus, duodantys kraujo ar jo sudėtinių dalių. Žmogaus kūno masė turi būti ne mažesnė nei 50 kilogramų. 17 metų asmuo gali tapti kraujo donoru tik turėdamas notaro patvirtintą tėvų sutikimą arba į kraujo centrą atvykęs su vienu iš tėvų ar globėju.

Visa informacija apie donorą, jo sveikatą, kraujo tyrimo rezultatus yra konfidenciali, viešai neskelbiama ir teikiama tik asmeniškai pačiam donorui, pateikusiam asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą.

Žmogus, norintis duoti kraujo, privalo turėti asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą: asmens tapatybės kortelę, pasą ar vairuotojo pažymėjimą.

– Kaip pasirengti kraujo donorystei?

– Prieš duodamas kraujo donoras privalo būti pailsėjęs, pavalgęs. Dieną prieš duodant kraujo siūloma nevalgyti labai riebaus, aštraus maisto ir būtina gerti daugiau nei įprasta skysčių.

Kiekvieną kartą duodamas kraujo žmogus užpildo donoro apklausos anketą ir sutikimą. Pabendravus su Nacionalinio kraujo centro gydytoju gali išaiškėti sveikatos sutrikimai, kurie svarbūs ir donorui, ir ligoniui, kuriam bus perpilamas kraujas. Gydytojas patikrina bendrą donoro sveikatos būklę. Kraujo donoru leidžiama tapti tik po šios apžiūros, gydytojui leidus.

– Kokie tyrimai atliekami kraujo donorams?

– Prieš duodant kraujo nustatoma kraujo grupė, rezus D antigenas, Kell sistemos K antigenas, hemoglobino kiekis kraujyje. Paimtas kraujas tiriamas siekiant nustatyti, ar pacientas neserga virusiniu hepatitu B, virusiniu hepatitu C, ŽIV, sifiliu.

Kraujo donorais negali būti asmenys, sergantys cukriniu diabetu, tuberkulioze, piktybinėmis ir infekcinėmis (hepatitu B ir C, ŽIV, sifiliu) ligomis, taip pat sunkiomis širdies ir kraujagyslių, centrinės nervų sistemos, sunkiomis skrandžio, žarnyno, šlapimo, kvėpavimo ir kitų sistemų ligomis. Taip pat – linkę nenormaliai kraujuoti, daugelį kartų nualpę ar patiriantys konvulsijų žmonės.

Kraujo donorais negali būti rizikos grupei priklausantys asmenys (užsiimantys prostitucija, intraveninių narkotikų vartotojai) ir seksualinių santykių su tokiais žmonėmis turintys asmenys.

– Kiek kartų galima duoti kraujo?

– Moterims per metus leidžiama duoti kraujo keturis kartus, vyrams – penkis. Pertraukos tarp kraujo davimo privalo būti ne trumpesnės kaip 60 dienų.

Dėl įvairių organizmo sutrikimų, gydymo ar ligų kraujo donorystė gali būti laikinai atidėta.

Dvi savaites kraujo negalima duoti po karščiavimo (aukštos temperatūros), gripo ar kitos virusinės ligos.

Šešis mėnesius negalima kraujo duoti po tatuiravimo arba auskarų vėrimo į kūną, sunkios chirurginės operacijos, endoskopinio tyrimo, akupunktūros (išskyrus atvejus, kai ją atlieka kvalifikuotas medikas), po kraujo patekimo ant gleivinės arba sužeidimo adata, kraujo sudėtinių dalių perpylimo.

– Kiek laiko trunka kraujo ėmimas?

– Kraujo paėmimo iš venos procedūra trunka nuo 6 iki 15 minučių. Standartinė fiziologinė donoro kraujo davimo dozė – 450 mililitrų. Dar apie 15–20 mililitrų kraujo imama tyrimams.

Davus kraujo venos dūrio vietoje uždedamas sterilus spaudžiamasis tvarstis, kurio negalima nuimti 2 valandas, jo negalima drėkinti. Kraujo davęs donoras turi pailsėti 10–15 minučių.

Labai retai (pvz., dėl jaudulio prieš procedūrą, adatos dūrio baimės, nepailsėjus ar nepavalgius) duodant kraujo arba po to gali svaigti galva, išpilti prakaitas ar pasidaryti silpna. Kraujo davimo dieną patariama nesportuoti, nedirbti fizinio darbo. Davus kraujo rekomenduojama vartoti daugiau skysčių, valgyti lengvą maistą, nepatariama gerti stipraus alkoholio.

Hemoglobinas greičiau atsikurs, jei valgysite jautieną, avieną, veršieną, žuvį, vištieną. Šie produktai turi daugiausiai geležies.

Jei labiau mėgstate vegetarišką maistą, valgykite špinatus, perlines kruopas, granatų vaisius, lęšius, gerkite obuolių, granatų sultis.

– Ar donorystė nekenkia žmogaus organizmui?

– Pagrindinis kraujo donorystės principas – jokios žalos donorui ir didžiausia nauda ligonio sveikatai. Ilgametė stebėsena rodo, kad nuolatinė kraujo donorystė neturi neigiamos įtakos donorų sveikatai.

Duodamas kraujo žmogus tikrai negali užsikrėsti, nes visos medicinos priemonės – nuo adatėlės, kuria duriama į pirštą, iki kraujo surinkimo sistemos – yra vienkartinės ir sterilios.

Daugiau informacijos apie kraujo donorystę galima rasti interneto tinklalapyje www.kraujodonoryste.lt.






Komentarai:







Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Pagrindiniai mokesčių pasikeitimai nuo šių metų sausio 1-osios
* Jauni vilkaviškiečiai teikia konsultacijas finansiniais klausimais
* Globos namų auklėtiniai keršija juos atstumiančiai visuomenei
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Ar pažįstate emigrantų, svarstančių grįžti gyventi į Lietuvą?
Taip, ir ne vieną.
Tokių svarstymų negirdėjau.
Aš svarstau galimybę grįžti.
Pažįstu jau ir grįžusiųjų.



Kalbos patarimai

Ar vartotinas žodis „magaryčios“?
Žodis „magaryčios“ yra arabiškos kilmės ( maharig – išlaidos), o į Lietuvą atkeliavo per rytų slavus. Tai tam tikrą susitarimą užtvirtinantis veiksmas, per kurį abi pusės išlenkia taurelę ar pan. Pvz.: Reikės statyti (arba duoti) magaryčių. DLKŽ šis žodis teikiamas su žyma šnek. (šnekamosios kalbos ž.). „Kalbos patarimų“ leidinyje jis vertinamas kaip vengtina vartoti svetimybė, vietoj kurios teikiami atitikmenys: 1. vaišės, išgertuvės; 2. priedas. Pvz.: Skolą grąžino su magaryčiomis (= su priedu ).


Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel./faks. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2019 Visos teisės saugomos.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai


Svetainės programavimas ir dizainas