„Santaka“ / 2018-ieji: žemės ūkio naujienos ir nauda rajonui

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis

Orai Vilkaviškyje
Prenumeratos kaina 1 mėn. - 4,80 €!




Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą ne tik „Santakoje“, bet ir „Reklamos gide“.

Skelbimai svetainėje

Reikalingas (-a) pagalbinis darbininkas (-ė) ūkio darbams, mokantis (-i) karves melžti aparatu. Darbas netoli Gražiškių. Tel. 8 602 31 187.
Galioja iki: 2018-11-29 08:57:12

Parduoda dalimis CITROEN BERLINGO (2002 m., dyzelis, 1,9 l, 51 kW), AUDI A4 (1998 m., 1,9 l, TDI, 81 kW), VW POLO (1997 m., 1,9 l, dyzelis, 47 kW), VW GOLF IV (1998 m., 1,9 l, TDI, 81 kW), VW SHARAN (1998 m., 1,9 l, TDI, 81 kW). Tel. 8 699 28 707.
Galioja iki: 2018-11-29 10:25:14



Svečių knyga

Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2018-01-18 16:12

Dalinkitės:  


Bendradarbiaudami su ūkininkais rajono valdžios atstovai žada daug dėmesio skirti blogiems keliams taisyti.

Autoriaus nuotr.


2018-ieji: žemės ūkio naujienos ir nauda rajonui

Andrius GRYGELAITIS

2018-ųjų pradžia pažėrė naujovių tiek rajono, tiek šalies ūkininkams: keitėsi žemės įsigijimo tvarka, perskaičiuotos žemės sklypų vertės, pagal kurias šiemet bus skaičiuojamas žemės mokestis. Šiais metais rajono Savivaldybės administracija taip pat tikisi užmegzti glaudesnius ryšius su mūsų krašto ūkininkais.



Kartu tvarkys kelius

Praeitų metų pabaigoje Vilkaviškio rajono valdžios atstovai ir Žemės ūkio skyriaus specialistai surengė susitikimą su žemdirbiais. Per jį buvo diskutuojama aktualiais klausimais, bandyta ieškoti įvairių bendradarbiavimo formų tarp ūkininkų ir valdžios atstovų. Viena iš aktualiausių aptartų temų – rajono kelių būklė. Ūkininkai patys pasiūlė prisidėti prie jų tvarkymo, tačiau prašė, kad Savivaldybė pasirūpintų žvyru.

„Seniūnai dažnai prašo žemdirbių žvyruoti ar greideriuoti kelius. Ūkininkai retai kada atsisako ir tikrai daug padeda seniūnijose, nes šios nuosavos technikos tokiems darbams neturi. Daug kas susiduria su problema, iš kur gauti žvyro. Mes aplink Vištytį ar Gražiškius jo turime, tačiau Pilviškių arba Keturvalakių seniūnijų gyventojams žvyro gauti daug sunkiau. Jiems tenka vykti pas mus, gaišti savo laiką, eikvoti papildomas lėšas. Jei Savivaldybė parūpintų žvyro, būtų labai gerai“, – sakė pati ūkininkaujanti rajono Ūkininkų sąjungos pirmininkė Onutė Kartavičienė.

Savivaldybės administracijos direktorius Vitas Gavėnas tvirtino, kad palaiko šį žemdirbių siūlymą ir svarstant rajono biudžetą jau yra numatyta 30 tūkst. eurų, skirtų pirkti žvyrui. Tiesa, tam dar turi pritarti rajono Tarybos nariai.

„Tikiuosi, jog didelių problemų neiškils ir šie pinigai bus skirti. Ūkininkai tvirtino, kad patys pasikraus ir parsiveš reikalingą kiekį žvyro, o mūsų reikalas – jį nupirkti. Prašėme seniūnų surinkti preliminarius duomenis, kiek žvyro reikėtų. Gavome informaciją, jog užtektų maždaug 10 tūkst. kubinių metrų. Visame rajone yra daug prastų kelių, tačiau bene blogiausia padėtis Šeimenos, Bartninkų ir Pilviškių seniūnijose“, – vardijo administracijos direktorius.

Pasak V. Gavėno, buvo svarstomas ir variantas pačiai Savivaldybei atidaryti nuosavą žvyro karjerą, tačiau šis sumanymas pasirodė per brangus.



Ūkininkai neprieštarauja

Nuo šių metų pradžios įsigaliojo naujas žemės verčių žemėlapis, pagal kurį jau šiemet bus skaičiuojamas žemės mokestis. VĮ Registrų centro duomenimis, žemės ūkio paskirties sklypų vertės nuo 2012 metų išaugo dvigubai. Dėl šios priežasties keisis ir žemės mokestis.

Tokį didėjimą nulėmė nuosekliai stiprėjanti šalies ekonomika, didėjančios rinkos dalyvių pajamos ir jų aktyvumas brangesnėse teritorijose, turinčiose išvystytą kelių ir paslaugų infrastruktūrą, nutiestus inžinerinius tinklus. Žemės ūkio paskirties sklypų vertingumą taip pat nulėmė ir žemės ūkio veiklos pelningumas, palaikomas Europos Sąjungos žemės ūkio dotacijų, bei ūkių stambėjimo procesai, kai ūkininkai superka didesnio našumo sklypus, sutikdami mokėti už juos aukštesnę kainą.

Registrų centro Nekilnojamojo turto vertinimo departamento duomenimis, žemės ūkio paskirties sklypų 1 ha kaina Lietuvoje nuo 2000 metų padidėjo vidutiniškai 10 kartų.

Per pastaruosius penkerius metus derlingesnių sklypų vidutinės rinkos vertės augo nuo 2,4 iki 3,6 karto. Tarp šių vietovių patenka ir Vilkaviškio rajonas. Mūsų krašte sklypų rinkos vidutinė vertė per penkmetį padidėjo maždaug trimis kartais.

Žemės vidutinės rinkos vertės apskaičiuojamos pagal vietovėje, kurioje yra žemės sklypas, vertinimo laikotarpiu parduotų sklypų kainas, įvertinant notariškai patvirtintų žemės pirkimo bei pardavimo rinkos sandorių duomenis ir atliekant žemės bei kito nekilnojamojo turto rinkos sandorių analizę.

„Šiuo metu mūsų savivaldybėje žemės mokestis yra 1,5 proc. nuo žemės vertės. Svarstome jį padidinti iki 2,5 ar 3 proc. Jau kalbėjome apie tai su ūkininkais. Jie lyg ir tam neprieštarauja. Esame numatę, jog dalį išaugusio skirtumo skirsime kelių priežiūrai. Tiesa, visa tai tik projektas, kuriam reikalingos ilgesnės diskusijos. Kol kas kalbėti apie konkrečius skaičius ar sumas dar anksti“, – sakė V. Gavėnas.



Keitėsi įsigijimo tvarka

Nuo šių metų pradžios pasikeitė ir žemės įsigijimo tvarka, todėl perkant žemę galios tam tikri apribojimai.

Įstatyme nustatyta, kad asmuo ar susiję asmenys gali įsigyti tiek žemės Lietuvos teritorijoje, kad bendras jų iš valstybės įsigytos žemės ūkio paskirties žemės plotas nebūtų didesnis kaip 300 ha, o bendras jiems priklausantis iš valstybės ir kitų asmenų įsigytos žemės ūkio paskirties žemės plotas nebūtų didesnis kaip 500 ha. Pastarasis ribojimas netaikomas, jeigu žemės ūkio paskirties žemė įsigyjama gyvulininkystei plėtoti ir įsigytos žemės ūkio paskirties žemės kiekis neviršija hektarų, tenkančių vienam asmens laikomam sutartiniam gyvuliui, skaičiaus.

Jeigu asmens sutartinių gyvulių skaičius per pastaruosius 3 metus sumažėja (išskyrus sumažėjimą dėl ne nuo asmens priklausančių aplinkybių) arba jeigu asmuo ketina perleisti šią žemę tretiesiems asmenims, valstybė turi išpirkti viršijančią 500 ha ploto ribą gyvulininkystei plėtoti pagal šį įstatymą įsigytą žemės plotą už vidutinę rinkos vertę, kurios dydis nustatomas pagal žemės verčių zonų žemėlapius.

Susijusiais asmenimis laikomi sutuoktiniai, jų tėvai bei nepilnamečiai vaikai.

Įstatymas papildytas nuostata, reglamentuojančia, kad asmenys gali įsigyti žemės ūkio paskirties žemės tik gavę Nacionalinės žemės tarnybos padalinio pagal žemės buvimo vietą išduotą sutikimą. Sutikimas įsigyti žemės ūkio paskirties žemės išduodamas Nacionalinei žemės ūkio tarnybai patikrinus duomenis valstybės įmonių registruose apie asmenų turimus žemės ūkio paskirties žemės plotus ir akcijas juridiniuose vienetuose, kurie valdo žemės ūkio paskirties žemę, bei nustačius, kad bendras priklausančios žemės ūkio paskirties žemės plotas neviršija nustatytų didžiausių įsigyjamos žemės ūkio paskirties žemės plotų.

„Asmuo, pageidaujantis, jog jam būtų išduotas sutikimas įsigyti žemės ūkio paskirties žemės, Nacionaliniam žemės tarnybos teritoriniam padaliniui turi pateikti atitinkamos formos prašymą. Sutikimas bus išduodamas ne vėliau kaip per 15 darbo dienų nuo prašymo gavimo dienos. Už sutikimo išdavimą yra imama 9 eurų valstybės rinkliava“, – paaiškino Nacionalinės žemės tarnybos Vilkaviškio skyriaus vedėja Vilija Belozarienė.

Kadangi mūsų krašte vyrauja smulkesni ūkiai, didžioji dalis žemdirbių palaiko įsigaliojusius naujus ribojimus. Tiesa, jais patenkinti ne visi. Anot rajono Ūkininkų sąjungos pirmininkės O. Kartavičienės, dabar iš dalies bus užkertamas kelias perspektyvių ūkių plėtrai.

„Šiuo klausimu yra visokių nuomonių. Asmeniškai aš manau, kad tam tikrais atvejais turėtų būti daromos išimtys, neatsižvelgiant į jau turimą hektarų kiekį. Kalbu apie tuos atvejus, kai ūkininkai dirba nuomojamą žemę, ją deklaruoja, tačiau žemės savininkai ima ir nusprendžia ją parduoti. Jei žemdirbys ar su juo susiję asmenys jau turi įsigiję 500 ha, jam to ploto pirkti niekas neleis. Manau, jog tai nėra visiškai sąžininga. Jei, tarkime, tėvai turi 400 ha, jų vaikui užkertamas kelias plėsti žemes“, – mintimis pasidalijo O. Kartavičienė.






Komentarai:







Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Jubiliejų švenčiantis gydytojas savęs be medicinos neįsivaizduoja
* Naujų nesutarimų fone prisimintos senos nuoskaudos
* Vilkaviškio mieste siaučia vandalai
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Ar vartojate alkoholį prie savo nepilnamečių vaikų?
To niekada nedarau.
Išgeriu tiek, kad neapsvaigčiau.
Savęs neriboju.
Mano vaikai jau pilnamečiai.
Vaikų neturiu.



Kalbos patarimai

Ar galima sakyti „prieinama kaina“?
ikrai galima, kadangi „Dabartinės lietuvių kalbos žodyne“ nurodoma trečioji dalyvio prieinamas reikšmė – „nebrangus, įperkamas“.



Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel./faks. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2018 Visos teisės saugomos.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai


Svetainės programavimas ir dizainas