„Santaka“ / Prekyba žmonėmis: atpažinti, griauti mitus / SOS

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis

Orai Vilkaviškyje
Prenumeratos kaina 1 mėn. - 4,80 €!




Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą ne tik „Santakoje“, bet ir „Reklamos gide“.

Skelbimai svetainėje

Parduoda 1 t talpos konteinerį metaliniame rėme su išleidimo čiaupu ir jo prailginimu (45 Eur), tokį pat konteinerį be metalinio rėmo (15 Eur). Tinka vandeniui ar kurui laikyti. Gali atvežti. Tel.: 8 686 98 506, 8 686 98 503.
Galioja iki: 2018-09-29 09:19:34

Brangiai išsinuomotų žemės ūkio paskirties žemės. Tel. 8 624 12 402.
Galioja iki: 2018-09-30 10:57:07

Parduoda kiaulę skersti. Tel. 8 602 31 187.
Galioja iki: 2018-10-01 11:50:58



Svečių knyga

Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / SOS

Dalinkitės:  



Prekyba žmonėmis: atpažinti, griauti mitus

Renata VITKAUSKIENĖ

Kaune buvo surengta konferencija „Prekyba žmonėmis vyksta: matyk, atpažink, reaguok, padėk“. Ją organizavusi Šv. Mortos grupė Lietuvoje kovai su prekyba žmonėmis, jų išnaudojimu šiandien siekia suvienyti Bažnyčią, teisėsaugos, švietimo, socialines institucijas. Sykiu tai yra rūpestis dėl ateities, nes prognozuojamas legalaus darbo mažėjimas.



Mokėti atpažinti nusikaltimą

Šv. Mortos grupė – tarptautinė policijos ir Bažnyčios jungtinė iniciatyva, skirta kovai su prekyba žmonėmis, su šiuolaikinės vergovės formomis. Iniciatyvą globoja popiežius Pranciškus. Šv. Mortos grupė Lietuvoje siekia informuoti visuomenę apie prekybą žmonėmis, apie įdarbinimą žeminančiomis sąlygomis, teikia pagalbą šių nusikaltimų aukoms.

Pagal pasaulinį vergystės indeksą, 2016 m. 11 800 lietuvių pasaulyje buvo arba yra šiuolaikinės vergijos gniaužtuose. Nevyriausybinės organizacijos Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centro duomenimis, 2016 m. Lietuvoje dirbta su 273 nukentėjusiais asmenimis, iš jų 38 proc. buvo nepilnamečiai.

Dėl žinių stokos ne visais atvejais išnaudojimo auka identifikuoja save kaip auką. Pavyzdžiui, už darbą gavęs tik menkutę dalį sutartos sumos, uždirbtų pinigų negaunantis asmuo nesusivokia buvęs išnaudotas, vis tikisi, kad darbdavys kažkada sumokės.

„Reikia pažadinti kritinį mąstymą. Labai svarbu atpažinti galimą prekybą žmonėmis, į šias pinkles patekusį arba bepatenkantį asmenį“, – konferencijoje pabrėžė sesuo Fausta Rasa Palaimaitė SF, Kauno apskrities policijos kapeliono asistentė.

Pelno siekimas ir žmogaus pažeidžiamumas – aplinkybės, dėl kurių egzistuoja prekyba žmonėmis. Ji laikoma viena iš pelningiausių nusikalstamų veikų, kurios „uždarbis“ prilygsta, o gal net ir nurungia gaunamą iš narkotikų ar ginklų kontrabandos. Prostitucija – dominuojanti išnaudojimo forma, antroje vietoje yra vertimas daryti nusikalstamas veikas, trečioje – priverstinis darbas.



„WEB modeliai“ ir konsumatorės

Šiuolaikinė vergovė susijusi tiek su legalia, tiek su nelegalia migracija. Klaidinga galvoti, kad tai vyksta tik užsienyje. Grėsmė pakliūti į darbą vergiškomis sąlygomis kyla ir į mūsų šalį atvykstantiems imigrantams iš trečiųjų šalių, žmonėms iš Ukrainos.

Panevėžio apygardos prokuratūros vyriausioji prokurorė Nida Grunskienė konferencijoje įvardijo grėsmes nusikaltėlių auka tapti neišvykstant iš Lietuvos. Prokurorė papasakojo merginų, vadinamųjų WEB modelių, atvejį.

Siūlę šitą veiklą asmenys pinigus merginoms žadėjo už virtualų bendravimą su vyrais, vienos ar kitos kūno dalies apnuoginimą prieš kompiuterio kamerą, už šokį. Tačiau iš esmės tai buvo seksualinių aistrų tenkinimo paslauga, vyrų reikalavimai kaskart augo. Procesas buvo organizuotas taip, kad vadinamieji WEB modeliai prasiskolino (dirbo jų vardu išnuomotuose butuose su į skolą nupirktais kompiuteriais). Galų gale nusikalstamą veiką organizavę asmenys privertė per dvidešimt jiems skolingų merginų užsiimti pornografija.

Pasak prokurorės, merginos, vadinamosios konsumatorės, kurios samdomos tam, kad vyras, besivaišinantis bare ar restorane, kuo plačiau atvertų piniginę, labai dažnai yra verčiamos teikti ir seksualines paslaugas. Tad konsumatorės darbas nėra toks, kaip įsivaizduojama ar žadama.

„Siūlyčiau visada labai gerai pagalvoti, nes nekaltas pasiūlymas gali virsti didžiule bėda, – akcentavo N. Grunskienė. – Pavyzdžiui, neišvaizdi mergina kviečiama dirbti šokėja. Kita viliojama dirbti padavėja prabangiame restorane svetimoje šalyje, o būsimam „darbdaviui“ neatrodo problema, jog klientus aptarnauti samdoma darbuotoja visai nemoka užsienio kalbos. Vis dėlto reikėtų savikritiškai pasižiūrėti ir pačiam į save.“

Prekeivių taikinys ir aukos – žmonės, kurie patys negali apsisaugoti.


„Man taip nenutiks“

Išnaudojimo pavojus, prekyba žmonėmis – reali grėsmė bet kokio amžiaus, socialinio statuso ar lyties asmeniui. Tą patvirtino monsinjoro Vytauto Grigaravičiaus atvejis.

„Užsienyje inteligentiška pora manęs paprašė juodu nufotografuoti. Gatvėje užsimezgė draugiškas pokalbis. Tie žmonės mane pakvietė išgerti arbatos. Lengvai sutikau. Norėjau susimokėti, tačiau sąskaitos laukiau gal valandą. Galų gale prie manęs priėjo kostiumuotas vaikinas. Manęs buvo prašoma sumokėti 1000 dolerių. Vaikinas pareiškė, kad aš gėriau arbatą ir pasinaudojau jo moterimi. Viskas baigėsi palyginti laimingai: iš manęs atėmė 100 eurų (tiek turėjau su savimi) ir paleido. Vėliau susimąsčiau, kuo toks mano patiklumas svetimoje šalyje galėjo baigtis: mane galėjo kažkur uždaryti ar pan. Šis asmeninis išgyvenimas paskatino galvoti, kaip nekalti dalykai gali atvesti į siaubingą valandą“, – kalbėjo mons. V. Grigaravičius.

Grėsmė kyla ir merginoms, kurios ryžtasi fiktyviai santuokai. „Nors iš pradžių viskas atrodo gražu (ištekės, laimingai gyvens), yra atvejų, kai merginos verčiamos tapti vergėmis, užsiimti prostitucija“, – teigė prokurorė N. Grunskienė.

Ji paskatino pasidomėti ir linkusiais nusikalsti vaikais. „Jei jūsų aplinkoje yra jaunas vagišius, kuris vagiliauja nuolat, verta pasiaiškinti, kodėl jis tą daro. Gal yra verčiamas?“ – kalbėjo teisininkė.

Jauniausiai šiuolaikinės vergovės aukai iš Lietuvos buvo 13 metų. Berniuką išvežė į Daniją vogti iš parduotuvių. Keleriais metais vyresnis vaikinas Vokietijoje buvo priverstas dalyvauti juvelyrinės parduotuvės apiplėšime. Tad vaikams apie prekybą žmonėmis ir išnaudojimą reikia aiškinti kuo anksčiau.

Tarptautinė migracijos organizacija yra parengusi metodines rekomendacijas mokytojams. Leidinys vadinasi „Prekybos žmonėmis pavojai ir prevencinė veikla mokykloje“. „Man taip nenutiks“ – ši nuostata yra pirmasis mitas, kurį būtina sugriauti ir jaunuolio, ir pagyvenusiojo galvoje.



Jauni, be pajamų, skolingi

Vis dėlto kelios žmonių grupės yra labiau pažeidžiamos. Didesnis pavojus patekti į prekybos žmonėmis, į darbo vergiškomis sąlygomis pinkles kyla nepilnamečiams. Jaunuoliai yra patiklūs, labiau linkę rizikuoti, nori brangių daiktų, uždirbti greitai ir daug, be to, lengvai pasiekiami internete. Dar didesnė grėsmė kyla vaikams iš nedarnių šeimų, iš globos namų, o ypač nelankantiesiems mokyklos. Prekeiviai žmonėmis kreipia dėmesį į asmenis, kurie karštligiškai ieško pajamų šaltinio, nes netikėtai neteko darbo, neturi santaupų, spaudžia skolos. Nusikaltėlių akiratyje atsiduria socialinę riziką patiriantys, vietos bendruomenių ignoruojami žmonės, taip pat potencialūs emigrantai, kurie yra pasiruošę išvykti į užsienį vos gavę pelningą pasiūlymą.

Aukų ieškoma per darbo, mokslo užsienyje skelbimus spaudoje, interneto pokalbių svetainėse, trumposiomis žinutėmis, per pažįstamus ar net gimines, per profesionalius verbuotojus, per fiktyvias turizmo, įdarbinimo ar mokslo užsienyje agentūras, per pažinčių tarnybas, per fiktyvias santuokas.

Konferencijoje iškelta problema, kad Lietuvoje nėra mechanizmo, kuris padėtų žmogui įsitikinti siūlančiojo darbą užsienyje patikimumu. Darbo biržos atstovai kviečia naudotis Europos užimtumo tarnybos bendradarbiavimo tinklu. Raginama informacijos apie darbdavį ieškoti internete, žiūrėti, kokius kontaktinius duomenis jis pateikia (atsargiam reikia būti tais atvejais, kai darbą siūlančios užsienio įmonės elektroninio pašto adresas baigiasi gmail.com, yahoo, yandex.ru). Vykstant darbintis į užsienį dar Lietuvoje būtina pasirūpinti asmens dokumento kopijomis, o jo originalo jokiu būdu niekam neduoti.

Darbdavys apmoka kelionę, išnuomoja būstą, perka drabužius, maistą tiesiog iš geranoriškumo? „Taip nebūna, – sako ir prokurorai, ir darbo biržos specialistai. – Oficialios tarpininkavimo paslaugos visada mokamos. Prekeiviai aukai padeda dėl dviejų priežasčių. Pirma, tai yra savotiška investicija į prekę, kurią ruošiamasi pelningai parduoti. Be to, prekiautojai žmonėmis siekia, kad asmuo įsiskolintų ir taptų nuo jų priklausomas.“



Legalaus darbo nedaugės

Klaidinga manyti, jog prekyba žmonėmis, šiuolaikinė vergovė ateityje nunyks. Kauno arkivyskupijos „Carito“ direktorius Arūnas Kučikas iš tarptautinės konferencijos, nagrinėjusios darbo galimybes ateities visuomenėje, parvežė nedžiuginančią prognozę. „Legalaus ir formalaus, tai yra su sutartimi, darbo galimybių didėjimas ateityje nenumatomas. Žmonės patirs įtampą norėdami prasimanyti pajamų. Žiūrint į perspektyvą, tai yra ilgalaikė – ir ne tik Lietuvos – problema. Labiausiai pažeidžiami bus tie asmenys, kurie yra socialinių procesų kaitos pralaimėtojai“, – sakė A. Kučikas.




Komentarai:







Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Popiežius Pranciškus palaimino Lietuvos žmones
* Vilkaviškio rajone nebelieka migracijos padalinio
* Vizito pas medikus mokestis drausmintų ir mažintų pacientų eiles
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Ar kada nors esate nukentėjęs nuo vagių?
Taip, patyriau didelių nuostolių.
Niekada su vagystėmis nesusidūriau.
Nukentėjau nežymiai.
Esu apsidraudęs, todėl jaučiuosi saugiau.



Kalbos patarimai

Ką kilnojo – gyrą ar svarstį?
Didelis metalinis rutulys su rankena jėgai ugdyti vadintinas svarsčiu. Taigi stipruoliai varžosi kilnodami svarstį, bet ne gyrą.


Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel./faks. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2018 Visos teisės saugomos.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai


Svetainės programavimas ir dizainas