|
||||||||||||||
| ||||||||||||||
|
| ||||||||||||||
|
||||||||||||||
Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagąDidesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com. | |
 | Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais. |
|
| |
Straipsnių paieška
Skelbimai
Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.
Skelbimai svetainėje
Skelbimų kol kas nėra. Atsiųskite savo skelbimą! (Kaina - 2 €)
Vieta ir darbo laikas
Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.
„Santaka“ / 2006-11-10 16:43
|
|
|
Kokia Lietuvos kaimo ateitis?
Mes visi matome, kaip antrą dešimtmetį vykdomas kaimo skurdinimas. Nežinia, ar kam įdomu, kaip vyko valstybinės žemės pardavimas. Vieni pirko šimtus hektarų, o paprastam ūkininkui, kuris daugelį metų iš valstybės nuomojo žemę, jos nusipirkti negalima. Gaila, kad jo prižiūrėta ir taip jam reikalinga žemė iš jo atimama.
Šiuo metu žemės pirkimas yra sugriežtintas. Žemdirbiui, kuris dėl vienokių ar kitokių priežasčių pasitraukė iš žemės ūkio gamybos (gauna išankstinę pensiją), užkertamas kelias pirkti žemės.
Anksčiau pensininkai, turintys iki 3 ha žemės, buvo atleidžiami nuo žemės mokesčio. Šiais metais išleistas naujas įstatymas: jeigu žemė, nors ir trys hektarai, yra viename plote, mokesčių mokėti nereikia, bet jeigu tie trys hektarai išdalyti į du ar daugiau sklypų, mokesčių mokėti nereikia tik už vieną sklypą. Nemaža dalis žmonių nukenčia dėl tokio sprendimo.
Lietuvos žemės ūkio specialistai antrą kartą perskaičiuoja žemdirbių patirtus nuostolius mažėjančia tvarka. Kyla klausimas, ar apskritai bus atlyginta už patirtus nuostolius po naujų savivaldybių rinkimų.
Žemėtvarkininkų politika paprastam žmogui nesuprantama. Jei šitaip toliau tęsis, tai kaime neliks ne tik jaunimo, bet ir jauni ūkininkai, dabar mėginantys leisti šaknis savo ūkiuose, išsibėgios.
Didžiausia klaida, padaryta 1990 m. atkūrus nepriklausomybę, yra ta, kad nebuvo sudarytos sąlygos sutvirtėti ūkininkams. Kodėl to meto vyriausybė negalvojo, kad iš 3 ha žemės, skirtos ūkininkui, jo šeima negali pragyventi. Anksčiau ar vėliau šie žmonės turės ieškoti pajamų šaltinių svetimose šalyse arba likti amžinais samdiniais naujai besikuriančiuose dvaruose. Žemę reikėjo grąžinti savininkams ar jų įpėdiniams ir sudaryti sąlygas ją dirbti. Juk be investicijų, finansinės paramos, nė vienas ūkininkas nesukurs konkurencingo ūkio. Tačiau viskas buvo daroma priešingai.
Valstybė turi galvoti ne vien apie nedidelį skaičių modernių ūkių, galėsiančių konkuruoti perpildytoje Europos rinkoje, bet ir apie kaimą kaip apie socialinę, kultūrinę ir dvasinę visumą.
Vienas iš svarbiausių ES paramą administruojančių institucijų uždavinių yra atidžiai sekti ir kontroliuoti, kad visos ES paramos lėšos pasiektų kaimą ir būtų teisingai paskirstytos, neatiduotos vien į stambių žemvaldžių, pramonininkų ir verteivų rankas.
Elvyras LASINSKAS
Lietuvos tautininkų sąjungos Virbalio skyriaus pirmininkas
Mes visi matome, kaip antrą dešimtmetį vykdomas kaimo skurdinimas. Nežinia, ar kam įdomu, kaip vyko valstybinės žemės pardavimas. Vieni pirko šimtus hektarų, o paprastam ūkininkui, kuris daugelį metų iš valstybės nuomojo žemę, jos nusipirkti negalima. Gaila, kad jo prižiūrėta ir taip jam reikalinga žemė iš jo atimama.
Šiuo metu žemės pirkimas yra sugriežtintas. Žemdirbiui, kuris dėl vienokių ar kitokių priežasčių pasitraukė iš žemės ūkio gamybos (gauna išankstinę pensiją), užkertamas kelias pirkti žemės.
Anksčiau pensininkai, turintys iki 3 ha žemės, buvo atleidžiami nuo žemės mokesčio. Šiais metais išleistas naujas įstatymas: jeigu žemė, nors ir trys hektarai, yra viename plote, mokesčių mokėti nereikia, bet jeigu tie trys hektarai išdalyti į du ar daugiau sklypų, mokesčių mokėti nereikia tik už vieną sklypą. Nemaža dalis žmonių nukenčia dėl tokio sprendimo.
Lietuvos žemės ūkio specialistai antrą kartą perskaičiuoja žemdirbių patirtus nuostolius mažėjančia tvarka. Kyla klausimas, ar apskritai bus atlyginta už patirtus nuostolius po naujų savivaldybių rinkimų.
Žemėtvarkininkų politika paprastam žmogui nesuprantama. Jei šitaip toliau tęsis, tai kaime neliks ne tik jaunimo, bet ir jauni ūkininkai, dabar mėginantys leisti šaknis savo ūkiuose, išsibėgios.
Didžiausia klaida, padaryta 1990 m. atkūrus nepriklausomybę, yra ta, kad nebuvo sudarytos sąlygos sutvirtėti ūkininkams. Kodėl to meto vyriausybė negalvojo, kad iš 3 ha žemės, skirtos ūkininkui, jo šeima negali pragyventi. Anksčiau ar vėliau šie žmonės turės ieškoti pajamų šaltinių svetimose šalyse arba likti amžinais samdiniais naujai besikuriančiuose dvaruose. Žemę reikėjo grąžinti savininkams ar jų įpėdiniams ir sudaryti sąlygas ją dirbti. Juk be investicijų, finansinės paramos, nė vienas ūkininkas nesukurs konkurencingo ūkio. Tačiau viskas buvo daroma priešingai.
Valstybė turi galvoti ne vien apie nedidelį skaičių modernių ūkių, galėsiančių konkuruoti perpildytoje Europos rinkoje, bet ir apie kaimą kaip apie socialinę, kultūrinę ir dvasinę visumą.
Vienas iš svarbiausių ES paramą administruojančių institucijų uždavinių yra atidžiai sekti ir kontroliuoti, kad visos ES paramos lėšos pasiektų kaimą ir būtų teisingai paskirstytos, neatiduotos vien į stambių žemvaldžių, pramonininkų ir verteivų rankas.
Elvyras LASINSKAS
Lietuvos tautininkų sąjungos Virbalio skyriaus pirmininkas
Publikuota: 2006-11-10 16:43:44
Komentarai:
Jūs naršote standartinę svetainės versiją.
Perjungti į mobiliąją versiją?
Atgal į pradžios puslapį
Šiame numeryje
* Ministrė žada dar labiau stiprinti sienos apsaugą
* Malūno sienas virpino meistriškai valdomo akordeono muzika
* Trūksta ir gero kelio, ir veiklių žmonių
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.
Apklausa
Kalbos patarimai
Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?
Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Apklausa
Kalbos patarimai
Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Šūksniai
Nuorodos
Statistika
„Santakos laikraštis“
Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info
© 2005-2024 Visos teisės saugomos.
Svetainėje paskelbtą informaciją bei nuotraukas be „Santakos“ redakcijos sutikimo draudžiama naudoti kitose svetainėse arba platinti kuriuo nors kitu pavidalu.
Rekvizitai
ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347
soc. tinklai
Uždaroji akcinė bendrovė |
ISSN 2538-8533
|
|