Siūlykite temą

---

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.
	Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

---

Skelbimai

---

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.

Skelbimai svetainėje

---

Vieta ir darbo laikas

---

Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / Sveikata

---

Naujausias tyrimas, atliktas trijose Baltijos šalyse, parodė, kad net 90 proc. lietuvių pripažįsta patiriantys stresą ir jaučiantys jo įtaką savo sveikatai. Deja, net 12 proc. žmonių iš Lietuvos, patiriančių stresą, nedaro visiškai nieko, kad tai išspręstų. Kokia psichologinė sveikata šiandien egzistuoja Lietuvoje ir ką gali padaryti kiekvienas, kad sumažintų streso kiekį savo kasdieniame gyvenime?

Stresas paveikia ne tik mūsų psichologinę, bet ir fizinę sveikatą, daro įtaką miego kokybei, darbo efektyvumui ir bendravimui su aplinkiniais žmonėmis. Naujausio streso ir jo kontrolės tyrimo, šiemet atlikto „Rinkos tyrimų centro“ bendrovės „Sanofi Aventis“ užsakymu, duomenimis, stresas yra didelė problema visose trijose Baltijos šalyse. Net 86 proc. Lietuvos, Latvijos ir Estijos gyventojų pripažįsta patiriantys stresą ir jaučiantys jo neigiamą įtaką sveikatai. Bendrai trijose Baltijos šalyse net 17% žmonių patiriančių stresą ir suprasdami, kad tai neigiamai veikia jų sveikatos būklę, nesiima jokių priemonių, šiai problemai spręsti.

Pusė lietuvių kenčia nuo streso iššaukiamos nemigos

Didžioji dalis tyrime dalyvavusių žmonių pripažįsta, kad stresas turi įtakos jų sveikatai – 34 proc. apklaustųjų tvirtina, kad stresas turi nedidelės įtakos jų sveikatos būklei, 33 proc. teigia, jog jis daro didelę įtaką ir 20 proc. respondentų sako, jog stresas labai stipriai veikia jų sveikatą. Tik keli procentai apklausos dalyvių nejaučia streso sukeliamo poveikio jų sveikatai.

„Stresas gali sukelti daug sveikatos sutrikimų, tokių kaip nuovargio jausmas, silpnumas, nuolatinė įtampa, susierzinimas ir nervingumas, intensyvūs galvos skausmai, nemiga ir širdies problemos. Svarbu nenumoti į streso sukeliamus padarinius ranka ir imtis efektyvių priemonių streso mažinimui“, - pataria gydytoja dietologė Daiva Pipiraitė.

Lietuviai kaip didžiausias streso sukeliamas problemas įvardijo padidėjusį nervingumą (73 proc.), nuovargį (56 proc.) ir nemigą (51 proc.). Be to, stresas veikia ne tik fizinę sveikatą, bet ir gyvenimo kokybę. Iš tyrimo matyti, kad lietuviai supranta streso problemą, bet net 12 proc. lietuvių nedaro nieko, kad šią problemą išspręstų.

Net 42 proc. lietuvių teigia, jog jie nedirba taip efektyviai kaip galėtų dėl streso, 41 proc. sutinka, kad jų santykiai su šeimos nariais yra blogesni, nei jie galėtų būti, jei jie nepatirtų tiek daug streso, o 44 proc. sako, jog negali daryti daugelio dalykų, kuriuos norėtų daryti, nes jaučiasi pervargę nuo streso.

Magnis – vienas būdų pagerinti dėl streso suprastėjusį miegą

Norint sumažinti stresą, svarbu imtis atitinkamų žingsnių streso mažinimui. Deja, kaip paaiškėjo iš tyrimo rezultatų, nemaža dalis nedaro visiškai nieko, kad sau padėtų ir kontroliuotų patiriamą stresą – net 17 proc. Baltijos šalių gyventojų nesiima jokių priemonių streso mažinimui.

Anot Daivos Pipiraitės, toks elgesys labai pavojingas ir gali nuvesti prie dar didesnių sveikatos ir psichologinių problemų. „Pirmiausia, norėdami sumažinti stresą, turite skirti daugiau laiko sau ir savo poilsiui – gerai išsimiegokite, praleiskite daugiau laiko gryname ore, tinkamai maitinkitės, vartokite vitaminus, raskite laiko sau ir draugams“, - sako mitybos specialistė Daiva Pipiraitė.

Įtaką nuovargiui, prastam miegui ar stresui gali turėti ir tam tikrų medžiagų trūkumas organizme. „Pavyzdžiui, magnis yra itin svarbus nervų sistemai. Magnio stoka labiau būdinga gausiau vartojantiems alkoholį, turintiems virškinimo, inkstų ligų. Trūkstant magnio dažnai kamuoja nuovargis, nemiga, mėšlungis, raumenų ir galvos skausmai, prastas apetitas. Pakankamą magnio kiekį būtina gauti tik su maistu“, - teigia Daiva Pipiraitė.

Labai paprasta atsiminti kokiame maiste yra daug magnio – tai maistas, kuriame gausu skaidulų. Ten kur skaidulos, ten ir magnis. Taigi maistas, kuriame daug magnio yra ankštiniai, pilno grūdo gaminiai, daržovės (ypač brokoliai, moliūgai, tamsiai žalių lapų daržovės), sėklos, riešutai (ypač migdolai). Kiti magnio šaltiniai yra pieno produktai, mėsa, šokoladas, kava. Kietas geriamasis vanduo taip pat turi daug magnio.

Pasak specialistės, būna situacijų, kai su maistu gaunamas magnio kiekis yra nepakankamas, todėl tuomet vartojami magnio turintys papildai. „Šis mineralas kartu su vitaminu B6 užtikrina reikalingą magnio kiekį organizme, sustiprina nervų sistemą, didina atsparumą stresui, palengvina miegą“, - sako mitybos specialistė ir gydytoja dietologė Daiva Pipiraitė. „Streso mažinimui taip pat svarbi subalansuota mityba ir žalingų įpročių atsisakymas“, - priduria ji.

Tyrimas buvo atliktas 2017 m. birželį. Tyrimą atliko „Rinkos tyrimų centras“, bendrovės „Sanofi-Aventis“ užsakymu. Tyrimas atliktas internetinės apklausos metodu, jame dalyvavo 500 vyresnių nei 18 m. respondentų iš Lietuvos, Latvijos ir Estijos.

Komentarai:

Atgal į pradžios puslapį

---

Šiame numeryje

---

Apklausa

---

Kalbos patarimai

---

Šūksniai

---

Nuorodos

---

Statistika

---