„Santaka“ / Kam reikia sutikti naujus metus? / Pasvarstymai balsu

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis

Orai Vilkaviškyje
Prenumeratos kaina 1 mėn. - 4,80 €!




Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą ne tik „Santakoje“, bet ir „Reklamos gide“.

Skelbimai svetainėje

Parduoda 1 t talpos konteinerį metaliniame rėme su išleidimo čiaupu ir jo prailginimu (45 Eur), tokį pat konteinerį be metalinio rėmo (15 Eur). Tinka vandeniui ar kurui laikyti. Gali atvežti. Tel.: 8 686 98 506, 8 686 98 503.
Galioja iki: 2018-09-29 09:19:34

Brangiai išsinuomotų žemės ūkio paskirties žemės. Tel. 8 624 12 402.
Galioja iki: 2018-09-30 10:57:07

Parduoda kiaulę skersti. Tel. 8 602 31 187.
Galioja iki: 2018-10-01 11:50:58



Svečių knyga

Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / Pasvarstymai balsu

Dalinkitės:  



Kam reikia sutikti naujus metus?

Neringa Mikalainiene

Kur sutiksi Naujus? Turbūt pagrindinis klausimas, kuris dabar dažnam ant liežuvio galo. O aš nesuprantu ką reikia sutikti. Akimirką, laiko virsmą, naują skaičių kalendoriaus lapelyje?

Atleiskite, bet argi tame yra kažkoks džiaugsmas, ar tą akimirką kai laikrodis muša dvylika dūžių mes tampame kitokie, laimingesni, jei puolame glebėsčiuotis ir sveikintis su Naujais? Aš ko gero keistesnė už kitus, jei nejaučiu tame jokio džiaugsmo ir jokios prasmės. Tokią akimirką man norisi ne skambių dainų, šokių ar užstalėje sėdinčiųjų garsaus pokalbio apie kylančias kainas, blogą valdžią ir kaimyno šykštumą. Man tokią akimirką norisi būti kažkur labai toli nuo šventinio triukšmo. Kažkur miške, su pačiais artimiausiais, susikurti laužą, jame kepti bulves su lupena, iš termoso į plastikinius puodelius pilstyti karštą vyną, sutūpti aplink spragsintį laužą, kuo arčiau vienas kito, stebint žvaigždėm nusėtą dangų, dalintis vienas su kitu praėjusių metų patyrimais. Toks mano manymu yra senųjų metų palydėjimas ir naujų sutikimas. Kai garsiai gali duoti atskaitą sau ir savo artimiesiems, kai randi laiko ne tik klausytis, bet ir išgirsti. Jei atsisukčiau atgal ir mesčiau pirmą žvilgsnį į savo praėjusius metus, sakyčiau – košmaras. Bet jei pamėginčiau įsižiūrėti į spalvas, pamatyčiau, jog šie metai buvo ypatingi. Visomis prasmėmis. Metai, kurie mane išrengė, kurie nuplėšė patogumo baltinius ir privertė į save įsižiūrėti atidžiau. Šie metai mane privertė užaugti. Aš supratau, kad augimas – tai ne džiaugsmas ir skraidymas laimės debesimis, kad kai augi vidumi – skauda. Be galo skaudėjo atsisveikinant su močiute ir mama, palydint jas į Amžinąją karalystę. Skaudėjo suaugti ir suprasti, kad viską galiu pati, kad viską kuria mano širdis ir rankos, ne tėvai, seneliai , ne draugai gero linkintys, tik aš pati statau savo tiltus į ateitį, tik nuo manęs jų tvirtumas priklauso. Aš supratau, kad svarbiausia gyvenime yra tikėti. Pirmiausia tikėti savimi. Tikėti net tada, kai niekas nebetiki ir atiduoti viską Dievo valiai. Šiemet aš supratau, kad visgi Jis egzistuoja, kad mums tik atrodo, jog gyvenimą valdome patys, o iš tikrųjų visus taškus sudėlioja Jis. Ir tik Jis geriausia žino kada turime suklupti, o kada stotis. Jis atvėrė man akis. Kurios buvo tarytum stiklinės. Aš praregėjau ir pamačiau begales stebuklų, vykstančių kiekvieną dieną, praradusi tiek daug, aš ir vėl pasijutau turtinga. Turtinga gyvenimo džiaugsmo, kuris slypi kiekviename sutiktame, sugebėjime priimti kitokį, atleisti ir atsiprašyti, net jei nesijauti kalta, troškime duoti ir nelaukti atlygio, sugebėjime nusimesti galvą spaudžiančią karūną, tapti mažesne išore, bet didesne vidumi. Ir tada nereikia nusivilti, kai po eglute randi ne tą dovaną, apie kurią svajojai, nes pati didžiausia dovana yra gyvenimas. Galbūt pasirodysiu labai nepopuliari ar keistuolė, bet už šią dovaną nenustoju dėkojusi Dievui kiekvieną rytą. Dar dėkoju už spalvotą rudenį sukurtą šeimą, už nepaliaujamas idėjas ir svajonių išsipildymą „Neringos palėpėje“, už naujus sutiktus žmones, už tuos, kurie praėjo ir už tuos, kurie pasiliko, už tuos, kuriuos buvau pamiršusi, bet laiku prisiminiau. Visi jie davė man tiek daug, tikiuosi ir aš jiems. Žvelgdama atgal į praėjusius metus, aš galiu pasakyti, kad metai buvo žiauriai nuostabūs, aplaužantys sustabarėjusius kaulus, bet auginantys sparnus ir budinantys širdį.

Visiems linkiu prasmingų ateinančių metų. Ir visai nesvarbu kaip, kur ir su kuo juos sutiksite. Svarbiausia, būkite atviri patys sau, tikėkite ir mylėkite save, šalia esančius ir patį gyvenimą.




Komentarai:







Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Išrinkti geriausi „Metų ūkiai“
* Svečiui iš Vokietijos įteiktos Garbės piliečio regalijos
* Neišmokiusi veltėdžių gyventi visuomenė moka dvigubai
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Ar kada nors esate nukentėjęs nuo vagių?
Taip, patyriau didelių nuostolių.
Niekada su vagystėmis nesusidūriau.
Nukentėjau nežymiai.
Esu apsidraudęs, todėl jaučiuosi saugiau.



Kalbos patarimai

Ką kilnojo – gyrą ar svarstį?
Didelis metalinis rutulys su rankena jėgai ugdyti vadintinas svarsčiu. Taigi stipruoliai varžosi kilnodami svarstį, bet ne gyrą.


Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel./faks. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2018 Visos teisės saugomos.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai


Svetainės programavimas ir dizainas