„Santaka“ / Iš Marijampolės apskrities jaunųjų literatų kūrybinio konkurso „Auksinis rudenėlis - 2004“

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis

Orai Vilkaviškyje
Prenumeratos kaina 1 mėn. - 4,80 €!




Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą ne tik „Santakoje“, bet ir „Reklamos gide“.

Skelbimai svetainėje

Parduoda 1 t talpos konteinerį metaliniame rėme su išleidimo čiaupu ir jo prailginimu (45 Eur), tokį pat konteinerį be metalinio rėmo (15 Eur). Tinka vandeniui ar kurui laikyti. Gali atvežti. Tel.: 8 686 98 506, 8 686 98 503.
Galioja iki: 2018-09-29 09:19:34

Brangiai išsinuomotų žemės ūkio paskirties žemės. Tel. 8 624 12 402.
Galioja iki: 2018-09-30 10:57:07

Parduoda kiaulę skersti. Tel. 8 602 31 187.
Galioja iki: 2018-10-01 11:50:58



Svečių knyga

Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2005-02-17 09:00

Dalinkitės:  


Iš Marijampolės apskrities jaunųjų literatų kūrybinio konkurso „Auksinis rudenėlis - 2004“

Ingrida MONTVILAITĖ

Kybartų pagr. m-kla

8a klasė



Ant raganų kalno

Vieną naktį, tamsią, baugią

Šoka raganos palaukėj!

Ant didžiulio piliakalnio,

Vardu raganos, gal velnio?



Suvažiavimas ten vyko,

Raganų pulkai atvyko.

Būrė jos tenai smagiai.

Oi, vaikeli, nematei!



Daug burtažodžių visokių

Jos tenai gerai išmoko.

Parvažiavę į namus

Mus užburs – visus vaikus.



Pagamins daug eliksyrų,

Kad nebūtume geri.

Bet mes būsim užsispyrę

Jų negirdysit mums, ne!



Tik pažadino mamytė

– Kelkis, – sako, – eik tvarkytis.

Tik tada aš supratau,

Kad per ilgai sapnavau.





Sandra BARIŠAUSKAITĖ

Kybartų pagr. m-kla

6d klasė



Žiemos vakaras

Žiemos vakarą, tylų ir baltą,

kai sapnuoja žemelė sapnus,

Aplankys mus atėjęs į žemę

Mėnulis išsklaidęs sapnus.



Sidabru jis apšvies iš tolo

Gimtuosius mūsų laukus.

Šitą vakarą, tylų ir baltą,

Mes sapnuosim saldžiausius sapnus.





Rita KOKANSKYTĖ

Virbalio vid. m-kla

5b klasė



Saulelė

Vai, saulele šviesi,

Vai, saulele skaisti,

Vakarais, po sunkių

Ir vargingų darbų,

Aš linkiu tau

Labų naktų.



Vai, saulele šviesi,

Vai, saulele skaisti,

Šildyk žemelę,

Švieski toli.





Lina RAKAUSKAITĖ

Kybartų pagr. m-kla

8a klasė



Žiemos peizažas

Pažvelgiau į apšerkšnijusį langą, kurį dailiai balta spalva išdažė žiema.

Mano akys užkliuvo už mažo plyšelio lange, kurio galbūt nepastebėjo baltoji viešnia. Pro šį mažą tarpelį pažvelgiau į tolį...

Ant kalvelės pusnyse stovėjo mažas medinis nameliukas. Jis atrodė toks vienišas, ramus, kažko laukiantis.

Lange nebuvo matyti nei židinio neramios liepsnelės, kuri ir tenori ištrūkti iš žarijų. Nebuvo matyti ir judančių žmonių šešėlių, kurie amžinai tyli, o galbūt ir mąsto apie žmonių gyvenimą, jų džiaugsmą ir skausmą.

Ant apsnigto namo stogo stūkso kaminas. Jis taip pat vienišas. Sunku įsivaizduoti, kiek varnų pokalbių jis girdėjo, kiek miško glūdumoj genio vaikų regėjo.

Dabar tik rymo kaminas kaip apsnigtas žvejys prie jūros kranto su pypke be tabako.

Pagailo man jo prisiminus, kaip smagiai aš leidžiu laiką draugų būryje. „Ilsėkis, kamine, šis poilsis pelnytas sunkiu ir ilgu tavo darbu“, – tariau aš mintyse.

Mano akys užkliuvo už tvoros, supančios namą. Ji tarsi elgeta saugo savo paskutinį turtą – namą – ir laukia praeivio, kuris pažvelgs į ją, o gal prieis arčiau ir padės ranką ant jos senų sutrešusių pagalių. Tai nudžiugtų ji vėl pajutusi žmogaus šilumą. Bet dabar, kaip ir tas kaminas, ji rymo, rymo ir tyli amžina tyla.

Tik medžių, stovinčių prie namelio, plikos šakos verkia ir aimanuoja vėju. Jos skundžiasi dėl kažkada nulaužytų šakų, dėl niekada nepražysiančių rausvųjų pumpurų. Šakos mena dar tuos laikus, kai ant jų kabojo prisirpę obuoliai ir kriaušės...

O vėjai šėlsta plikose medžių šakose, tarsi nė negirdėtų širdį draskančių raudų.

Apsidairiau aplink. Vien tik baltos pusnys ir žydras dangus. Kaip gražu! Tik liūdesys – kasdienis mūsų svečias – vis dažniau aplanko.

Kiek šioje žemėje yra trobelių, kuriose kadais virė gyvenimas, o dabar jos stovi tuščios, niekam nereikalingos? Ir žmogus žemėje tik svečias. Ar paliks sniege įspaustas savo pėdas? Ar saulė pavasarį jų neištirpins pirmu savo spinduliu?

Staiga išvydau žvirblį, betupiantį ant kamino, tačiau mažą plyšelį lange pastebėjusi žiema jį uždažė šerkšnu.




Komentarai:







Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Popiežius Pranciškus palaimino Lietuvos žmones
* Vilkaviškio rajone nebelieka migracijos padalinio
* Vizito pas medikus mokestis drausmintų ir mažintų pacientų eiles
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Ar kada nors esate nukentėjęs nuo vagių?
Taip, patyriau didelių nuostolių.
Niekada su vagystėmis nesusidūriau.
Nukentėjau nežymiai.
Esu apsidraudęs, todėl jaučiuosi saugiau.



Kalbos patarimai

Ką kilnojo – gyrą ar svarstį?
Didelis metalinis rutulys su rankena jėgai ugdyti vadintinas svarsčiu. Taigi stipruoliai varžosi kilnodami svarstį, bet ne gyrą.


Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel./faks. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2018 Visos teisės saugomos.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai


Svetainės programavimas ir dizainas