„Santaka“ / Kačių kolekcionierė gyvūnams nieko negaili

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis

Orai Vilkaviškyje
Prenumeratos kaina 1 mėn. - 4,80 €!




Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą ne tik „Santakoje“, bet ir „Reklamos gide“.

Skelbimai svetainėje

Parduoda garažą Vilkaviškyje, prie ligoninės (geras privažiavimas, yra elektra, ištinkuotas), 250 m² komercinės paskirties patalpas Giedriuose (už geležinkelio pervažos, yra aikštelė automobiliams, geras privažiavimas, vandens baseinas). Tel. 8 687 87 459.
Galioja iki: 2018-11-19 14:00:39



Svečių knyga

Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2017-12-22 16:10

Dalinkitės:  


Į Stirniškiuose statomą Irenos Tamaliūnienės namą šiuo metu pervežta tik nedidelė dalis kačių statulėlių.

Autoriaus nuotr.


Kačių kolekcionierė gyvūnams nieko negaili

Andrius GRYGELAITIS

Vilkaviškietė Irena Tamaliūnienė savo pomėgiu galėtų drąsiai pretenduoti bent jau į Europos rekordų knygą. Jos kolekcijoje – apie 7,5 tūkst. kačių statulėlių. Įdomu tai, kad oficialus Europos rekordas užfiksuotas Sankt Peterburge. Ten gyvenantis kačių kolekcionierius turi „tik“ 4,5 tūkst. eksponatų.


Pradėjo nepastebimai


Jei turi pomėgį, į jį reikia pasinerti visa galva – tokiu principu vadovaujasi I. Tamaliūnienė. Moteris maždaug nuo 2001 metų renka viską, kas susiję su katėmis: statulėles, pliušinius žaislus, magnetukus, lėkštutes, puodelius, laikrodžius ir kt. Šiandien jos kolekcijoje jau daugiau nei 7,5 tūkst. eksponatų. Dalis iš jų šiuo metu laikoma bute Vilkaviškyje, likę išvežti į Stirniškių kaime statomą namą.

Nuo mažens meilę gyvūnams jaučianti vilkaviškietė kolekcionuoti kates pradėjo atsitiktinai. Kartą moteris priglaudė sergantį katinėlį, jį išgydė ir ėmė juo rūpintis. Gyvūną greitai pamilo ir vyras Kęstutis bei dukra Erika.

„Tas kačiukas mus taip sužavėjo, kad mes net nepajutome, kai pradėjome pirkti kačių statulėles. Vyras per Valentino dieną padovanojo katinukų porelę, dukra iš kelionių kokią nors skulptūrėlę parveždavo, draugė ėmė dovanoti, kaimynė... Taip pamažu mūsų namuose kačių vis daugėjo“, – šypsojosi I. Tamaliūnienė.


Kolekcija pilnėja


2003 m. jos vyras išvažiavo uždarbiauti į Angliją ir grįždamas lauktuvių parveždavo lauktuvių kačių statulėlių. Kai į Angliją K. Tamaliūnas pradėjo važinėti savo automobiliu, kiekvieną kartą grįždamas namo parvežavo jau ne vieną, ne du, o kelis šimtus eksponatų. Iš viso Tamaliūnų kolekcija per metus padidėja 600–800 kačių. Maždaug 90 proc. jų parkeliauja iš Anglijos.

„Kartais pas vyrą vykstu vien dėl to, kad pati savo akimis pamatyčiau ir nusipirkčiau įvairių statulėlių. Bristolyje bei Čedare yra turgūs, į kuriuos iš ten, kur dabar gyvena mano vyras, tenka važiuoti net iki 3,5 val. Pamenu, kai pirmą kartą ten nuvykau, negalėjau patikėti savo akimis, išvydusi daugybę skirtingų kačių skulptūrėlių. Ir vienos noriu, ir kitos, pro trečią negaliu praeiti...“ – juokėsi pašnekovė.

Pasak moters, vietiniai pardavėjai jos vyrą jau seniai pažįsta ir laukia. Pernai K. Tamaliūnas kurį laiką buvo likęs Lietuvoje, nes pats statė namą Stirniškiuose, tad vėl nuvykęs į Angliją turgaus prekeivių buvo sutiktas itin šiltai. Šie tvirtino nerimavę, jog lietuviui gal kažkas negero atsitiko.


Muziejus – utopija


I. Tamaliūnienė kiekvieną statulėlę nufotografuoja, sunumeruoja, surašo visą turimą informaciją: kur ir kelintais metais katė pirkta, kur, kada ir iš kokios medžiagos ji pagaminta. Mažiausia kolekcijoje esanti katė – 1 cm aukščio, didžiausia – 1,5 m. Seniausias turimas eksponatas pagamintas 1951 m. Kolekcijoje gausu kačių, pagamintų Tailande, Vietname, Meksikoje, Egipte ar Japonijoje. Pašnekovė tikino, kad vien tik pamačiusi katės skulptūrėlę lengvai gali nuspėti, iš kokios šalies ji yra. Pavyzdžiui, meksikietiškos katės dažniausiai būna gėlėtos, o Tailande paprastai gaminamos medinės.

Labiausiai vilkaviškietę žavi japoniški gyvūnėliai.

Jie dažniausiai vaizduojami su pakelta viena priekine letenėle. Jei pakelta dešinė letenėlė, tuomet tikima, jog taip katė kviečia sėkmę, jei kairė – turtus. Japonijoje šiems gyvūnams net statomi paminklai.

I. Tamaliūnienė savo turimas kates yra suskirsčiusi pagal požymius. Pavyzdžiui, jos kolekcijoje atskirą vietą užima šokančios, muzikuojančios ar skaitančios katės, taip pat katės su vaikais, kalėdinės, egiptietiškos ir kt. Gausioje kolekcijoje galima surasti ir būrį animacinių filmų veikėjų – Hello Kitty bei Garfildų.

Daugiausiai yra porcelianinių eksponatų, tačiau netrūksta ir sidabrinių, bronzinių, molinių, metalinių, medinių, stiklinių ar net šiaudinių padarėlių.

„Laiko šiam pomėgiui skiriu labai daug. Matau, jog tai patinka ir mano vyrui. Manau, jog žmogus turi turėti tikslą ar pomėgį, kur galėtų save realizuoti“, – šypsojosi pašnekovė.

Ji apgailestavo, kad šiuo metu didžioji jos eksponatų dalis tiesiog sukrauta dėžėse. Būtent dėl to I. Tamaliūnienė kol kas nesiryžta kreiptis į rekordų knygos sudarinėtojus, nors neabejoja, jog ši jos kolekcija – gausiausia Europoje. Norint apžiūrėti visas kates vienu metu, reikėtų tam rasti specialias patalpas. Vilkaviškietė neprieštarautų, kad visa jos kolekcija atsidurtų kokiame nors muziejuje, nors tai ji vadina utopija. Tačiau ir dabar moteris mielai įsileidžia visus, norinčius pamatyti jos eksponatus, juos aprodo, papasakoja kone apie kiekvieną iš jų. Ne iš vieno žmogaus I. Tamaliūnienė yra girdėjusi siūlymą surengti parodą, tačiau tai būtų per daug sudėtinga. Juk kiekvieną eksponatą reikėtų supakuoti, išvežti, o pasibaigus parodai vėl atlikti tą patį procesą. Be to, taip vežiojant stiklines ar porcelianines statulėles visada rizikuojama, jog šios gali sudužti.


Į kolekciją neįtraukia


„Šiuo metu turiu vieną svajonę – surasti vaikystėje dingusią žaislinę katę. Pamenu, ją reikėdavo paspausti, ji subirdavo ir vėl atsistodavo. Panašiu principu veikiančių kačių turiu ir dabar, bet būtent tai jaučiu didelę nostalgiją. Manau, kad ji yra kažkur pas mamą palėpėje, tačiau niekaip neprisiruošiu atidžiau paieškoti“, – šypsojosi pašnekovė.

Ji tvirtino, jog pirkdama kates puikiai atsimena, kokį eksponatą jau turi savo kolekcijoje. Net jeigu kitiems ir atrodo, kad greta stovi dvi vienodos katės, I. Tamaliūnienė gali aiškiai nurodyti jų skirtumus: nesutampa akių spalva, uodegos forma ar pan. Tiesa, kartais ir jai tenka apsigauti ir į namus parsivežti tokių skulptūrėlių, kokių jau yra kolekcijoje. Šitokių eksponatų vilkaviškietės namuose yra apie 200.


Negaili nieko


I. Tamaliūnienės namuose šiuo metu gyvena trys gyvos katės bei šuo. Visi gyvūnai – priglausti iš gatvės. Moteris tvirtino, jog augintiniams ji galėtų atiduoti viską, o per mėnesį jų maistui ir priežiūrai išleidžia daugiau nei žmonėms.

„Maistą gyvūnams perkame tik veterinarijos vaistinėse. Jei reikia, pas veterinarus važiuojame tik į vieną iš Marijampolės klinikų, kurios specialistais labai pasitikime“, – tvirtino vilkaviškietė.

Be pomėgio kolekcionuoti, moteris daug laiko praleidžia megzdama, rašo eiles. I. Tamaliūnienė yra parašiusi 15 knygučių, o kiekvienoje jų – daugiau nei po 60 eilėraščių. Net dirbdama namuose, tvarkydama aplinką ar veikdama ką nors kita, kūrėja nuolat mintyse dėlioja eiliuotus tekstus.

„Mėgstu skaityti ne vien eiles, tačiau visuomet pirmiausia į jas atkreipiu dėmesį. Net kai į rankas paimu „Santakos“ laikraštį, visuomet pirmiausia ieškau eilėraščių“, – prisipažino pašnekovė.






Komentarai:







Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Kybartų „vaiduokliui“ Savivaldybė nutarė skirti administratorių
* Ispaniją palikusi siuvėja pamažu savo vietą atranda Vilkaviškyje
* Lopai ant lopų – ir tie patys banguoti
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Ar vartojate alkoholį prie savo nepilnamečių vaikų?
To niekada nedarau.
Išgeriu tiek, kad neapsvaigčiau.
Savęs neriboju.
Mano vaikai jau pilnamečiai.
Vaikų neturiu.



Kalbos patarimai

Apkrikštyti ar pakrikštyti?
Bendrinėje kalboje teiktinesnis veiksmažodis pakrikštyti. Jis vartojamas ir Šventojo Rašto vertimuose į lietuvių kalbą.


Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel./faks. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2018 Visos teisės saugomos.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai


Svetainės programavimas ir dizainas