„Santaka“ / Vištyčio ir Gražiškių seniūnijų žemdirbiai neteks dalies išmokų

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis

Orai Vilkaviškyje
Prenumeratos kaina 1 mėn. - 5,50 €!




Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą ne tik „Santakoje“, bet ir „Reklamos gide“.

Skelbimai svetainėje

Tvarkinga šeima išsimokėtinai nupirktų sklypą statyboms. Tel. 8 625 18 726.
Galioja iki: 2019-08-26 08:23:26

Parduoda 2 kambarių butą Alvite (I a., sava pakura). Tel. 8 647 46 922.
Galioja iki: 2019-08-31 13:18:44

Parduoda X mėsinių veislės veršingą mėsinę telyčią, melžimo aparatą (benzininis). Tel. 8 602 31 187.
Galioja iki: 2019-09-01 11:46:18

Reikalinga moteris vyresnio amžiaus močiutei prižiūrėti. Tel. 8 683 64 162 (Marijampolė).
Galioja iki: 2019-09-02 11:07:09



Svečių knyga

Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2017-12-20 16:23

Dalinkitės:  


Vištyčio ir Gražiškių seniūnijų žemdirbiai neteks dalies išmokų

Andrius GRYGELAITIS

Jau nuo sausio pradžios Vištyčio ir Gražiškių seniūnijų ūkininkai neteks dalies išmokų. Šias seniūnijas ketinama išbraukti iš mažai palankių ūkininkauti vietovių sąrašo.


Prastos žemės


Žemės ūkio ministerija parengė naują mažiau palankių ūkininkauti vietovių žemėlapį. Deja, iš jo išbrauktos dvi mūsų rajono seniūnijos: Vištyčio ir Gražiškių. Tai reiškia, kad šiose vietovėse ūkininkaujantys žemdirbiai neteks ir dalies Europos Sąjungos skiriamų išmokų, skirtų padengti nuostolius, susidariusius dėl ūkininkavimo nepalankiose žemėse.

„Mažai palanki ūkininkauti vietovė apibūdinama kaip kaimo vietovė, kurioje dėl demografinių, aplinkosaugos, dirvožemio kokybės ir kitų gamtinių kliūčių iš žemės ūkio veiklos gaunamos mažesnės pajamos, tačiau žemės ūkio veikla turi būti tęsiama, kad būtų išsaugota aplinka ir pati kaimo vietovė. Šis apibūdinimas visiškai atitinka Vištyčio ir Gražiškių seniūnijų situaciją. Šiose seniūnijose žemės ūkio gamybos efektyvumas yra daug mažesnis, palyginti su kitomis rajono seniūnijomis. Deja, sudarinėjant naują žemėlapį į tai nebuvo atsižvelgta“, – apgailestavo Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos Žemės ūkio skyriaus vyriausioji specialistė Vilma Galinaitienė.

Vištyčio ir Gražiškių seniūnijose vidutinis žemės našumo balas nesiekia 31 – tai labai dideliam nepalankumui priskiriamas balas. Rajone yra vietovių, kur žemės našumo balas siekia net 60, o Lietuvos vidurkis yra apie 40 balų.


Neigiamas atsakymas


Rajono meras Algirdas Neiberka, reaguodamas į nepalankią mūsų krašto žemdirbiams situaciją, žemės ūkio ministrui Broniui Markauskui išsiuntė prašymą dar kartą peržiūrėti mažiau palankių ūkininkauti vietovių žemėlapį, tačiau sulaukė neigiamo atsakymo.

Iš Žemės ūkio ministerijos gautame rašte rašoma, jog mažiau palankių ūkininkauti vietovių reforma leis užtikrinti, kad ES lėšos būtų naudojamos veiksmingai ir visų valstybių narių ūkininkams būtų taikomos vienodos sąlygos vietovėse, kuriose esama gamtinių kliūčių.

Pagrindinė priežastis, dėl ko dvi mūsų rajono seniūnijos braukiamos iš naujo žemėlapio, – Vištyčio ir Gražiškių seniūnijose nepalankūs ūkininkavimo plotai sudaro per mažą dalį, palyginti su visais plotais.

Gamtinių trūkumų turintis žemės ūkio paskirties žemės plotas Gražiškių seniūnijoje sudaro 1356 ha, arba 21 proc., o Vištyčio seniūnijoje – 2265 ha, arba 44 proc. Norint išlaikyti nepalankių ūkininkavimui vietovių statusą, reikia, kad nepalankūs ūkininkavimo plotai sudarytų bent 60 proc. visos žemės ūkio paskirties žemės.

Iš naujojo žemėlapio bus išbraukta 100 šalies seniūnijų. 78 iš jų šiuo metu turi mažiau palankių ūkininkauti vietovių statusą (tarp jų ir Vištyčio bei Gražiškių seniūnijos), o likusiose esama specifinių kliūčių.

Minėtose 78 seniūnijose bus taikomas pereinamasis laikotarpis. 2018 ir 2019 metais šių kraštų ūkininkams bus skiriamos minimalios 25 eurų už hektarą metinės išmokos. Iki šiol šių vietovių žemdirbiai gaudavo kone dvigubai didesnes sumas.


Didelis smūgis


Gražiškių seniūnė Ramutė Didvalienė apgailestavo, kad jos vadovaujama seniūnija bus išbraukta iš naujo mažiau palankių ūkininkauti vietovių žemėlapio. Anot jos, Gražiškių kraštas – labai nederlingas, gausu žvyringų bei pelkėtų plotų.

„Mes neturime gerų tvarkingų žemės sklypų, jie visi nedideli. Dėl šios priežasties ūkininkai negali naudoti galingos ir našios žemės ūkio technikos. Dirbdami mažuose sklypuose, jie sunaudoja daugiau degalų. Be to, į žemę tenka investuoti daug daugiau lėšų nei kitų seniūnijų žemdirbiams. Gražiškių seniūnijoje gausu apleistų žemių. Čia atvyksta net Lenkijos ūkininkai, nusišienauja pievas ir išvažiuoja nė kiek neinvestuodami į žemes. Mūsų teritoriją išbraukus iš naujojo žemėlapio, žemdirbių laukia skaudus smūgis. Yra žemių, kur našumo balas nesiekia net 25, tad iš jos išgauti padorią produkciją beveik neįmanoma“, – apgailestavo R. Didvalienė.

Gražiškių seniūnei R. Didvalienei antrino ir Vištyčio seniūnas Bronislavas Polita. Pasak jo, ant kalvų javus auginantys ūkininkai iš hektaro prikulia vos 3,5–4 tonas grūdų. Paprastai lygumose žemdirbiai iš tokio paties ploto prikulia bent dvigubai didesnį kiekį.

„Šios žinios mus labai nuliūdino. Į Vištytį ar jo apylinkes jaunų šeimų beveik neatsikrausto, tad dabar išvis nebebus jaunimui stimulo grįžti į kaimą. Gaila, kad Lietuvoje pamirštami jos pakraščiai, viskas koncentruojama didžiuosiuose miestuose. Turbūt šią pertvarką rengusiems Vilniuje sėdintiems specialistams atrodo, kad visa Suvalkija yra vienos lygumos. Deja, ir pas mus yra daug kalvotų, nederlingų žemių“, – kalbėjo B. Polita.

Gražiškių seniūnijoje ūkininkaujanti Raimonda Durneikienė tvirtino, jog už ūkininkavimą mažiau palankiose vietovėse iki šiol gauta parama buvo itin svarus indėlis į šeimos biudžetą.

„Dėl prastų žemių šiuose kraštuose žmonės daugiausiai verčiasi gyvulininkyste. Ne išimtis ir mes. Mūsų žemės – kalnuose, pilnos akmenų. Pavyzdžiui, šiemet iš hektaro neprikūlėme net trijų tonų grūdų. Blogiausia, kad investicijų čia reikia ne mažiau nei lygumose ūkininkaujantiems kolegoms. Bijau, jog tokie valdžios sprendimai dar labiau paskatins emigraciją“, – apgailestavo R. Durneikienė.


Iki šiol nerūpėjo


Dėl susidariusios nepalankios situacijos Lietuvos nederlingų žemių naudotojų asociacijos pirmininkė Danutė Karalevičienė kaltino pačius Vilkaviškio rajono ūkininkus.

Pasak pirmininkės, naujo žemėlapio kontūrai pradėti braižyti dar prieš trejus metus ir vilkaviškiečiai jau seniai žinojo, kas jų laukia.

„Iš žmogiškosios pusės Gražiškių ir Vištyčio seniūnijų ūkininkus gerai suprantu. Jų žemės tikrai labai prastos. Vis dėlto per trejus metus nė vienas šio krašto žemdirbys nesikreipė nei į mūsų asociaciją, nei į ministeriją, nei kur kitur, kad situacija pasikeistų. Tikrai buvo įmanoma pakovoti už save, tačiau iki šiol niekam tai nerūpėjo. Atrodė, jog tik aš ir mano pavaduotojas Žilvinas Navaitis stengiamės dėl ūkininkų, tačiau mums trūko jų indėlio. Dabar jau ką nors pakeisti vėlu“, – kalbėjo D. Karalevičienė.

Tiesa, ji pabrėžė, kad ne vien Vilkaviškio krašto žemdirbiams laukiančios naujovės nerūpėjo, bet ir kitiems šalies ūkininkams. Tik dabar daugelis iš jų ėmė rodyti nepasitenkinimą.

Anot Lietuvos nederlingų žemių naudotojų asociacijos pirmininkės, labiausiai dėl minėtų pakeitimų nukentės patys smulkiausi šalies žemdirbiai, kuriems ES išmokos turėjo gana didelę paskatą toliau ūkininkauti.






Komentarai:







Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Žinomos dainininkės pramintu keliu eina jauniausioji dukra
* Jachtų regata aštriais pojūčiais džiugino dalyvius, o gražiu reginiu – žiūrovus
* Į pilviškiečio laidotuves susirinkęs būrys velionio giminaičių patyrė šoką
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Kaip vertinate Seimo sprendimą nuo kitų metų Vėlines skelbti nedarbo diena?
Džiaugiuosi juo.
Vertinu neigiamai.
Neturiu nuomonės.



Kalbos patarimai

Ar vartotinas pasakymas „ko eigoje“?
Ne, tai netaisyklinga konstrukcija. Vyksmo laikui ar tarpui nusakyti žodžio „ eiga “ vietininkas netinka. Vietoj jo gali būti vartojama metu, per ką arba pusdalyvis, padalyvis. Žaidimo eigoje (= Žaidimo metu; Žaidžiant ) išryškėjo komandos pajėgumas. Metų eigoje (= Per metus ) daug kas gali pasikeisti.



Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel./faks. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2019 Visos teisės saugomos.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai


Svetainės programavimas ir dizainas