„Santaka“ / Komandiruotė į JAV užaugino sparnus

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis

Orai Vilkaviškyje
Prenumeratos kaina 1 mėn. - 4,80 €!




Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą ne tik „Santakoje“, bet ir „Reklamos gide“.

Skelbimai svetainėje

Parduoda 1 t talpos konteinerį metaliniame rėme su išleidimo čiaupu ir jo prailginimu (45 Eur), tokį pat konteinerį be metalinio rėmo (15 Eur). Tinka vandeniui ar kurui laikyti. Gali atvežti. Tel.: 8 686 98 506, 8 686 98 503.
Galioja iki: 2018-09-29 09:19:34

Brangiai išsinuomotų žemės ūkio paskirties žemės. Tel. 8 624 12 402.
Galioja iki: 2018-09-30 10:57:07



Svečių knyga

Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2017-12-18 16:20

Dalinkitės:  


Jurgita Valuckienė amerikiečiams vaikams vesdama pamokas pasakojo ir apie Lietuvą.

Komandiruotė į JAV užaugino sparnus

Andrius GRYGELAITIS

Pilviškių „Santakos“ gimnazijos anglų kalbos mokytoja Jurgita Valuckienė neseniai grįžo iš beveik du mėnesius trukusios komandiruotės JAV. Pedagogė prisipažino, kad į Lietuvą ji parvyko pakeitusi požiūrį tiek į gyvenimą, tiek į ugdymo procesą.


Neatsirado tinkamų


„Santakos“ redakcija sulaukė kelių pilviškiečių tėvų skambučių, raginančių atkreipti dėmesį į jų gimnazijoje anglų kalbą dėstančią J. Valuckienę. Tėvai pedagogę gyrė už netradicinį mokymą, už naujas idėjas ir už tai, jog vaikai su nekantrumu laukia kiekvienos anglų kalbos pamokos. Pasirodo, mokytoja Pilviškiuose bando įgyvendinti JAV sužinotas idėjas.

Į Ameriką J. Valuckienė išvyko įveikusi JAV ambasados organizuotą beveik dvejus metus trukusią atranką. Per tą laiką pedagogei reikėjo telefonu bendrauti su amerikiečiais profesoriais, įveikti sudėtingą anglų kalbos egzaminą, atsakyti į dešimtis kartais net provokuojančių klausimų.

„Atranka vyko keliais etapais. Po vieno iš jų iki kito kartais reikėjo laukti net pusę metų, tad per tą laiką spėdavau ir užmiršti, kad kažkur dalyvauju“, – šypsojosi mokytoja.

Galiausiai J. Valuckienė įveikė sudėtingą atranką ir kartu su dar trimis pedagogais iš Lietuvos išvyko į JAV. Įdomu tai, jog paskutinį kartą per JAV ambasadą į Ameriką keletas mokytojų buvo iškeliavę tik 2012 m.

„Atranka vykdavo kasmet, tačiau amerikiečiai ilgai nerado sau tinkamų specialistų. Į kiekvieną pedagogą jie investuodavo maždaug po 10 tūkst dolerių, todėl norėjo ne tik jiems duoti, bet ir patys iš jų kažką gauti“, – teigė pašnekovė.


Sunki darbotvarkė


J. Valuckienė JAV viešėjo rugsėjo–spalio mėnesiais. Kartu su ja į tolimąją šalį suvažiavo 87 pedagogai iš daugiau nei pusšimčio pasaulio valstybių. Iš pradžių visi susirinko Vašingtone, o vėliau buvo išskirstyti į keturis universitetus, kuriuose mėnesį laiko vyko įvairūs mokymai. Pilviškietė pateko į Šiaurės Karolinos valstybinį Apalačių universitetą. Kartu su ja į šią ugdymo įstaigą keliavo dar 20 pedagogų iš Ganos, Argentinos, Azerbaidžano, Moldovos, Ukrainos, Nigerijos, Peru ir kitų valstybių.

„Viso šio projekto tikslas – dalijimasis patirtimi. Manau, jog specialiai kartu buvo suburti skirtingų tautybių, kultūrų ir net religijų žmonės, kad galėtume dar labiau praplėsti savo akiratį, išmoktume viską vertinti kitaip, nei iki tol. Per viešnagę supratau, jog pozityvumas – labai svarbu. Juk Nigerijoje, Moldovoje ar Azerbaidžane tikrai nėra idealios sąlygos gyventi ir dirbti, bet tų šalių atstovai apie savo valstybę pasakojo taip, lyg tai būtų pati geriausia šalis pasaulyje. Mums to irgi reikėtų pasimokyti“, – sakė pašnekovė.

Universitete vykusiuose mokymuose daug dėmesio buvo skiriama technologijoms, virtualiems resursams, naujausioms programėlėms, mokinio ir mokytojo lyderystės skatinimui, motyvacijai dirbti ir mokytis bei pan. Paprastai pedagogams buvo skiriamos užduotys, o dėstytojai tik iš šalies stebėdavo, kaip sekasi jas atlikti, ir padėdavo tik tada, jei kas būdavo neaišku. J. Valuckienė tvirtino dabar panašiai besielgianti savo vedamose pamokose.

„Praktika universitete visus labai „išsunkė“. Užsiėmimai vyko nuo ankstyvo ryto iki vėlyvo vakaro, o po to dar būdavo susitikimai su Švietimo ministerijos atstovais. Patirties ir žinių bagažą sukaupiau didžiulį, tačiau tai pareikalavo nemažai fizinių jėgų“, – prisipažino anglų kalbos mokytoja.


Kitokia sistema


J. Valuckienei daug labiau patiko vėlesnis mokymų etapas, kai dvi savaites reikėjo atlikti praktiką mokykloje. Pilviškietė pati vedė ir stebėjo kitos anglų kalbos mokytojos vedamas pamokas šeštokams. Įdomu tai, jog JAV mokytojas visą pusmetį pamokas veda tik to paties amžiaus, t. y. vienos klasės, mokiniams.

„Ten nėra tokio blaškymosi, kaip yra pas mus. Pedagogui kas dieną nereikia ruoštis septynioms skirtingoms pamokoms. Jei kas nepavyksta per pirmą pamoką, per kitą jau su kitais to paties amžiaus moksleiviais mokytojas gali pasitaisyti. Aišku, pas mus tokia sistema, ko gero, būtų nelabai įmanoma, nes paprasčiausiai turime per mažai vaikų“, – svarstė J. Valuckienė.

Kiek lengviau mokytis ir Amerikoje gyvenantiems vaikams. Jie per semestrą mokosi tik keturių skirtingų disciplinų, o per dieną jiems būna tik po keturias pamokas. Pradinukams pamoka trunka 1 val., vyresniems – 1,5 val. Tiesa, tarp kai kurių pamokų vyksta privalomosios 40 min. trukmės konsultacijos. Per jas vaikai su mokytojais gali konsultuotis pačiomis įvairiausiomis temomis. Net jei mokinys neturi klausimų pedagogui, vis tiek turi eiti į konsultaciją ir tuomet per ją skaityti savo atsineštą arba klasės lentynoje esančią knygą. Skaitomas knygas vaikams į mokyklą nešiotis privaloma. Jas galima skaityti ne tik per konsultacijas, bet ir tuomet, jei pedagogas šiek tiek anksčiau baigia dėstyti naują dalyką ir iki pamokos pabaigos dar lieka truputį laiko. Beje, skambučių, skelbiančių pamokos pradžią ar pabaigą, ten taip pat nėra.

Įdomu ir tai, jog per pamokas vaikams leidžiama valgyti, gerti, išeiti, kai to reikia. Mokytojai į tai dėmesio nekreipia ir net nekontroliuoja, kad jie atsiskaitytų tam tikrus dalykus. Patys mokiniai suvokia, jog to reikia, ir stengiasi sąžiningai vykdyti savo pareigas.

Antrus metus kartoti kursą moksleiviai nėra paliekami.

„Per tas kelias savaites mokykloje negirdėjau, kad vaikai keiktųsi, kad rodytų nepagarbą vieni kitiems. Lietuvoje yra vykdomos įvairios prevencinės priemonės prieš patyčias, bet jos nelabai veikia. Dažnai mes teisinamės, jog didelė dalis mūsų ugdytinių – iš skurdžiau gyvenančių ar socialinės rizikos šeimų. Bet ten taip pat yra nemažai tokių. Pavyzdžiui, toje klasėje, kurioje aš dirbau, gal aštuoni vaikai nekalba angliškai – jie emigrantų atžalos. Niekas į tai nekreipia dėmesio, nes žino, kad anksčiau ar vėliau tie vaikai pradės bendrauti anglų kalba. Ten yra mokinių, kurie matę karą, kurie plaukę jūromis ir stebėję, kaip skęsta jų tėvai. Dalis vaikų gyvena nameliuose ant ratų, o jų tėvai – alkoholikai. Tad apie skurdo įtaką mokinių kultūrai ir elgesiui, ko gero, nereikėtų kalbėti“, – svarstė J. Valuckienė.

Anot jos, apskritai Šiaurės Karolinos valstija – gana skurdi. Ten gyvena nemažai žmonių, turinčių problemų dėl alkoholio bei narkotikų vartojimo.


Pristatė Lietuvą


Viešėdama JAV pilviškietė daugybę kartų amerikiečiams pristatė Lietuvą, Vilkaviškio rajoną bei Pilviškių „Santakos“ gimnaziją.

Pašnekovė juokavo, kad pasaulyje dabar yra daug daugiau žmonių, žinančių, kur yra Lietuva, kokia čia ekonominė padėtis, kultūra, religija, sporto pasiekimai. Be to, pedagogė pastebėjo, jog amerikiečiams tas faktas, kad Lietuva yra Europoje, pasirodė itin svarbus.

„Su vaikais kūrėme eilėraščius. Jie – nepalyginamai drąsesni ir atviresni nei mūsų jaunimas, tačiau kai reikėjo garsiai perskaityti savo kūrinius, sutriko net ir patys drąsiausieji. Kai paklausėme, ko jie bijo, vienas vaikas atsakė, kad jaudinasi, nes jo eilėraštis keliaus į Europą. Jiems mūsų žemynas – didelis autoritetas“, – pastebėjimais dalijosi pašnekovė.


Dirba nauju metodu


Grįžusi iš JAV pedagogė visiškai pakeitė savo ugdymo procesą. Dabar jis dar labiau orientuotas į mokinį, vaikams per pamokas leidžiama naudotis įvairiomis informacinėmis technologijomis, daug užduočių atliekama žaidimo forma.

„Mokytoja norėjau būti nuo pirmų klasių. Susisodindavau savo meškinus, rašydavau jiems pažymius, bardavau už neatliktus namų darbus. Prisipažinsiu, prieš keliaudama į Ameriką savo darbe kartais pritrūkdavau motyvacijos. Sunku susitaikyti, kai vaikų kasmet mažėja, o ir mokytojo darbas nėra taip vertinamas, kaip įsivaizdavau vaikystėje. Vis dėlto dabar jaučiu, kad man vėl „kalasi sparnai“. Vėl esu pilna idėjų ir noro save realizuoti“, – tikino pedagogė.






Komentarai:







Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Remonto darbai miesto centre greitai nesibaigs
* Vištytyje viešėjo užsienio šalių diplomatai
* Būsima dizainerė įkvėpimo semiasi Islandijoje
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Kaip vertinate naujuosius Vilkaviškio riboženklius?
Profesionalus darbas.
Vaizdas nuvylė.
Dar nemačiau.
Senieji buvo geresni.



Kalbos patarimai

Nei rinkiminė kampanija, nei priešrinkiminiai pažadai
Iš abstraktų nereikėtų daryti vedinių su priesaga -inis. Taigi turėtų būti ne rinkiminė, o rinkimų apygarda, apylinkė, kampanija, komisija, kova, laida, programa, o priešrinkiminius debatus ar pažadus reikia keisti į debatus prieš rinkimus; pažadus, duotus prieš rinkimus.


Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel./faks. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2018 Visos teisės saugomos.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai


Svetainės programavimas ir dizainas