„Santaka“ / Vilkaviškietį sužavėjo kariaujančių ukrainiečių patriotizmas

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis

Orai Vilkaviškyje
Prenumeratos kaina 1 mėn. - 4,80 €!




Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą ne tik „Santakoje“, bet ir „Reklamos gide“.

Skelbimai svetainėje

Reikalingas (-a) pagalbinis darbininkas (-ė) ūkio darbams, mokantis (-i) karves melžti aparatu. Darbas netoli Gražiškių. Tel. 8 602 31 187.
Galioja iki: 2018-11-29 08:57:12

Parduoda dalimis CITROEN BERLINGO (2002 m., dyzelis, 1,9 l, 51 kW), AUDI A4 (1998 m., 1,9 l, TDI, 81 kW), VW POLO (1997 m., 1,9 l, dyzelis, 47 kW), VW GOLF IV (1998 m., 1,9 l, TDI, 81 kW), VW SHARAN (1998 m., 1,9 l, TDI, 81 kW). Tel. 8 699 28 707.
Galioja iki: 2018-11-29 10:25:14

Parduoda naują šiferį dideliais lapais ir naudotą šiferį mažais lapais. Tel. 8 622 84 697.
Galioja iki: 2018-12-01 11:47:16



Svečių knyga

Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2017-12-15 15:53

Dalinkitės:  


Ukrainoje Audriui Brazauskui teko ne tik šaudyti, bet ir padėti kariams valyti ginklus.

Savanorio Volodios nuotr.


Vilkaviškietį sužavėjo kariaujančių ukrainiečių patriotizmas

Eglė KVIESULAITIENĖ

Prieš porą savaičių iš Ukrainos grįžęs vilkaviškietis Audrius Brazauskas ten važiuoja ne turistauti. Pats ginklą daug metų laikęs vyras veža labdarą kariaujantiems ukrainiečiams ir karo zonoje jau lankėsi daug kartų.


Saugojo tėvynę


Kone du dešimtmečius, nuo pat 1990-ųjų, mūsų valstybės sieną saugojęs ir jau prieš kurį laiką į atsargą išėjęs A. Brazauskas sako negalįs ramiai klausyti informacijos apie karą. Išgirdus, kad taiki valstybė priversta gintis nuo agresoriaus, Audriui prieš akis iškyla 1991-ųjų sausio 13-osios vaizdai ir užverda kraujas. Todėl Ukrainoje kilusį karą jis iškart įvertino vienareikšmiškai kaip akivaizdžią grėsmę ir mūsų šaliai.

Pasieniečio uniformą ir valstybinius apdovanojimus – Sausio 13-osios atminimo, Kariuomenės kūrėjų savanorių medalius bei daugybę kitų – ligi šiol garbingai saugantis vilkaviškietis negalėjo likti abejingas girdėdamas, jog draugiškoje mums šalyje vyksta baisūs dalykai, žūsta kariai ir civiliai gyventojai.

Todėl vos sužinojęs, kad jo pažįstamas Algis Šimoniūtis vadovauja organizacijai „Pagalbos sparnas“ ir jau kelerius metus vežioja labdarą į Ukrainą, Audrius panoro prisidėti prie šios veiklos.


Kaunasi fronte


Vilkaviškietis puikiai prisimena, kai vos nusprendęs vykti į Ukrainą iškart gavo įpareigojimą per Pasieniečių klubo, kuris vienija visos šalies buvusius ir esamus pareigūnus, suvažiavimą surinkti lėšų labdarai. Prieš didelę auditoriją kalbėti nepratusiam vyriškiui toks įpareigojimas buvo didžiulis iššūkis. Tačiau jis ryžosi: pasiruošė trumpą kalbą ir prabilo žodžiais, kurie abejingų nepaliko.

Pasieniečiai noriai aukojo lėšų – kas po kiek galėjo. Tad A. Brazauskas su „Pagalbos sparno“ vadovu A. Šimoniūčiu, pasikrovę mikroautobusą ir jo priekabą labdaros, netrukus išvyko į Ukrainą. Jų tikslas buvo pasiekti Kremenčuko miestą, kur bazuojasi savanoriai ir „valantiorai“, aprūpinantys fronto linijoje besikaunančius karius. Daugelis „valantiorų“ dalyvavo Maidano įvykiuose, kovėsi kare su separatistais, o dabar kiek galėdami talkina kovotojams.

Vilkaviškietis itin susižavėjo savanorių patriotizmu, jų atsidavimu idėjai ir savo šaliai. „Valantiorai“ negauna jokio atlyginimo, tačiau jie dirba nuo ryto iki vakaro: riša apsauginius tinklus, siuva drabužius, rūšiuoja labdarą, kasa apkasus.

Savanoriai kaunasi fronte, nors neturi jokio statuso ir dažnai nepripažįstami net Ukrainos Vyriausybės, mat yra kariai nelegalai. Tačiau, nepaisant to, jie yra be galo gerbiami tautos ir nudirba didžiulį darbą, be kurio Ukrainos karas dabar nebeįsivaizduojamas. Anot A. Brazausko, tai tikri šalies patriotai – žmonės, save aukojantys tėvynei, ir kol bus gyvas bent vienas jų, Ukrainos nepriklausomybė tikrai bus ginama.


Žino taisykles


Nuo to pirmo karto, kai Audrius lankėsi Ukrainoje, neprabėgo nė dveji metai. Tačiau paskutinis vizitas buvo jau bene dešimtas. Vyriškiui labdarą teko vežti su įvairiomis kompanijomis: buvusiais kolegomis iš kitų miestų, vilkaviškiečiu savanoriu Romu Eidukevičiumi, meile ir pagalba Ukrainai garsėjančiu, lietuviškai puikiai kalbančiu švedu Jonu Ohmanu, A. Šimoniūčiu bei kitais.

Dažniausiai Audrius su kompanionais tiesiog nuveždavo labdarą mokykloms, vaikų namams, darželiams, ligoninėms, šeimoms, kurių tėčiai išėję į karą. Kelis kartus teko lankytis ir fronto linijoje – vežti labdarą kariams. Pastarasis kartas buvo vienas iš jų, kai keturi lietuviai, tarp kurių viena – moteris, tris dienas gyveno vos kilometro atstumu iki fronto linijos.

Audrius pripažįsta, kad nėra labai jauku, kai naktį girdi švilpiant automatų kulkas, jauti tanko šūvio sukeltas oro bangas, po lova laikai automatą, o dienomis virš tavo galvos nuolat zuja priešo žvalgybos dronai. Vis dėlto A. Brazauskas pripažino, jog ukrainiečiai lietuvius labai saugo. Vos kilus menkiausiam pavojui liepia eiti į saugią zoną.

– Tačiau ir mes privalome mokėti kariauti: šaudyti iš automato, kulkosvaidžio, prieštankinio granatsvaidžio, sviesti granatą. Visa tai turėjome išbandyti, – pasakojo A. Brazauskas. – Turiu prisipažinti, kad daugelio ginklų nebuvau bandęs, nors ir tarnavau sukarintoje tarnyboje.

Lietuviai jau patys žino karo zonos taisykles. Pavyzdžiui, jog pavojinga vaikščioti „minkšta“ danga – žole ar arimais, nes galima užlipti ant minos. Tad reikia eiti tiesiog keliu. Tos pačios taisyklės laikosi ir karo zonoje likę gyventi civiliai. Beje, net netoli fronto linijos esančios mokyklos moksleiviai žino, kad stovėti arti langų yra pavojinga.


Pagarba Lietuvai


Šįkart į Ukrainą Audrius važiavo su buvusiu kariškiu, atsargos majoru, o dabar vienos Šiaulių mokyklos direktoriumi Nerijumi Kundrotu. Šiauliečiai bendradarbiauja su Kremenčuko vidurine mokykla, tad abipusis ryšys labai glaudus.

Laukdami svečių iš Lietuvos Kremenčuko moksleiviai ne tik pripiešė abiejų šalių draugystę simbolizuojančių piešinių, išmoko dainų, prikepė pyragų, bet ir išsipuošė mūsų trispalvėmis. Pagarba Lietuvai ir jos žmonėms ten skiepijama nuo mažų dienų.

Į Ukrainą lietuviai niekada neišsiruošia ir be valgomų dovanų. Itin vertinama juoda lietuviška duona, kurią Audrius veža vilkaviškietišką, iškeptą kepykloje „Savas“, ir šakočiai, kuriuos ukrainiečiai laiko neapsakomu skanumynu. Beje, apie šiuos gardumynus Ukrainoje tiesiog sklando mitai: daugelis apie juos yra tik girdėję ir svajoja kada nors paragauti.

Ukrainiečiai labai vertina ir lietuviškus apdovanojimus, simbolinius medalius, kuriuos laiko didžiausia garbe. Audrius prisimena, kai simbolinį lietuvišką medalį su Lietuvos partizano gen. Adolfo Ramanausko-Vanago atvaizdu gavusi pedagogė apsiverkė iš susijaudinimo, o mokyklos bendruomenė tai palydėjo plojimų audra. Nuo tos dienos mokykloje neliko moksleivių, nežinančių Adolfo Ramanausko-Vanago bei Lietuvos pokario istorijos.


Sustiprino identitetą


Kariams lietuviai nuvežė ne tik drabužių, žiūronų, kitos amunicijos, bet ir automobilį „Renault Laguna“. Mašinos, net ir gerokai naudotos, Ukrainoje labai brangios. O fronte jos prilygsta lobiui. Tad šitokia dovana buvo itin įvertinta.

Vis dėlto veždami labdarą lietuviai visuomet ją atiduoda tiesiai į rankas tiems, kam ji skirta. Mat ne paslaptis, kad Ukrainoje veikia kitokie „įstatymai“, klesti korupcija.

Dažniausiai labdarą vežantys žmonės dėvi imitacines Lietuvos kariuomenės uniformas, kad būtų lengviau kirsti sieną, be reikalo nesikabinėtų muitininkai ar kelių policininkai.

– Lietuvos vardas Ukrainoje – šventas, o mūsų Prezidentė Dalia Grybauskaitė jiems – tarsi Dievas. Ypač ją garbina kareiviai, – pasakojo A. Brazauskas. – Vienas Ukrainos kovotojas man sakė, jog už mūsų Prezidentę jis galėtų net paaukoti gyvybę.

Nors šalį sukrėtęs karas atnešė daug aukų ir kitų skaudžių padarinių, jis sustiprino ukrainiečių identitetą. Grįžtama prie papročių, tradicijų, tautinio kostiumo. Beveik visose mokyklose privalomai nebemokoma rusų kalbos. Nors seniau lygiagrečiai buvo vartojama ir rusų, dabar ukrainiečiai kalba tik savo gimtąja kalba.


Negalime pralaimėti


Vis dėlto Audrius pripažino, kad didžiuosiuose miestuose, sostinėje gyvenimas teka savo vaga ir to, jog šalyje vyksta karas, nejaučiama. Daug turtingų žmonių, tarp jų ir lietuvių verslininkų, gyvena sočiai ir turtingai, nesukdami sau galvos, kad visai netoliese vyksta karas, žūsta žmonės, apšaudomos mokyklos.

Paklaustas, dėl ko jis, aukodamas savo laiką ir pinigus, nuolat vyksta į Ukrainą, A. Brazauskas sakė puikiai suvokiantis tai, apie ką daugelis lietuvių net nepagalvoja. Gindami savo šalį, ukrainiečiai kartu gina ir Lietuvą. Nes aktyvus pasipriešinimo karas, kokio Rusija Ukrainoje tikrai nesitikėjo, sustabdė agresorių. O šio agresoriaus kėslai – sunkiai prognozuojami.

– Jei pralaimės jie – pralaimėsime ir mes... – tokią žinią savo kraštiečiams neša vilkaviškietis, jau už poros mėnesių ketinantis vėl patraukti į kariaujančią Ukrainą.






Komentarai:







Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Jubiliejų švenčiantis gydytojas savęs be medicinos neįsivaizduoja
* Naujų nesutarimų fone prisimintos senos nuoskaudos
* Vilkaviškio mieste siaučia vandalai
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Ar vartojate alkoholį prie savo nepilnamečių vaikų?
To niekada nedarau.
Išgeriu tiek, kad neapsvaigčiau.
Savęs neriboju.
Mano vaikai jau pilnamečiai.
Vaikų neturiu.



Kalbos patarimai

Ar galima sakyti „prieinama kaina“?
ikrai galima, kadangi „Dabartinės lietuvių kalbos žodyne“ nurodoma trečioji dalyvio prieinamas reikšmė – „nebrangus, įperkamas“.



Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel./faks. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2018 Visos teisės saugomos.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai


Svetainės programavimas ir dizainas