„Santaka“ / Ūkininko dienoje – dėmesys melioracijai, palydovams ir ES paramai

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis

Orai Vilkaviškyje
Prenumeratos kaina 1 mėn. - 4,80 €!




Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą ne tik „Santakoje“, bet ir „Reklamos gide“.

Skelbimai svetainėje

Parduoda 1 t talpos konteinerį metaliniame rėme su išleidimo čiaupu ir jo prailginimu (45 Eur), tokį pat konteinerį be metalinio rėmo (15 Eur). Tinka vandeniui ar kurui laikyti. Gali atvežti. Tel.: 8 686 98 506, 8 686 98 503.
Galioja iki: 2018-09-29 09:19:34

Brangiai išsinuomotų žemės ūkio paskirties žemės. Tel. 8 624 12 402.
Galioja iki: 2018-09-30 10:57:07

Parduoda kiaulę skersti. Tel. 8 602 31 187.
Galioja iki: 2018-10-01 11:50:58



Svečių knyga

Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2017-12-15 15:50

Dalinkitės:  


Į renginį susirinkę žemdirbiai iš UAB „Geomatrix“ direktoriaus Gedimino Vaitkaus išgirdo, kad jų laukai stebimi.

Autoriaus nuotr.


Ūkininko dienoje – dėmesys melioracijai, palydovams ir ES paramai

Andrius GRYGELAITIS

Į tradicinę Ūkininko dieną šįkart susirinko beveik šimtas žemdirbių. Ūkininkus labiausiai domino, ar jie gaus paramas pasibaigus dabartiniam Europos Sąjungos (ES) paramos laikotarpiui, kaip bus sprendžiamos kasmet vis didėjančios melioracijos problemos.


Investicijų reikia jau šiandien


Marijampolės profesinio rengimo centro Vilkaviškio skyriaus aktų salėje organizuotas renginys sutraukė beveik šimtą žemdirbių iš viso rajono. Viena iš jiems aktualiausių temų – melioracijos perspektyvos. Ją pristatė Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) Žemės ir išteklių politikos departamento Išteklių, melioracijos ir biokuro skyriaus vedėjas Vaidas Vitukynas.

Pasak jo, šiuo metu maždaug 67 proc. šalies melioracijos įrenginių yra susidėvėję, todėl kyla didelių problemų norint išlaikyti, prižiūrėti ir eksploatuoti turimą infrastruktūrą. Didžiąją dalį melioracijos įrenginių sudaro požeminis drenažas. Pagal Melioracijos įstatymą, net 93 proc. iš jo priklauso žemės savininkams, likusi dalis – valstybės. Prie melioracijos įrenginių priskiriami ir magistraliniai grioviai. Jų Lietuvoje yra per 52 tūkst. km, iš jų net 27 tūkst. km – itin blogos būklės. Valstybė pajėgi kasmet prižiūrėti vos 5 proc. visų griovių.

V. Vitukyno teigimu, melioracijos įrenginiai įprastai tarnauja maždaug 50 metų, bet daugelyje Lietuvos vietų jie yra daug senesni. Būtent dėl šios priežasties jau šiandien reikalingos didžiulės investicijos, nes priešingu atveju dirbti žemę ūkininkams kasmet taps vis sunkiau.

„Lietuva yra tokioje zonoje, kurioje kritulių iškrenta daugiau, nei išgaruoja. Norint laiku įvažiuoti į laukus, laiku nuimti derlių, reikia turėti gerai veikiančią drenažo sistemą. Šiandien situacija prasta visoje Lietuvoje. Gal kiek geresnė padėtis Suvalkijos regione, nes čia žemė dirbama tvarkingai, prižiūrima, į ją investuojama. Atitinkamai ir melioracijos įrenginiai nėra tiek nusidėvėję“, – sakė ŽŪM atstovas.

Dėl itin blogos melioracijos įrenginių būklės šiuo metu šalyje jau netinkami dirbti maždaug 30 tūkst. ha plotų. Dar apie 35 tūkst. ha įrenginius reikia remontuoti, o net 157 tūkst. ha – rekonstruoti.

Kasmet melioracijos sistemai prižiūrėti iš valstybės biudžeto skiriama apie 10 mln. eurų. Dar apie 15 mln. eurų kiekvienais metais atkeliauja iš ES biudžeto. Deja, šie pinigai skiriami tik melioracijos įrenginių priežiūrai ir remontui, bet ne rekonstrukcijai. Jai pinigų negaunama nuo 2012 m. Kasmet melioracijai skiriamos lėšos patenkina vos 10 proc. viso poreikio ir panašu, jog ši situacija artimiausiu metu nelabai ir keisis.

V. Vitukynas pasidžiaugė, kad Vilkaviškio kraštas, naudodamasis ES pinigais, – gana aktyvus. 2007–2013 m. finansiniu laikotarpiu vilkaviškiečiai įgyvendino 12 melioracijos projektų, iš kurių 4 pateikė Savivaldybė. Šiuo laikotarpiu jau įgyvendinti 2 projektai, iš kurių vienas – Savivaldybės. Kiti šalies rajonai nėra tokie aktyvūs.

Žvelgdamas į ateitį svečias netryško optimizmu. Pasak jo, lėšų poreikis yra daug didesnis nei galimybės jų skirti. Šiuo metu ŽŪM rengia įvairius planus, kaip pagerinti melioracijos sistemą Lietuvoje. Jie turėtų būti pristatyti iki kitų metų vidurio.


Parama išliks


Ūkininko dienoje viešėjęs ŽŪM Kaimo plėtros departamento Kompensacijų ir investicijų skyriaus vyriausiasis specialistas Audrius Kunigėlis pradžiugino ūkininkus, jog ir po 2020 m. ES parama kaimui bei tiesioginės išmokos išliks. Tiesa, konkretūs skaičiai kol kas neaiškūs. Vis dėlto neseniai pristatytame Europos Komisijos komunikate rašoma, kad parama visoms ES valstybėms turėtų pamažu suvienodėti. Tad galima tikėtis, jog lietuviams įvairios išmokos šiek tiek kils.

Anot A. Kunigėlio, ateityje turėtų būti siekiama biurokratinio aparato mažėjimo, aplinkos tausojimo, dar geresnių rezultatų ir inovacijų žemės ūkyje.

Šiuo metu tik 15 proc. ES ūkininkų yra jaunesni nei 35 metų, o net 35 proc. žemdirbių – vyresni nei 65 metų. Dėl šios priežasties nuo 2020 m. bus skiriamas didesnis dėmesys jaunųjų ūkininkų įsikūrimui kaimo vietovėse, taip pat siekiama sugrąžinti emigrantus ir suteikti galimybę jiems įsikurti bei įsidarbinti tėvynėje.


Jau stebi palydovai


„Jūs visi jau nuo šių metų pradžios esate stebimi, tik nieko apie tai nežinote“, – taip į Vilkaviškio krašto žemdirbius kreipėsi įmonės „Geomatrix“ direktorius dr. Gediminas Vaitkus.

Jo vadovaujama bendrovė laimėjo Nacionalinės mokėjimo agentūros (NMA) skelbtą konkursą ir visus metus iš palydovų fiksavo Lietuvos žemdirbių deklaruojamus plotus, testavo, kaip veikia sukurta naujoji sistema. Pirmą kartą Lietuvos istorijoje buvo patikrinti ne įprasti 5 proc. visų laukų, o visas 100 proc. Planuojama, kad jau nuo 2020 m. Lietuvos ūkininkams nereikės deklaruoti pasėlių – už juos tai padarys palydovai.

G. Vaitkus pasakojo, kad Lietuvos ūkininkų laukai buvo stebimi dviem palydovais. Vienas iš jų vaizdą „mato“, o kitas – „liečia“. „Matantis“ palydovas vaizdą fiksuoja iš kosmoso, o „liečiantis“ siunčia signalus ir tarsi šukuoja žemės paviršių, įvertina, ar šis yra šlapias, ar sausas, šiurkštus ar minkštas ir pan.

„Dieną ir naktį palydovas „čiupinėja“ žemės paviršių ir mato visus pokyčius: ar nupjauta žolė, ar auga pasėliai ir t. t. Žiūrima, kaip stipriai į žemę siunčiamas signalas atsispindi. Pavyzdžiui, kol augalas jaunas, jis signalą atspindi silpnai, bet kai auga, signalas stiprėja. Jei laukai skęsta, signalas vėl būna kitoks“, – paaiškino UAB „Geomatrix“ direktorius.

Lietuvoje yra maždaug vienas milijonas sklypų ir kiekvienas iš jų šiais metais buvo peržiūrėtas po šimtą sykių. Tai reiškia, kad iš viso buvo atlikta šimtas milijonų peržiūrų.

„Žmogaus protas tokios informacijos negalėtų apdoroti, todėl čia jau neapsieita be dirbtinio intelekto. Būtent jis ir atskiria, kuriuose ūkininkų laukuose kas pasodinta, kokie veiksmai juose atliekami“, – kalbėjo G. Vaitkus.

Jo teigimu, žmonės neturėtų išsigąsti tokios stebėsenos. Priešingai, gali tuo pasinaudoti, nes viskas daroma dėl jų gerovės. Siekiama, kad žemdirbiams ateityje būtų dar lengviau ūkininkauti, kad jiems kiltų vis mažiau neaiškumų. Be to, pagrindinis stebėsenos iš palydovų tikslas – nustatyti fiktyvias deklaracijas teikiančius ir taip neteisėtai praturtėjančius asmenis. Viliamasi, jog nustačius pažeidėjus ir jiems pritaikius sankcijas sutaupyti pinigai bus paskirstyti sąžiningai ūkininkaujantiems šalies gyventojams.

Anot įmonės direktoriaus, galbūt dabar palydovų daryti žemėlapiai žemdirbiams atrodo labai painūs ir visiškai nesuprantami, tačiau po poros metų tai jau bus jų kasdienybė.

„Šiemet iš patikrintų plotų maždaug kas dešimtame radome tam tikrų neatitikimų, lyginant su pačių ūkininkų pateiktomis pasėlių deklaracijomis. Po to tuos plotus dar sykį nuodugniai patikrinome ir nustatėme, kad tik 4 proc. žemdirbių deklaravo ne tai, ką iš tiesų augino. Iš vienos pusės tai rodo, jog dar galimos mūsų sistemos nedidelės paklaidos, tačiau iš kitos pusės pamatėme, kad šalies ūkininkai yra gana sąžiningi“, – sakė G. Vaitkus.

Šiais metais palydovų atrasti pažeidėjai NMA sankcijų dar išvengė, tačiau ateityje to tikrai nebus. Jau kitais metais šalies žemdirbiai neturėtų nustebti, jeigu gaus laiškus, kuriuose bus prašoma paaiškinti, kodėl jų plotuose deklaruojamos vienos kultūros, o realybėje auga kitos. Įdomu tai, jog tuos laiškus greičiausiai rašys ne žmonės, o užprogramuoti robotai.


Siūlo kooperuotis


Į susitikimą su žemdirbiais atvykęs Vilkaviškio valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos viršininkas Gediminas Gvazdaitis jiems dar sykį priminė, kad Vilkaviškio rajone buvo nustatytas afrikinio kiaulių maro atvejis, todėl ūkininkai privalo itin griežtai laikytis biosaugos reikalavimų.

Rajono Tarybos narys Arvydas Šlivinskas kreipėsi į mėsinius galvijus auginančius žemdirbius. Jis ragino ūkininkus vienytis ir kovoti dėl geresnių supirkimo kainų. Šiuo metu pavieniai augintojai už savo galvijus gauna maždaug tik po 1,6 euro už kilogramą, tačiau supirkėjams pasiūlius didesnį kiekį galvijų galima išsiderėti, jog ši kaina šoktelėtų bent iki 2 eurų. A. Šlivinskas siūlė ūkininkams, artimiausiu metu norintiems parduoti mėsinius galvijus, dėl registravimosi kreiptis į Žemės ūkio skyriaus vyriausiąją specialistę Jūratę Bindokaitę.

Plačiau apie mėsinių galvijų genetiką, jų veisles ir naudą papasakojo Mėsinių galvijų asociacijos direktorė Vilma Živatkauskienė.






Komentarai:







Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Išrinkti geriausi „Metų ūkiai“
* Svečiui iš Vokietijos įteiktos Garbės piliečio regalijos
* Neišmokiusi veltėdžių gyventi visuomenė moka dvigubai
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Ar kada nors esate nukentėjęs nuo vagių?
Taip, patyriau didelių nuostolių.
Niekada su vagystėmis nesusidūriau.
Nukentėjau nežymiai.
Esu apsidraudęs, todėl jaučiuosi saugiau.



Kalbos patarimai

Ar galima „dirbti pareigose“?
Daiktavardis pareigos žymi darbo ar tarnybos vietoje turimą statusą, bet ne pačią vietą, todėl vietininkas pareigose nevartotinas, pvz.: Jis dirba direktoriaus pareigose (taisoma yra direktorius, dirba direktoriumi, eina direktoriaus pareigas).


Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel./faks. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2018 Visos teisės saugomos.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai


Svetainės programavimas ir dizainas