|
||||||||||||||
| ||||||||||||||
|
| ||||||||||||||
|
||||||||||||||
Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagąDidesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com. | |
 | Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais. |
|
| |
Straipsnių paieška
Skelbimai
Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.
Skelbimai svetainėje
Moteris, turinti patirties, ieško valytojos darbo. Tel. 8 699 29 968.Galioja iki: 2024-04-21 14:44:23
Vieta ir darbo laikas
Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.
„Santaka“ / 2006-11-07 08:56
|
|
|
Kol vieni burbėdami ėjo iš salės, kiti karštai diskutavo su UAB „Litesko“ filialo „Vilkaviškio šiluma“ vadovu G.Tamuliu (dešinėje).
Autorės nuotr.
Išgirdę, kad daugiau nei 30 procentų rajone branginama šiluma, kybartiečiai ėmėsi žygių. Šio miesto gyventojai kreipėsi į rajono Savivaldybės mero padėjėją Algimantą Mackevičių, į susirinkimą Kybartų kultūros centre sukvietė daugiabučių namų savininkus, vietinės katilinės atstovus ir UAB „Litesko“ filialo „Vilkaviškio šiluma“ direktorių Gintautą Tamulį.
Susirinkę kybartiečiai puolė rajono Savivaldybę, kad vėl pratęsta sutartis su „plėšike“ „Litesko“, kad žmonių balso niekas neklauso, o Kybartuose katilinė apskritai kuriama pjuvenomis, tad kaip su dujų pabrangimu gali būti susijusi šildymo kaina šiame mieste...
A.Mackevičius bandė paaiškinti, kad iki šiol neatiduota kažkada „Litesko“ dar nepriklausiusių šilumos tinklų skola, kurią perėmė minėta bendrovė. Be to, dabartiniai šilumos tiekėjai nėra jau tokie blogi, mat jie renovavo daug pasenusių šilumos mazgų, pagerino vandens kokybę...
Kybartiečiai iškart užsipuolė A.Mackevičių, kad ir šis yra monopolistų pusėje. Kilo erzelynė, nors mero padėjėjas bandė paaiškinti, kad Savivaldybė negali daryti įtaką Valstybinės kainų komisijos sprendimui, leidžiančiam UAB „Litesko“ nustatyti tokias kainas (nuo rugsėjo 1 dienos Vilkaviškio rajone šilumos energijos kaina – 19,33 ct/kWh, vandens pašildymas – 9,86 Lt/m³, vandentiekio šalto vandens kaina – 5,04 Lt/m³). A.Mackevičius sakė, kad rajono meras A.Bagušinskas kartu su kitų rajonų merais dėl kainų didėjimo kreipėsi į Vyriausybę ir dabar laukia atsakymo.
Žmonės triukšmavo, kad jiems reikia mokėti už tai, ko negauna. Kaip „Santakoje“ jau buvo rašyta anksčiau, kybartiečių butuose nešyla „gyvatukai“. Viename bute įdėti oro išleidikliai sprogo ir karštas vanduo užliejo porą butų, kuriuose gyvena neturtingos moteriškės. Gyventojos kreipėsi į G.Tamulį, kad būtų atlyginti nuostoliai, bet šis, pasak kybartiečių, pataręs eiti į Socialinės paramos skyrių. Čia pagalba joms taip pat nebuvo suteikta.
A.Mackevičius sakė, kad šių kybartiečių butuose bus padarytas remontas, jau surasti darbininkai. Už kokias lėšas remontuos butus, mero padėjėjas nutylėjo...
Pradėjus kalbėti G.Tamuliui salėje kilo baisus triukšmas, buvo neįmanoma susikalbėti, nors kai kurie daugiabučių atstovai buvo paruošę konkrečius klausimus. Pusė susirinkusiųjų išėjo iš salės pareiškę, kad iš tokio susirinkimo – jokios naudos. Kiti pasiliko ir klausimus pateikė G.Tamuliui.
Č.Darvino g. 26 namo atstovė Genovaitė Mackevičiūtė klausė, kodėl daugiabučiuose namuose nevykdomas sutarties punktas, pagal kurį nemokantys ir neįsileidžiantys į butą patikrinti skaitiklių skolininkai turi būti apmokestinami pagal nustatytas normas – 92 l vandens per parą kiekvienam gyvenančiam asmeniui. Ar tik ne todėl, kad skolininkų suvartota energija vandeniui pašildyti vis tiek išdalijama visiems gyventojams, kurie ir sumoka. O skola – ne žaizda, neužgyja. Ją bendrovė išieško per antstolius ir pinigus pasiima antrą kartą.
G.Tamulis sakė, kad tai – išskirtinė priemonė. Paprastai bendrovės darbuotojai turi tiek kantrybės, kad visgi įeina į skolininko butą ir nurašo skaitiklių duomenis. Surasti namuose skolininkus padeda ir namo gyventojai, komendantai, nes visi suinteresuoti, kad kaimynai deklaruotų sunaudoto vandens kiekį. Juk suvartota šiluma pagal skaitiklį išdalijama visiems.
Be to, taikyti tokią skaičiavimo metodiką gana sudėtinga, ne taip paprasta sužinoti žmonių, kurie gyvena bute, skaičių. Taigi stengiamasi apsieiti be to, ir kol kas pavyksta.
Č.Darvino g. 36 namo atstovas Kęstutis Sasnauskas klausė, kodėl naktį išjungiamas karštas vanduo. Pasak G.Tamulio, tai yra atskirų namų reikalas, šilumos tiekėjai to nesprendžia. Jie kaip tik suinteresuoti parduoti kuo daugiau šilumos, bet dažnai namų komendantai, manantys, kad bus sutaupyta pinigų, nakčiai prisuka šildymą ir sumažina karšto vandens temperatūrą. Kartais ji būna mažesnė nei 40 laipsnių. Tai pažeidžia higienos normas (karštas vanduo turi būti ne žemesnės temperatūros nei 50 laipsnių), vamzdynuose gali išsivystyti žmogaus sveikatai pavojingos bakterijos.
Tam pačiam žmogui rūpėjo, kodėl nieko nedaroma, kad atsukus čiaupą iš karto bėgtų karštas vanduo. Dabar reikia nuleisti per 10 l vandens, kad galėtum plauti indus. Juk mokama už karštą vandenį.
„Litesko“ atstovas sakė, kad pagal senus projektus įrengti vamzdynai tokie jau buvo, kai bendrovė juos perėmė, o sistemos tobulinimas butuose – pačių vartotojų reikalas. Visada galima susitarti su šilumos tiekėjais, kad šie įrengtų cirkuliacinį vamzdį, kurio reikia, kad iš čiaupo iškart bėgtų karštas vanduo. Tik projektai ir įrengimas kainuoja.
Tos pačios gatvės gretimo namo atstovė Anelė Guntorienė klausė, kodėl atėjus „Litesko“ tris kartus pabrango šilumos tinklų priežiūra.
Pasak G.Tamulio, didesnė kaina, negu patvirtinta Savivaldybės, tikrai neskaičiuojama. Pagal atitinkamą metodiką apskaičiuota 20 centų kaina yra minimali. Tai gali įrodyti ir rajono Savivaldybei pateikti dokumentai. Specialistas sakė, kad daugiabučiai namai sensta, priežiūros tinklams reikia vis daugiau, o kainos nekilo jau seniai.
A.Guntorienė domėjosi, kodėl vonios kambario plotas „neišminusuojamas“ iš bendro buto ploto, skaičiuojant mokestį už šildymą. Juk šią patalpą jau šildo „gyvatukas“, už kurį mokama ištisus metus.
Šilumos specialisto teigimu, nors vonios plotas ir būtų išskaitytas iš bendro ploto, už buto šildymą tektų mokėti tiek pat. Juk bendros namo sunaudotos šilumos kiekis liktų toks pats. Sumažinus buto plotą, tiesiog pabrangtų vieno kvadratinio metro šildymo kaina.
Žmonės dar domėjosi, kiek per paskutinius 2,5 metų sumažėjo šilumos sunaudojimas. Mat dauguma susidėjo sandarius plastikinius langus.
Šilumos specialistų skaičiavimais, kiekvienais metais šilumos sunaudojimas sumažėja apie 5 procentus. Kiek įtakos tam turi vis populiarėjantys plastikiniai langai, apskaičiuoti būtų sunku, nes ne visos žiemos vienodai šaltos.
Kybartiečiams rūpėjo, kodėl sąskaitose neišskiriamas PVM mokestis. G.Tamulis nuramino, kad PVM, kaip ir anksčiau, gyventojams liko 5 procentai, organizacijoms – 18 procentų.
Paprasčiausiai pagal Valstybinės mokesčių inspekcijos išaiškinimą, sąskaitos neturi būti detalizuojamos, jose privalo būti tik galutinė suma, kurią moka vartotojas. Tuo UAB „Litesko“ ir vadovaujasi pateikdama sąskaitas.
Kybartiečiai reikalavo, kad kainas už šilumą jiems skaičiuotų pagal tai, kiek faktiškai reikia išlaidų kurti jų katilinę, o ne branginti, nežiūrint į nieką. Deja, tokie reikalavimai, matyt, liks be atsako.
Jau ne kartą UAB „Litesko“ lieka kurčia vartotojų balsui, be to, ir ne filialų vadovų kompetencija spręsti tokius klausimus.
Goda PAUKŠTYTĖ
Išgirdę, kad daugiau nei 30 procentų rajone branginama šiluma, kybartiečiai ėmėsi žygių. Šio miesto gyventojai kreipėsi į rajono Savivaldybės mero padėjėją Algimantą Mackevičių, į susirinkimą Kybartų kultūros centre sukvietė daugiabučių namų savininkus, vietinės katilinės atstovus ir UAB „Litesko“ filialo „Vilkaviškio šiluma“ direktorių Gintautą Tamulį. |
Susirinkę kybartiečiai puolė rajono Savivaldybę, kad vėl pratęsta sutartis su „plėšike“ „Litesko“, kad žmonių balso niekas neklauso, o Kybartuose katilinė apskritai kuriama pjuvenomis, tad kaip su dujų pabrangimu gali būti susijusi šildymo kaina šiame mieste...
A.Mackevičius bandė paaiškinti, kad iki šiol neatiduota kažkada „Litesko“ dar nepriklausiusių šilumos tinklų skola, kurią perėmė minėta bendrovė. Be to, dabartiniai šilumos tiekėjai nėra jau tokie blogi, mat jie renovavo daug pasenusių šilumos mazgų, pagerino vandens kokybę...
Kybartiečiai iškart užsipuolė A.Mackevičių, kad ir šis yra monopolistų pusėje. Kilo erzelynė, nors mero padėjėjas bandė paaiškinti, kad Savivaldybė negali daryti įtaką Valstybinės kainų komisijos sprendimui, leidžiančiam UAB „Litesko“ nustatyti tokias kainas (nuo rugsėjo 1 dienos Vilkaviškio rajone šilumos energijos kaina – 19,33 ct/kWh, vandens pašildymas – 9,86 Lt/m³, vandentiekio šalto vandens kaina – 5,04 Lt/m³). A.Mackevičius sakė, kad rajono meras A.Bagušinskas kartu su kitų rajonų merais dėl kainų didėjimo kreipėsi į Vyriausybę ir dabar laukia atsakymo.
Žmonės triukšmavo, kad jiems reikia mokėti už tai, ko negauna. Kaip „Santakoje“ jau buvo rašyta anksčiau, kybartiečių butuose nešyla „gyvatukai“. Viename bute įdėti oro išleidikliai sprogo ir karštas vanduo užliejo porą butų, kuriuose gyvena neturtingos moteriškės. Gyventojos kreipėsi į G.Tamulį, kad būtų atlyginti nuostoliai, bet šis, pasak kybartiečių, pataręs eiti į Socialinės paramos skyrių. Čia pagalba joms taip pat nebuvo suteikta.
A.Mackevičius sakė, kad šių kybartiečių butuose bus padarytas remontas, jau surasti darbininkai. Už kokias lėšas remontuos butus, mero padėjėjas nutylėjo...
Pradėjus kalbėti G.Tamuliui salėje kilo baisus triukšmas, buvo neįmanoma susikalbėti, nors kai kurie daugiabučių atstovai buvo paruošę konkrečius klausimus. Pusė susirinkusiųjų išėjo iš salės pareiškę, kad iš tokio susirinkimo – jokios naudos. Kiti pasiliko ir klausimus pateikė G.Tamuliui.
Č.Darvino g. 26 namo atstovė Genovaitė Mackevičiūtė klausė, kodėl daugiabučiuose namuose nevykdomas sutarties punktas, pagal kurį nemokantys ir neįsileidžiantys į butą patikrinti skaitiklių skolininkai turi būti apmokestinami pagal nustatytas normas – 92 l vandens per parą kiekvienam gyvenančiam asmeniui. Ar tik ne todėl, kad skolininkų suvartota energija vandeniui pašildyti vis tiek išdalijama visiems gyventojams, kurie ir sumoka. O skola – ne žaizda, neužgyja. Ją bendrovė išieško per antstolius ir pinigus pasiima antrą kartą.
G.Tamulis sakė, kad tai – išskirtinė priemonė. Paprastai bendrovės darbuotojai turi tiek kantrybės, kad visgi įeina į skolininko butą ir nurašo skaitiklių duomenis. Surasti namuose skolininkus padeda ir namo gyventojai, komendantai, nes visi suinteresuoti, kad kaimynai deklaruotų sunaudoto vandens kiekį. Juk suvartota šiluma pagal skaitiklį išdalijama visiems.
Be to, taikyti tokią skaičiavimo metodiką gana sudėtinga, ne taip paprasta sužinoti žmonių, kurie gyvena bute, skaičių. Taigi stengiamasi apsieiti be to, ir kol kas pavyksta.
Č.Darvino g. 36 namo atstovas Kęstutis Sasnauskas klausė, kodėl naktį išjungiamas karštas vanduo. Pasak G.Tamulio, tai yra atskirų namų reikalas, šilumos tiekėjai to nesprendžia. Jie kaip tik suinteresuoti parduoti kuo daugiau šilumos, bet dažnai namų komendantai, manantys, kad bus sutaupyta pinigų, nakčiai prisuka šildymą ir sumažina karšto vandens temperatūrą. Kartais ji būna mažesnė nei 40 laipsnių. Tai pažeidžia higienos normas (karštas vanduo turi būti ne žemesnės temperatūros nei 50 laipsnių), vamzdynuose gali išsivystyti žmogaus sveikatai pavojingos bakterijos.
Tam pačiam žmogui rūpėjo, kodėl nieko nedaroma, kad atsukus čiaupą iš karto bėgtų karštas vanduo. Dabar reikia nuleisti per 10 l vandens, kad galėtum plauti indus. Juk mokama už karštą vandenį.
„Litesko“ atstovas sakė, kad pagal senus projektus įrengti vamzdynai tokie jau buvo, kai bendrovė juos perėmė, o sistemos tobulinimas butuose – pačių vartotojų reikalas. Visada galima susitarti su šilumos tiekėjais, kad šie įrengtų cirkuliacinį vamzdį, kurio reikia, kad iš čiaupo iškart bėgtų karštas vanduo. Tik projektai ir įrengimas kainuoja.
Tos pačios gatvės gretimo namo atstovė Anelė Guntorienė klausė, kodėl atėjus „Litesko“ tris kartus pabrango šilumos tinklų priežiūra.
Pasak G.Tamulio, didesnė kaina, negu patvirtinta Savivaldybės, tikrai neskaičiuojama. Pagal atitinkamą metodiką apskaičiuota 20 centų kaina yra minimali. Tai gali įrodyti ir rajono Savivaldybei pateikti dokumentai. Specialistas sakė, kad daugiabučiai namai sensta, priežiūros tinklams reikia vis daugiau, o kainos nekilo jau seniai.
A.Guntorienė domėjosi, kodėl vonios kambario plotas „neišminusuojamas“ iš bendro buto ploto, skaičiuojant mokestį už šildymą. Juk šią patalpą jau šildo „gyvatukas“, už kurį mokama ištisus metus.
Šilumos specialisto teigimu, nors vonios plotas ir būtų išskaitytas iš bendro ploto, už buto šildymą tektų mokėti tiek pat. Juk bendros namo sunaudotos šilumos kiekis liktų toks pats. Sumažinus buto plotą, tiesiog pabrangtų vieno kvadratinio metro šildymo kaina.
Žmonės dar domėjosi, kiek per paskutinius 2,5 metų sumažėjo šilumos sunaudojimas. Mat dauguma susidėjo sandarius plastikinius langus.
Šilumos specialistų skaičiavimais, kiekvienais metais šilumos sunaudojimas sumažėja apie 5 procentus. Kiek įtakos tam turi vis populiarėjantys plastikiniai langai, apskaičiuoti būtų sunku, nes ne visos žiemos vienodai šaltos.
Kybartiečiams rūpėjo, kodėl sąskaitose neišskiriamas PVM mokestis. G.Tamulis nuramino, kad PVM, kaip ir anksčiau, gyventojams liko 5 procentai, organizacijoms – 18 procentų.
Paprasčiausiai pagal Valstybinės mokesčių inspekcijos išaiškinimą, sąskaitos neturi būti detalizuojamos, jose privalo būti tik galutinė suma, kurią moka vartotojas. Tuo UAB „Litesko“ ir vadovaujasi pateikdama sąskaitas.
Kybartiečiai reikalavo, kad kainas už šilumą jiems skaičiuotų pagal tai, kiek faktiškai reikia išlaidų kurti jų katilinę, o ne branginti, nežiūrint į nieką. Deja, tokie reikalavimai, matyt, liks be atsako.
Jau ne kartą UAB „Litesko“ lieka kurčia vartotojų balsui, be to, ir ne filialų vadovų kompetencija spręsti tokius klausimus.
Goda PAUKŠTYTĖ
Publikuota: 2006-11-07 08:56:33
Komentarai:
Jūs naršote standartinę svetainės versiją.
Perjungti į mobiliąją versiją?
Atgal į pradžios puslapį
Šiame numeryje
* Kultūros darbuotojų dieną – ąžuolas Dainų šventei * Senjorė ligoninės slaugę apkaltino smurtu
* Rūta Žilionytė: „Dainavimas – dalis manęs“
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.
Apklausa
Kalbos patarimai
Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?
Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Apklausa
Kalbos patarimai
Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Šūksniai
Nuorodos
Statistika
„Santakos laikraštis“
Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info
© 2005-2024 Visos teisės saugomos.
Svetainėje paskelbtą informaciją bei nuotraukas be „Santakos“ redakcijos sutikimo draudžiama naudoti kitose svetainėse arba platinti kuriuo nors kitu pavidalu.
Rekvizitai
ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347
soc. tinklai
Uždaroji akcinė bendrovė |
ISSN 2538-8533
|
|