„Santaka“ / Lietuvos verslo konfederacija apie sveikatos apsaugos pokyčius / Nuomonės

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis

Orai Vilkaviškyje
Prenumeratos kaina 1 mėn. - 4,80 €!




Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą ne tik „Santakoje“, bet ir „Reklamos gide“.

Skelbimai svetainėje

Parduoda 1 t talpos konteinerį metaliniame rėme su išleidimo čiaupu ir jo prailginimu (45 Eur), tokį pat konteinerį be metalinio rėmo (15 Eur). Tinka vandeniui ar kurui laikyti. Gali atvežti. Tel.: 8 686 98 506, 8 686 98 503.
Galioja iki: 2018-09-29 09:19:34

Brangiai išsinuomotų žemės ūkio paskirties žemės. Tel. 8 624 12 402.
Galioja iki: 2018-09-30 10:57:07



Svečių knyga

Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / Nuomonės

Dalinkitės:  


Lietuvos verslo konfederacija apie sveikatos apsaugos pokyčius

Lietuvos verslo konfederacijos (LVK) prezidiumo nario, sveikatos reikalų komisijos (SRK) vadovo dr. Laimučio Paškevičiaus teigimu, sveikatos apsaugos sistemą ir joje pastaruoju metu kylančias bangas vertinti reikėtų kompleksiškai.

Verslo atstovai palaiko Lietuvos medikų sąjūdžio reikalavimus, tačiau akcentuoja, jog dabartinė sveikatos apsaugos sistema veikia sovietmečiu sukurtos struktūros pagrindu, o jos iš esmės nepertvarkius, bet koks sutarimas tik nukeltų esminius pokyčius į ateitį.

Įsisenėjusios problemos reikalauja sisteminių pokyčių

LVK SRK vadovas, Lietuvos privačių sveikatos priežiūros įstaigų asociacijos prezidentas dr. L. Paškevičius teigia, jog verslo organizacijų atstovai palaiko Medikų sąjūdžio keliamus reikalavimus, tačiau atkreipia dėmesį, kad svarbiausias iššūkis, su kuriuo šie susidurs, yra susitarimas dėl realaus struktūrinių pokyčių įgyvendinimo.

„Medikų sąjūdžio reikalavimai iškilo kaip pasekmė giluminių problemų, paveldėtų iš tarybinio Semaško sveikatos apsaugos modelio, tačiau vis dar tebeglūdinčių sveikatos priežiūros sektoriuje. Du dešimtmečius vykdyti kosmetiniai sveikatos priežiūros sistemos pagražinimai tik kuriam laikui užmaskavo jos gilumines problemas. Kiekvienas naujas sveikatos apsaugos ministras paveldi ydingą modelį, o kadangi sisteminės transformacijos reikalauja atviro esamų problemų įvardijimo, aiškios strategijos joms spręsti bei realaus ištekliais ir laike pagrįsto plano, to pakeisti per trumpą ministrų kadencijos laikotarpį tiesiog nepavyksta“, – įsitikinęs L. Paškevičius.

„Deja, iki šiol nėra parengtos sveikatos priežiūros sistemos vizijos, aiškios visuminės šio sektoriaus pertvarkos ir plėtros strategijos. O fragmentuoti tam tikrų sistemos komponentų pertvarkymai, tokie, kaip vykdyti keturi ligoninių restruktūrizacijos etapai, nedavė tikėtinų rezultatų, nes nebuvo tinkamai įvertinta kitų sričių – šeimos gydytojo, ambulatorinių paslaugų, reabilitacijos, slaugos ir globos – būklė ir pokyčių poreikis, taip pat jų galimybės amortizuoti ligoninių tinklo optimizavimo sukeltus iššūkius. Todėl tik kompleksinė, integruota bei koordinuota visų sveikatos priežiūros sektoriaus sričių pertvarka yra pajėgi sugeneruoti sinerginį efektą, efektyviau panaudoti išteklius bei atnešti esminių teigiamų pokyčių, užtikrinančių gyventojams kokybiškesnę sveikatos priežiūrą“, – teigia LVK prezidiumo narys.

Dr. L. Paškevičius pastebi, jog neįgyvendinus esminių sisteminių sveikatos priežiūros sektoriaus pokyčių, nepertvarkius esamos infrastruktūros bei sveikatos priežiūros finansavimo principų, algų pakėlimas gydytojams šiuo metu būtinas, tačiau tai tik laikinas giluminių problemų sprendimas.

„Jei per dešimtį metų prasimokęs ir tokį sudėtingą darbą atliekantis žmogus gauna vos daugiau už kasininką, kažkas valstybėje su vertybėmis negerai. Švietimo, sveikatos ir kultūros sričių darbuotojai, formuojantys valstybės socialinį kapitalą, tapo kone mažiausiai vertinamos, prasčiausiai už darbą atlyginamos profesinės grupės. Medikai virto ydingos sistemos įkaitais – jau ir šiandien ligoninėse apie 80 procentų pajamų skiriama darbuotojų atlyginimams. Nuo nepriklausomybės pradžios iki dabar iš šalies išvyko per 900 tūkst. gyventojų, o sveikatos priežiūrai skiriamų lėšų poreikis nuolat augo. Neefektyvi sveikatos priežiūros infrastruktūra tiesiog pravalgo visus pinigus, nesukurdama reikiamos vertės“ – teigia LVK SRK pirmininkas.
Medikai virto ydingos sistemos įkaitais – jau ir šiandien ligoninėse apie 80 procentų pajamų skiriama darbuotojų atlyginimams.


L. Paškevičius ragina tiek medikus, tiek politikus į pastarųjų savaičių įvykius pažvelgti racionaliau ir ekonomiškiau – dabar problemas užkaišius greitais sprendimais kitos recesijos metu galima jų laukti sugrįžtant dar žiauresniu pavidalu.

„Galime teigti, jog medikų reikalavimai yra absoliučiai pagrįsti. Bet problema ta, jog jų išpildyti paprasčiausiai nėra iš ko. Pati sistema nesugeneruoja reikalingų pinigų – nerimauti reikia visų pirma dėl to. Turime suprasti ir vyriausybės poziciją: sakykime, jie sutinka su medikų reikalavimu, tuomet kitą dieną 30 procentų didesnės algos norės mokslininkai, dar dieną po policininkai, tada socialiniai darbuotojai ir taip be galo. Jei neatsiras iš kur tų pinigų paimti – tai bus katastrofa“, – neabejoja Lietuvos privačių sveikatos priežiūros įstaigų asociacijos prezidentas

Kelių į būtinas reformas netrūksta

Dr. L. Paškevičiaus teigimu tobula sveikatos priežiūros sistema neegzistuoja, tačiau netrūksta gerokai toliau pažengusių, daug geriau pacientų poreikius atliepiančių ir efektyviau veikiančių sveikatos sistemų pavyzdžių. Tai aukščiausius reitingus pagal suteikiamą pacientams suminę vertę užimančios šalys, tokios kaip Nyderlandai, Norvegija, Belgija, Vokietija ir eilė kitų.

Galime daug ko pasimokyti ir iš kaimynės Estijos, kuri pagal sveikatos apsaugos generuojamą vertę kasmet vis labiau lenkia Lietuvą. Atgavusi nepriklausomybę Estija įgyvendino nepopuliarias sistemines reformas sveikatos priežiūros sektoriuje, optimizavo medicinos įstaigų infrastruktūrą, suefektyvino jų valdymą įdiegiant gerosios valdysenos principus, nacionaliniu ir įstaigų lygiais įdiegė informacines sveikatos sistemas, panaikino ar iki minimumo sumažino korupciją ir nelegalius atsiskaitymus už paslaugas, įgyvendino draudiminės medicinos principus – visa tai davė ekonominį efektą, leido kartais padidinti medikų atlyginimus.

„Išeitis iš dabar susiklosčiusios situacijos turi dvi kryptis – sveikatos priežiūros sistemos sutvarkymo ir gyventojų sveikatos priežiūros finansavimo didinimo. Pirmoji – suformavimas ir įgyvendinimas aiškios, tvarkios ir ilgalaikės sveikatos priežiūros sistemos vizijos, iš pagrindų pertvarkant sveikatos priežiūros įstaigų infrastruktūrą, paslaugų teikimo ir finansavimo sistemas. Antra kryptis – papildomų finansinių išteklių pritraukimas“, – teigia LVK SRK vadovas.

Anot jo, praktiškai visose demokratinio pasaulio valstybėse veikia trys papildomų finansinių išteklių pritraukimo būdai: papildomas savanoriškas sveikatos draudimas, dalinių mokėjimų už sveikatos priežiūros paslaugas įvedimas (apsaugant socialiai jautrias gyventojų grupes ir mažinant nelegalių atsiskaitymų mąstą) bei viešojo ir privataus sektorių partnerystės plėtojimas.

„Pasiekėme ribą – esame ekonominio ciklo pakilime, gauname gana ženklią ES struktūrinių fondų paramą, tačiau sveikatos priežiūros sistema veikia finansinės įtampos būsenoje. Ekonomikai lėtėjant nebus laiko strateguoti, planuoti ir įgyvendinti pokyčius, o nepertvarkius sistemos iš esmės, pasekmės galimai bus drastiškos. Todėl tiek Medikų sąjūdžiui, tiek sveikatos politiką formuojančioms ir įgyvendinančioms institucijoms būtina aptarti ir sutarti su pacientus ir paslaugų teikėjus atstovaujančių organizacijų atstovais dėl sveikatos priežiūros sistemos ateities vizijos ir, pasitelkiant profesionalus iš aukščiausius sveikatos sektorių reitingus užimančių valstybių, nedelsiant imtis sisteminių pokyčių“ – pažymi dr. L. Paškevičius.




Komentarai:







Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Remonto darbai miesto centre greitai nesibaigs
* Vištytyje viešėjo užsienio šalių diplomatai
* Būsima dizainerė įkvėpimo semiasi Islandijoje
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Ar kada nors esate nukentėjęs nuo vagių?
Taip, patyriau didelių nuostolių.
Niekada su vagystėmis nesusidūriau.
Nukentėjau nežymiai.
Esu apsidraudęs, todėl jaučiuosi saugiau.



Kalbos patarimai

Ar galima „dirbti pareigose“?
Daiktavardis pareigos žymi darbo ar tarnybos vietoje turimą statusą, bet ne pačią vietą, todėl vietininkas pareigose nevartotinas, pvz.: Jis dirba direktoriaus pareigose (taisoma yra direktorius, dirba direktoriumi, eina direktoriaus pareigas).


Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel./faks. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2018 Visos teisės saugomos.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai


Svetainės programavimas ir dizainas