„Santaka“ / Pagalbą galima išsikviesti vienu mygtuku

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis

Orai Vilkaviškyje
Prenumeratos kaina 1 mėn. - 4,80 €!




Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą ne tik „Santakoje“, bet ir „Reklamos gide“.

Skelbimai svetainėje

Parduoda 1 t talpos konteinerį metaliniame rėme su išleidimo čiaupu ir jo prailginimu (45 Eur), tokį pat konteinerį be metalinio rėmo (15 Eur). Tinka vandeniui ar kurui laikyti. Gali atvežti. Tel.: 8 686 98 506, 8 686 98 503.
Galioja iki: 2018-09-29 09:19:34

Brangiai išsinuomotų žemės ūkio paskirties žemės. Tel. 8 624 12 402.
Galioja iki: 2018-09-30 10:57:07

Parduoda kiaulę skersti. Tel. 8 602 31 187.
Galioja iki: 2018-10-01 11:50:58



Svečių knyga

Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2017-12-13 16:05

Dalinkitės:  


Bendruomenės pareigūnė Vilija Grybauskienė nuo smurto kenčiančioms moterims, kurios jau yra kreipęsi į policiją, apsaugai siūlo pagalbos mygtukus.

Autorės nuotr.


Pagalbą galima išsikviesti vienu mygtuku

Eglė KVIESULAITIENĖ

Nors policijos telefonai dėl smurto artimoje aplinkoje netyla kasdien, išmaniųjų technologijų teikiamais privalumais aukos naudotis neskuba. Kol kas rajone neatsirado nė vienos, kuri sutiktų naudotis policijos nemokamai siūlomu specialiai šiam tikslui sukurtu pagalbos mygtuku.


Saugus ir patogus


Rajono policijos komisariatas jau prieš pusmetį gavo dešimt specialių įrenginių – pagalbos mygtukų, skirtų smurto aukoms. Tai maži mobilūs įrenginiai, primenantys automobilio signalizacijos pultelį. Juos galima nešioti pasikabinus ant kaklo ar įstačius specialioje silikoninėje apyrankėje. Kilus grėsmei tereikia paspausti vienintelį mygtuką ir į aukos gyvenamąją vietą iškart atvyks pareigūnai.

Spustelėjus mygtuką nebereikia kalbėti su dispečeriu, aiškinti, kur ir kas įvyko (kaip, pavyzdžiui, kreipusis pagalbos telefonu 112), – nelaimės signalas iškart pasiekia policijos budėtojus. Taip sutaupoma brangaus laiko pavojaus atveju. Be to, smurtautojas gali atimti aukos telefoną, kad ši nepaskambintų policijai. O pagalbos mygtuką galima slėpti po drabužiais, tad smurtautojui net nekils įtarimų, jog auka gali išsikviesti pagalbą.


Neatsirado norinčiųjų


Nuspaudus pagalbos mygtuką, prie pulto budintys pareigūnai ekrane mato visus į nelaimę patekusios aukos duomenis: asmens kodą, gyvenamąją vietą, telefono numerį ir kt. Iškart išsiunčiamas policijos ekipažas. Per laiką, kol atvyks pagalba, budėtojas bando telefonu susisiekti su auka, paklausti, gal mygtukas paspaustas netyčia, o jei ne – skriaudžiamam žmogui patarti, kaip elgtis, kol atvyks policija.

Norvegijoje populiarią ir šios valstybės lėšomis finansuojamą pagalbos priemonę policija vadina efektyviu būdu padėti. Tačiau mūsų rajone, kad ir kiek pastangų dėjo prevencines paskaitas skaičiusios pareigūnės, kol kas neatsirado nė vienos moters, kuri būtų sutikusi naudotis pagalbos mygtuku.

– Mes visas smurto artimoje aplinkoje aukas supažindinome su šia naujove, aiškinome, jog tai gali suteikti saugumo, moterys net užpildė dokumentus, kad susipažino ir žino apie pagalbos mygtuką, – pasakojo rajono policijos komisariato bendruomenės pareigūnė Vilija Grybauskienė. – Kai kurios net prižadėjo pagalvoti. Tačiau nė viena dar nesiryžo išbandyti naujovės. Motyvuodamos priežastį, kodėl atsisako, moterys dažniausiai nurodo, jog šiuo metu jaučiasi saugios.


Populiarūs pasaulyje


Pareigūnė sakė nežinanti tikrosios priežasties, dėl ko nuo smurto kenčiančios moterys atsisako pagalbos mygtuko. Galbūt jos bijo, kad to nesužinotų smurtautojas, o gal jas gąsdina atsakomybė, mat sugadinus įrenginį ar melagingai iškvietus pareigūnus gresia administracinė arba civilinė atsakomybė.

Kita vertus, to nereikėtų baimintis. Mat netyčia paspaudus pagalbos mygtuką visuomet galima paskambinti bendruoju pagalbos telefonu ir informuoti apie įvykusią klaidą. O jeigu įrenginį sugadins smurtautojas, jis pats už tai ir atsakys.

Žinoma, pagalbos mygtukas reikalauja ir tam tikros priežiūros: jo bateriją reikia nuolat įkrauti kaip ir mobiliojo telefono, įrenginio negalima laikyti drėgmėje ir pan.

Tokie pagalbos mygtukai populiarūs ne tik Norvegijoje, kur taip pat aktuali smurto artimoje aplinkoje problema, bet ir kitose užsienio šalyse. Pagalbos pultelis iš viso turi tris mygtukus ir gali būti sureguliuotas taip, jog vieno jų paspaudimu signalą gautų policija, kito – medicinos pagalba, trečio – ugniagesiai. Tokius įrenginius kai kuriose šalyse turi senjorai.

Mūsų šalyje šio prietaiso panaudojimas – tikslinis. Jis skirtas smurto aukoms, kad šios kuo greičiau išsikviestų pagalbą, tad naudojamas tik pagrindinis pultelio mygtukas.


Statistika nedžiugina


Rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus viršininkė Kristina Siriūnienė sakė, jog šiemet dėl smurto artimoje aplinkoje jau pradėti 97 ikiteisminiai tyrimai. Vis dėlto iškvietimų, kai moterys, o retais atvejais ir vyrai pasijunta nesaugūs, policija gauna kone kasdien.

Tačiau neretai nuvykusiems į šeimą pareigūnams tenka tik nuraminti konfliktuojančias puses, pakalbėti prevenciškai, bet pagrindo pradėti ikiteisminį tyrimą nebūna.

Kita vertus, reikia pripažinti, kad apie 20 proc. smurto artimoje aplinkoje atvejų nebūna vienkartiniai, kartojasi. Šalyje per metus vidutiniškai sulaukiama 60 tūkstančių pranešimų, susijusių su smurtu. Ir skaičiai vis auga.


Verta pabandyti


Bendruomenės pareigūnės Vilija Grybauskienė ir Rūta Kairienė nuolat susitinka su seniūnijų socialiniais darbuotojais, pačiais smurtautojais bei smurto aukomis, aiškinasi smurto artimoje aplinkoje priežastis, kaip jo išvengti, siūlo psichologų, krizių centro pagalbą.

Pareigūnės su aukomis, kurios patyrė pakartotinį smurtą, kalbasi kas porą savaičių: kartais šios aplankomos namuose, kartais pakanka telefoninių pokalbių. Pakartotinai smurtavęs asmuo su pareigūnėmis turi bendrauti bent kartą per savaitę. Jam policininkės bando įrodyti, kad nuo smurto kenčia ne tik žmona ir nesaugioje aplinkoje gyvenantys vaikai. Tai žala ir pačiam smurtautojui.

Beje, šie retai pripažįsta savo kaltę ir visuomet bando įrodyti, jog auka pati išprovokavo pykčius bei agresiją. Tad nežinia, kada ta agresija gali vėl prasiveržti, juolab kad pasaulio psichiatrai jau pripažįsta smurtą viena iš priklausomybės formų.

Tad bendruomenės pareigūnės kviečia moteris nebijoti ir būtinai pasinaudoti galimybe. Toms, kurios jau yra patyrusios smurtą ir norėtų gauti pagalbos įrenginį, reikėtų kreiptis į bendruomenės pareigūnes tel. 8 700 63 423 arba 8 700 63 424.






Komentarai:







Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Išrinkti geriausi „Metų ūkiai“
* Svečiui iš Vokietijos įteiktos Garbės piliečio regalijos
* Neišmokiusi veltėdžių gyventi visuomenė moka dvigubai
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Ar kada nors esate nukentėjęs nuo vagių?
Taip, patyriau didelių nuostolių.
Niekada su vagystėmis nesusidūriau.
Nukentėjau nežymiai.
Esu apsidraudęs, todėl jaučiuosi saugiau.



Kalbos patarimai

Ar galima „dirbti pareigose“?
Daiktavardis pareigos žymi darbo ar tarnybos vietoje turimą statusą, bet ne pačią vietą, todėl vietininkas pareigose nevartotinas, pvz.: Jis dirba direktoriaus pareigose (taisoma yra direktorius, dirba direktoriumi, eina direktoriaus pareigas).


Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel./faks. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2018 Visos teisės saugomos.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai


Svetainės programavimas ir dizainas