„Santaka“ / Norint vertingo miško, jį reikia prižiūrėti

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis

Orai Vilkaviškyje
Prenumeratos kaina 1 mėn. - 4,80 €!




Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą ne tik „Santakoje“, bet ir „Reklamos gide“.

Skelbimai svetainėje

Parduoda 1 t talpos konteinerį metaliniame rėme su išleidimo čiaupu ir jo prailginimu (45 Eur), tokį pat konteinerį be metalinio rėmo (15 Eur). Tinka vandeniui ar kurui laikyti. Gali atvežti. Tel.: 8 686 98 506, 8 686 98 503.
Galioja iki: 2018-09-29 09:19:34

Brangiai išsinuomotų žemės ūkio paskirties žemės. Tel. 8 624 12 402.
Galioja iki: 2018-09-30 10:57:07

Parduoda kiaulę skersti. Tel. 8 602 31 187.
Galioja iki: 2018-10-01 11:50:58



Svečių knyga

Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2017-12-11 16:37

Dalinkitės:  


Liudvikas Puskunigis sako, kad mišku, kaip ir laukais, reikia rūpintis. Tik ūkyje derliaus ratas apsisuka per metus, o miškuose – per 60–100 metų.

Autorės nuotr.


Norint vertingo miško, jį reikia prižiūrėti

Eglė MIČIULIENĖ

Valstybinės miškų tarnybos Miškų kontrolės skyriaus Marijampolės teritorinio poskyrio vyr. specialistas Liudvikas Puskunigis primena, kad kaip ūkininkai savo laukus, taip ir miškų savininkai savo valdas turi prižiūrėti nuolat – tik taip augančiai kartai jie paliks vertingus ir gražius miškus.

– Kiek ir kokių miškų prižiūrite? Kokie šiemet metai rajono miškuose?

– Mes prižiūrime privačius miškus, kurių mūsų rajone yra apie 1800 hektarų. Kaip ir visur, taip ir miškuose šie metai – šlapi. Tad savininkai turėtų apžiūrėti, ar jų miškas „neskęsta“. Radęs užmirkusį mišką, savininkas turi imtis visų priemonių nuleisti vandenį. Jei melioracijos kanalus užtvenkė bebrai, reikia informuoti medžiotojų būrelį. Jeigu nėra galimybių susitvarkyti patiems, dėl daromos žalos reikėtų per tris darbo dienas informuoti vietos seniūniją.

O šiaip miškuose visuomet turi būti atliekami tie patys darbai. Pirmiausia reikia nepamiršti ugdymo darbų, nes neprižiūrėdamas anūkams paliksi prastesnės vertės mišką. Ir prie caro, ir tarpukariu valstybiniai bei didelių dvarų miškai buvo prižiūrimi miškininkų. Būdavo atliekami miškų priežiūros, ugdymo darbai. Mažuose ūkininkų miškeliuose tokios priežiūros nebuvo, todėl dabar, praėjus aštuoniasdešimčiai metų, medynai akivaizdžiai skiriasi. Tie, kur buvo laikomasi reikalavimų, po tiek metų yra daug našesni, gražesni, vertingesni.

Nepamirškime, kad ugdant mišką, iškertant nevertingus medžius sudaromos sąlygos geresniems medžiams vystytis ir augti, o kartu ir savininkas gauna naudos: jam lieka ir gražus, daug vertingesnis, daugiau medienos tūrio turintis miškas, ir malkų, smulkios medienos. Juk miškas yra ūkis, tad reikia ne tik jį prižiūrėti, bet ir gauti iš jo naudos. Mokslininkai jau prieš du šimtus metų apskaičiavo, kiek, kokios rūšies medžių tam tikrose augavietėse turi augti, kada jie yra našiausi, naudingiausi, kaip pasiekti geriausio prieaugio, tūrio ir pan. Prižiūrėtas miškas bus vertingesnis ir gamtosaugos požiūriu. Taigi viskas priklauso nuo medyno ugdymo. Tad prižiūrint mišką reikalingos žinios ir... kirvis.

– Betgi negali tuo kirviu net ir nuosavame miške mosuoti kiek nori?


– Žinoma, ne. Leidimo ar pranešimo dėl kirtimo nereikia ugdant jaunuolyną iki 20 metų, atliekant ribinių linijų kirtimą ir sanitarinius atrankinius kirtimus, kai iškertami sausuoliai ar išvartos. O žalioms vėjolaužoms jau reikalingas pranešimas apie ketinimą kirsti. Pranešimo reikia tada, jei iškirsta mediena rengiatės prekiauti. Tačiau yra Miško kirtimo taisyklės, jose nurodyti visi reikalavimai. Miškininkams jie puikiai žinomi, o privačių miškų valdytojus bei naudotojus šiais ir visais kitais miškininkystės klausimais (miško naudojimo, atkūrimo, įveisimo, priežiūros, apsaugos) mes visuomet konsultuojame. Konsultacijas teikiame telefonu, jei reikia, atvykstame ir į mišką, taip pat rengiame seminarus bei kt. Gyventojai žinias gana greitai įsisavina, o tinkamai ūkininkaudami netrukus ir patys mato, jog miškas yra ir gražesnis, ir vertingesnis negu tas, kuris paliktas augti savaime. Miškui reikia priežiūros, kaip ir sodui ar daržui.

Beje, kasmet Miško savininkų asociacija rengia geriausios valdos konkursą, tad kviesčiau miškų savininkus jame dalyvauti.

– Tačiau Jūsų tarnybos funkcijos – ne tik konsultuoti?


– Tikrai taip. Kontroliuojame miškų būklę, prižiūrime, ar fiziniai asmenys, įmonės laikosi Miškų įstatyme ir Privačių miškų naudojimo nuostatuose numatytų reikalavimų. Jų yra daug ir įvairių. Pavyzdžiui, vieniems kirtimams reikia gauti leidimą ar pateikti pranešimą apie ketinimą kirsti. Kitokiems, pavyzdžiui, sanitariniams-atrankiniams kirtimams, kai iškertami sausuoliai, išvartos, leidimai ar pranešimai apie kirtimą nebūtini. Taip pat nereikia pranešti, kai atliekami šviesinimo ir valymo kirtimai ugdant jaunuolyną iki 20 metų. Svarbiausia, kad būtų išsaugomi perspektyvūs tikslinių rūšių medeliai, būtų paliktas būtinas medyno skalsumas (medžių tankumas tam tikrame plote). Palikus mažesnį nei numatyta medyno skalsumą, numatyta netgi administracinė atsakomybė. Pavyzdžiui, atliekant atrankinius sanitarinius kirtimus paprastai reikalaujama nepalikti mažesnio kaip 0,6 skalsumo. Taigi, mūsų tarnybos pareigūnai, išrašę leidimus kirsti mišką, turi patikrinti, ar savininkas nepažeidė reikalavimų.

Taip pat tikriname lentpjūves, žiūrime, ar ten esanti mediena yra su dokumentais.

Patikrinimus miškuose atlieka ir mobili grupė, kurią sudaro atstovai iš Valstybinės miškų tarnybos bei Generalinės urėdijos. Ši grupė rengia reidus, apie kuriuos niekas iš anksto nežino. Tikrinami tiek valstybiniai, tiek privatūs miškai, taip pat miškus pjaunantys rangovai, lentpjūvės.

– Kokių pažeidimų miškuose pastebite dažniausiai?


– Kas mišku rūpinasi, paprastai pažeidimų nedaro. Blogiausia, jog ne visi turi galimybes atlikti ugdymo darbus. Kai kurie savininkai miškus taip apleidžia, kad tenka šiuos žmones kviestis, rašyti privalomuosius nurodymus. Bėda ta, jog yra garbaus amžiaus miško savininkų, kurie nepajėgia savo valdų prižiūrėti. Juk aštuoniasdešimtmetė močiutė neis miško prižiūrėti. Beje, už miško ugdymą, šviesinimo ir valymo darbus Nacionalinė mokėjimo agentūra moka kompensacijas, reikia tik parengti nesudėtingą projektą. Jame numatytus darbus gali atlikti tiek miškų paslaugų įmonės, tiek pats savininkas, jeigu jis tai sugeba padaryti. Pavyzdžiui, važiuojant link Gražiškių, Uosijos miške, dabar matyti biržė: ten savininkai atlieka šviesinimo ir valymo darbus. Nevertingi, neperspektyvūs medeliai (daugiausiai tokiose šlapiose augavietėse tai būna drebulės) iškirsti ir palikti tam, kad pūdami turtintų dirvožemį.

– Žiema – toks metas, kai reikia ir malkų, ir eglučių Kalėdoms. Ar į miškus nesidairo vagišiai?


– Iš tiesų vagysčių miškuose retėja. Apskritai reikėtų pasidžiaugti, jog pažeidimų miškuose sumažėję. Tai lemia daugelis faktorių, pirmiausia – labai išaugusios baudos. Nelegalaus malkavimo mažiau ir dėl to, kad žmonės mieliau nusiperka malkų, nes tiesiog nenori dirbti miške – net ir tokiais atvejais, kai jie tai gali daryti. Turiu omenyje, jog net savo miškuose nenori prisimalkauti. Darbas sunkus, jaunimas eiti į mišką dirbti nenori, o senesnieji nepajėgia, dažnai ir technikos neturi. Tad yra dalis savininkų, kurie, turėdami savo miško, malkų įsigyja iš kitur. Eglučių žmonės taip pat nusiperka. Kam klampoti į miškus ir ieškoti eglutės, dar ir rizikuojant gauti baudą, kai ją gali įsigyti čia pat, miesto centre. Tad pranešimų apie eglučių vagystes sulaukiame vis rečiau. Štai netrukus Vilkaviškyje pasirodys eglučių pardavėjai. Jie savame miške eglutes, kaip ir kitus medelius, gali kirsti be leidimo, kai šios trukdo vystytis kitiems medžiams. Tokiu atveju tereikia turėti dokumentus, kad medeliai – iš nuosavo miško.






Komentarai:







Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Išrinkti geriausi „Metų ūkiai“
* Svečiui iš Vokietijos įteiktos Garbės piliečio regalijos
* Neišmokiusi veltėdžių gyventi visuomenė moka dvigubai
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Ar kada nors esate nukentėjęs nuo vagių?
Taip, patyriau didelių nuostolių.
Niekada su vagystėmis nesusidūriau.
Nukentėjau nežymiai.
Esu apsidraudęs, todėl jaučiuosi saugiau.



Kalbos patarimai

Ką kilnojo – gyrą ar svarstį?
Didelis metalinis rutulys su rankena jėgai ugdyti vadintinas svarsčiu. Taigi stipruoliai varžosi kilnodami svarstį, bet ne gyrą.


Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel./faks. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2018 Visos teisės saugomos.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai


Svetainės programavimas ir dizainas