„Santaka“ / Iš namų keldinamą bėdžių gelbsti aplinkiniai

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis

Orai Vilkaviškyje
Prenumeratos kaina 1 mėn. - 4,80 €!




Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą ne tik „Santakoje“, bet ir „Reklamos gide“.

Skelbimai svetainėje

Parduoda 1 t talpos konteinerį metaliniame rėme su išleidimo čiaupu ir jo prailginimu (45 Eur), tokį pat konteinerį be metalinio rėmo (15 Eur). Tinka vandeniui ar kurui laikyti. Gali atvežti. Tel.: 8 686 98 506, 8 686 98 503.
Galioja iki: 2018-09-29 09:19:34

Brangiai išsinuomotų žemės ūkio paskirties žemės. Tel. 8 624 12 402.
Galioja iki: 2018-09-30 10:57:07

Parduoda kiaulę skersti. Tel. 8 602 31 187.
Galioja iki: 2018-10-01 11:50:58



Svečių knyga

Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2017-12-08 15:30

Dalinkitės:  


Šeimenos seniūnas Gintas Bakūnas bandys padėti į bėdą patekusiam Arvydui Gurevičiui.

Autorės nuotr.


Iš namų keldinamą bėdžių gelbsti aplinkiniai

Eglė KVIESULAITIENĖ

Kartais gyvenimas taip sudėsto taškus, kad vieną dieną gali likti ir be pajamų, ir be pastogės. Vis dėlto tuomet, kai aplinkiniai pasirengę padėti, reikia bent kiek pastangų rodyti ir pačiam.



Nupirko sodybą

Prieš 15 metų į sodybą, kurioje tuo metu gyveno tėvai, įsikraustęs Arvydas Gurevičius nesitikėjo, jog vieną dieną į jo duris pasibels antstolis. Tuomet vyriausias Arvydo brolis Sigitas buvo pasiturintis verslininkas, tad savo tėvams nupirko sodybėlę prie Podvarko ežero. Tiesa, sodyba prabanga nespindėjo: medinis namelis buvo senas, kiek suklypęs, panašiai atrodė ir ūkiniai pastatai. Tačiau gerai, kad netoliese tyvuliavo ežeras ir siūbavo miškas.

Suvirintoju vienoje Marijampolės įmonėje dirbęs Arvydas tuomet ir grįžo į tėviške tapusią sodybą. Vyras žinojo, kad tėvai po mirties turtą ketino užrašyti anūkui – jauniausiojo sūnaus vaikui. Tad kai tėvai mirė, Arvydas daug nesigilino į palikimo reikalus. Mat anūkas, kuriam buvo žadėta sodyba, ieškoti laimės išvyko į užsienį ir į palikimą nepretendavo.


Pasibeldė antstolis


Tad Arvydas taip ir gyveno: niekur nedirbo, pašalpos iš valstybės neprašė, o pensijos dar neužgyveno, mat šiemet vyrui sukako 61-eri. Prie miško gyvendamas pasigrybaudavo, pasimalkaudavo, poilsiautojų paliktus butelius surinkdavo, ežere žuvų sužvejodavo – iš to ir pramisdavo. Dar ir pačią parsivedė – kiek vyrėlesnę, tad jau pensiją gaunančią moteriškę. Tiesa, dviese jos 187 eurų pensijos nelabai kam ir užtekdavo – tik būtiniausioms reikmėms. Net už elektrą pora įsiskolino. Tačiau tikrai ne tiek, kad į duris belstųsi antstoliai.

Vis dėlto vieną rytą prie varganos trobos durų Arvydas pamatė valstybės pareigūną. Iš antstolio vyras išgirdo, kad nameliukas niekada seniesiems Gurevičiams teisiškai nepriklausė, taip ir buvo likęs registruotas brolio Sigito vardu, o dabar jau yra Turto banko, t. y. valstybės, nuosavybė.

Pasirodo, mirus tikrajam namo savininkui į jo turtą niekas pretenzijų nereiškė. Priimti testamentą giminaičiai vengė dėl to, jog prieš mirtį Sigitas turėjo įmonę, kuriai buvo paskelbtas bankrotas. Pagal įstatymą tas, kas paveldi turtą, atsako ir už palikėjo skolas. Ir ne tik už tas, kurios žinomos, bet ir už tas, kurios gali paaiškėti ateityje. Kadangi paveldėtojai į bankrutavusio verslininko turtą jokių pretenzijų neturėjo, jo sodyba juridiškai perėjo valstybės nuosavybėn.


Valstybei – našta


Valstybės turtu prieš kurį laiką pradėję rūpintis Turto banko darbuotojai gerokai nustebo sužinoję, jog namelio taip paprastai parduoti ir pinigus į valstybės biudžetą įnešti nepavyks. Mat kas gali pirkti būstą su jame gyvenančiais žmonėmis? Tad bankas kreipėsi į teismą, kad teisiniu keliu žmogeliai būtų iškeldinti. Teismas, remdamasis dokumentais apie valstybės nuosavybę, priėmė aiškų ir neginčijamą sprendimą. O įnamių iškeldinimą pavedė vykdyti antstoliui.

Bėda ta, jog brolio name apsigyvenęs Arvydas neturi kur kraustytis. O tai reikštų, kad antstoliui vidury žiemos tektų žmogų tiesiog išmesti į gatvę. Tačiau tai nėra taip paprasta nei teisine, nei žmogiškąja prasme.

Paklaustas, ką darys, jei bus iškeldintas, Arvydas tiesiai šviesiai atsakė, kad jam liksią nebent pasikarti.

Iškeldinimo scenarijus ne itin patrauklus ir Turto bankui, kuriam tektų prisiimti iškeldinimo rūpesčius, saugoti įnamių turtą, kol šie ras kur gyventi ir jį atsiims. O tokie rūpesčiai būtų susiję ne tik su žmogiškaisiais ištekliais, bet ir finansinėmis išlaidomis.

Tad dar vertėtų labai paskaičiuoti, ar valstybei apsimoka jų turėti. Mat nežinia, ar atsiras sudūlėjusios lūšnos pirkėjas ir kiek už ją mokės. Pirminiais paskaičiavimais, visa sodyba verta gal poros tūkstančių eurų. Tačiau bėda ta, kad Arvydas jų neturi. Ne tik tūkstančių, bet netgi šimto eurų, kuriuos skolingas elektros tiekėjams. Tad sugyventiniai kasdien dreba, kad bent šis civilizacijos patogumas išliktų jų sukrypusioje troboje.


Žada pagalbą


Juristai šioje situacijoje dar mato išeitį. Tiesiog Arvydas turėtų kreiptis į teismą dėl įstatyme nustatyto termino palikimui priimti atnaujinimo arba dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, t. y. kad asmuo faktiškai valdė turtą, juo rūpinosi kaip savu, o tai reiškia, jog gali būti laikomas savaime priėmusiu palikimą.

Tačiau Arvydas puikiai supranta, kad bylinėjimuisi taip pat reikės pinigų. Be to, vyras neturi kuo nukakti į rajono centrą ir skundžiasi, jog net vaikščioti daug negalįs – kojos tinstančios. O atvykusiems pagalbą pasiūlyti Šeimenos seniūnui Gintautui Bakūnui ir pavaduotojai Astai Augustaitienei prisipažino, kad net padoriai apsirengti neturįs ką. Seniūnui susirūpinus, jog dėl griūvančios krosnies gali kilti gaisras, Arvydas tik purtė galvą, kad nei plytų, nei molio krosniai taisyti jis neturintis.

Vis dėlto seniūnas jau rytojaus dieną nuvyko pas Arvydą su drabužiais ir nugabeno jį registruotis į darbo biržą. Tik tokiu atveju atsirado galimybė Arvydui skirti socialinę pašalpą, maisto produktų, susirgusį jį gydys medikai.

Tą pačią dieną vyrą priėmė ir Savivaldybės administracijos juristai. Jie suteikė nemokamą teisinę pagalbą, pažadėjo surašyti reikiamus dokumentus teismui, kad Arvydas kaip nors atsiteistų namą ir nebūtų iškeldintas į gatvę.

Tačiau žvelgiant į apleistus Arvydo namus, baigiančią sugriūti krosnį, prakiurusias laukujes duris peršasi mintis, jog kažkas mūsų visuomenėje negerai, jei priimantis aplinkinių pagalbą žmogus pats savimi visiškai nesirūpina. Jam gerai taip, kaip yra. O geresnio gyvenimo ar šviesesnės ateities siekis jo namuose toks svetimas...






Komentarai:







Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Išrinkti geriausi „Metų ūkiai“
* Svečiui iš Vokietijos įteiktos Garbės piliečio regalijos
* Neišmokiusi veltėdžių gyventi visuomenė moka dvigubai
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Ar kada nors esate nukentėjęs nuo vagių?
Taip, patyriau didelių nuostolių.
Niekada su vagystėmis nesusidūriau.
Nukentėjau nežymiai.
Esu apsidraudęs, todėl jaučiuosi saugiau.



Kalbos patarimai

Ar galima „dirbti pareigose“?
Daiktavardis pareigos žymi darbo ar tarnybos vietoje turimą statusą, bet ne pačią vietą, todėl vietininkas pareigose nevartotinas, pvz.: Jis dirba direktoriaus pareigose (taisoma yra direktorius, dirba direktoriumi, eina direktoriaus pareigas).


Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel./faks. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2018 Visos teisės saugomos.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai


Svetainės programavimas ir dizainas