„Santaka“ / Metai rajono žemdirbių nedžiugino

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis

Orai Vilkaviškyje
Prenumeratos kaina 1 mėn. - 4,80 €!




Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą ne tik „Santakoje“, bet ir „Reklamos gide“.

Skelbimai svetainėje

Parduoda traktoriaus MTZ priekinį varantyjį tiltą (naujai perrinktas), kombainą NIVA, traktorių MTZ-82 (geros būklės), keltuvą prie tratoriaus galo. Tel. 8 682 77 847.
Galioja iki: 2018-11-17 09:05:27

Parduoda garažą Vilkaviškyje, prie ligoninės (geras privažiavimas, yra elektra, ištinkuotas), 250 m² komercinės paskirties patalpas Giedriuose (už geležinkelio pervažos, yra aikštelė automobiliams, geras privažiavimas, vandens baseinas). Tel. 8 687 87 459.
Galioja iki: 2018-11-19 14:00:39



Svečių knyga

Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2017-12-08 15:29

Dalinkitės:  


Net ir šiandien dalies bulvių rajono ūkininkai nėra nukasę.

Autoriaus nuotr.


Metai rajono žemdirbių nedžiugino

Andrius GRYGELAITIS

Šie metai Vilkaviškio rajono ūkininkams nebuvo sėkmingi, o patirtus nuostolius žemdirbiai skaičiuoja tūkstančiais eurų. Dėl įmirkusių laukų dalis derliaus taip ir liko nenuimta.



Optimistinė pradžia gero derliaus negarantavo

Šiemet rajone deklaruota 85 328 ha pasėlių. Daugiausiai ūkininkai augino žieminių kviečių (26,6 tūkst ha), vasarinių kviečių (13,1 tūkst. ha), žirnių (7,4 tūkst. ha), žieminių rapsų (5,1 tūkst. ha) bei cukrinių runkelių (2,2 tūkst. ha) plotų. Anot Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos Žemės ūkio skyriaus specialistų, šie metai ūkininkams nebuvo geri ir jų pasekmes kai kurie jaus dar ne vienus metus.

Dalis javus auginančių žemdirbių patyrė nuostolių jau antrus metus iš eilės. Pernai iššalo beveik visi žieminiai pasėliai, o šiemet iš laukų nepavyko paimti viso derliaus.

Tiesa, šiųmetinė javapjūtė prasidėjo optimistiškai: žieminių kviečių derlius viršijo lūkesčius, rapsai taip pat buvo geros kokybės. Deja, atėjus laikui kulti vasarines kultūras, jos dar nebuvo išnokusios. Vėliau prasidėjo liūtys, į laukus įvažiuoti buvo beveik neįmanoma.

Nors ūkininkai dalį derliaus paliko laukuose, tačiau nukentėjo ir tie, kurie nukūlė iki galo dar neišdžiūvusius javus. O tokių buvo taip pat nemažai. Nenorėdami patirti dar didesnių nuostolių, žemdirbiai šlapius grūdus pardavė itin žemomis kainomis. Dalies produkcijos supirkimo punktai apskritai nepriėmė, nes grūdai buvo per šlapi, per daug sudygę.

„Metai buvo išties sunkūs. Sudeginome daug degalų, sunaudojome daug energijos ir darbo valandų. Laukuose javų neliko, nes turime pajėgią techniką, tad spėjome viską nukulti. Visus grūdus laikome namuose ir tik stebėdami biržą vėliau vežame į supirkimo punktus. Šiemet didžioji dalis grūdų – pašariniai. Ūkininkavimas – sunkus verslas, daug sėkmės priklauso nuo gamtos sąlygų. Kita vertus, aš visada juokauju, kad pasigalynėti yra gerai“, – šypsojosi Matlaukio seniūnijoje 1800 ha žemės dirbantis Robertas Mickevičius.

Tiek jis, tiek dauguma kitų mūsų rajono ūkininkų šiais metais dėl gausių kritulių nespėjo laiku pasėti žieminių kultūrų. Pavyzdžiui, R. Mickevičius į laukus neišbėrė maždaug 20 proc. planuotų sėklų. Dar blogiau – dalį jau pasėtų žieminių kultūrų vis tiek teks atsėti vasarinėmis, nes laukuose dėl gausaus vandens pasėliai paprasčiausiai supuvo.


Daržovių augintojų vargai


Ne ką geresnė ir mūsų rajono daržovių augintojų padėtis. Štai apie 20 ha morkų, kopūstų, burokų ir kitų daržovių auginantis Giedrių kaimo gyventojas Arūnas Laskevičius derlių imti baigė tik kiek daugiau nei prieš savaitę. Paprastai šiuo metu visas ūkininko užaugintas derlius jau seniai būna sandėliuose.

„Vėliausiai nuimu kopūstus – įprastai tai padarau iki lapkričio vidurio. Šie metai – išskirtiniai. Asmeniškai man nėra taip blogai, kaip kitiems ūkininkams, kurių laukus visiškai užliejo vanduo. Aš bent jau nuėmiau derlių. Pavyzdžiui, morkos, nors ir purvinos, bet jau sandėliuose. Aišku, nežinia, kaip šiemet daržovės išsilaikys per žiemą. Kol kas tą prognozuoti labai sunku. Realizacija šiuo metu nebloga. Kitur daržovės užderėjo daug prasčiau, todėl bent kol kas jaučiamas šioks toks jų trūkumas“, – kalbėjo A. Laskevičius.


Blogai ne visiems


Kiek geresni metai Vilkaviškio rajone buvo uogų augintojams. Tiesa, ne visiems. Nemažai braškių, avičių dėl didelio drėgmės kiekio supuvo nespėjus jų nuskinti. Šilauogių ir serbentų augintojams metai taip pat buvo nevienodi. Pavyzdžiui, vienur rajone užderėjo geros šilauogės, kitur jų derliui pakenkė šalnos bei lietūs.

„Šiemet uogų derlius šiek tiek prastesnis nei ankstesniais metais, tačiau kaina geresnė, tad skųstis neturiu kuo. Dalis serbentų nušalo, bet taip būna kasmet pastaruosius 5–6 metus. Derliaus kiekiai paprastai keičiasi nežymiai. Iš 58 turimų juodųjų serbentų hektarų šiemet priskyniau apie 30 tonų uogų“, – pasakojo Šeimenos seniūnijoje savo plotus deklaravęs Viktoras Jancius.

Kita serbentus auginanti ūkininkė – Patunkiškių kaime gyvenanti Joana Kašinskienė tvirtino, jog serbentų derlius šiais metais nebuvo toks geras, kokio tikėtasi. Pasak jos, gegužę gausiai žydėję krūmai nuteikė optimistiškai, tačiau vėliau šalnos pakenkė uogoms ir nunokusios jos tiesiog pačios biro nuo krūmų. Daugiausiai uogų buvo ant žemutinių šakų ir krūmo viduryje, kur kombainas nenuskina. Iš 16 ha serbentyno J. Kašinskienė šiemet priskynė vos 4 tonas uogų, nors paprastai jų būna 8–10 tonų.


Didesnės išlaidos


Geru derliumi negali pasigirti ir rajono cukrinių runkelių augintojai. Dėl gausių kritulių buvo itin sunku su sunkiąja technika įvažiuoti į laukus ir nuimti derlių. Be to, dėl lietaus ir saulės trūkumo šiemet runkelių cukringumas yra labai mažas – siekia vos 15–16 proc.

„Runkeliai nespėjo pasiruošti žiemai, nėra prikaupę pakankamai cukraus. Be to, jų purvingumas labai didelis – apie 13 proc. Dėl šlapių dirvų negalėjome jau nuimtų runkelių palikti laukuose. Buvome priversti juos vežti į aikšteles ar buvusias tranšėjas, o iš ten dar sykį krauti į priekabas ir gabenti į fabriką. Dėl to transportavimo išlaidos išaugo dvigubai. Be to, dirbdami šlapiose žemėse kombainai šiemet sunaudojo daug daugiau degalų. Pavyzdžiui, šiemet vienam hektarui teko maždaug 80 litrų kombaino sudegintų degalų, nors įprastai užtekdavo apie 30 litrų“, – pasakojo Pilviškių seniūnijoje maždaug 200 ha cukrinių runkelių auginantis Virginijus Mykolaitis.

Anot jo, šio neįprasto sezono padariniai jausis dar kelerius metus, nes buvo labai sugadinotos dirvos. Be to, ūkininkams teks sutvarkyti ir stipriai sugadintus kelius. V. Mykolaitis džiaugėsi bent tuo, kad pastaruoju metu kyla vis mažiau problemų su Marijampolės cukraus fabriku.


Bloga metų pabaiga


Rajono pieno gamintojams bent iki šiol metai buvo neblogi. Kadangi vasarą drėgmės netrūko, jie galėjo pasiruošti žiemai pakankamai pašaro, o ir vasarą galvijams jo nestigo. Šiokių tokių problemų iškilo tik tiems, kurie džiovino šieną, tačiau šienainiui gaminti lietūs netrukdė.

„Užpernai Vilkaviškio rajone buvo sausra, o pernai – „pinigų sausra“. Šie metai iš tikrųjų atrodė esą neblogi, bent iki šiol. Tačiau jau lapkritį pieno supirkimo kainos buvo 2–3 centais mažesnės ir prognozuojama, kad jos dar labiau kris. Atrodė, jog viskas jau stojasi į savo vietas, bet artėjant didžiosioms metų šventėms sulaukėme nemalonių dovanų“, – apgailestavo Lietuvos pieno gamintojų asociacijos Vilkaviškio skyriaus pirmininkas Albinas Šneideris.

75 karves laikantis ūkininkas tvirtino šiuo metu už pieną negaunantis net Lietuvoje mokamo vidurkio. Anot A. Šneiderio, blogiausia, kad tiek Vilkaviškio rajono, tiek visos šalies pieno gamintojai nėra vieningi ir nekovoja už savo teises, nesikooperuoja ir siekia tik vienadienės naudos, nepagalvodami apie ilgesnę perspektyvą.


Bitininkai nesiskundžia


Vidutiniai metai buvo rajono bičių laikytojams. Pasak Vilkaviškio bitininkų draugijos pirmininko Sigito Jašinsko, geriausiai rajone sekėsi su liepų medumi, prasčiausiai – su rapsų.

„Kadangi šiemet vėlavo pavasaris, bitės nespėjo pakankamai sustiprėti, kad prineštų daug žieminių rapsų medaus. Vasarinių rapsų rajone pastaraisiais metais beveik niekas nesėja. Seniau jų laukų būdavo tiek pat, kiek ir žieminių, tačiau dabar situacija yra pasikeitusi“, – pasakojo S. Jašinskas.

Pats 45 bičių šeimas turintis bitininkas pasakojo, jog iš vienos šeimos šiemet prisuko apie 35 kg medaus. Panašūs esą ir kitų rajono bitininkų rodikliai. Iš viso Vilkaviškio rajone yra apie 160 bitininkų, kurie laiko beveik 3,3 tūkst. bičių šeimų.






Komentarai:







Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Kybartų „vaiduokliui“ Savivaldybė nutarė skirti administratorių
* Ispaniją palikusi siuvėja pamažu savo vietą atranda Vilkaviškyje
* Lopai ant lopų – ir tie patys banguoti
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Ar vartojate alkoholį prie savo nepilnamečių vaikų?
To niekada nedarau.
Išgeriu tiek, kad neapsvaigčiau.
Savęs neriboju.
Mano vaikai jau pilnamečiai.
Vaikų neturiu.



Kalbos patarimai

Apkrikštyti ar pakrikštyti?
Bendrinėje kalboje teiktinesnis veiksmažodis pakrikštyti. Jis vartojamas ir Šventojo Rašto vertimuose į lietuvių kalbą.


Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel./faks. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2018 Visos teisės saugomos.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai


Svetainės programavimas ir dizainas