Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.
Skelbimų kol kas nėra. Atsiųskite savo skelbimą! (Kaina - 2 €)
Redakcijos darbo laikas: Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.
|
„Santaka“ / 2006-11-03 17:00
Žydrūnė ir Giedrius glaudžia savo kūdikį ir šiandien jaučiasi laimingi. Autorės nuotr. Negalią turinti Žydrūnė sūpuoja savo kūdikį
Birutė NENĖNIENĖ
Tikras stebuklas
Vilkaviškiečiai miesto gatvėse tikriausiai pastebėjo tvarkingai susišukavusią, pasidažiusią merginą, sėdinčią invalido vežimėlyje. Jį, būdavo, stumia vyresnė moteris. Priartėjus prie lengvojo automobilio, ji merginą pasodina prie vairo, vežimėlį sulanksto ir abi nuvažiuoja joms reikiama kryptimi. Tai – Serdokų kaimo gyventoja Žydrūnė Baltrušaitytė ir jos mama Danutė Baltrušaitienė.
„Santakoje“ esame pasakoję apie Žydrūnę, jos norą ir pastangas gyventi pilnavertį gyvenimą. Prieš septynerius metus neįgali mergina, turinti įgimtą trapiųjų kaulų ligą (osteogenesis in perfecta), išmoko vairuoti automobilį ir įgijo vairuotojo pažymėjimą, po to lankė ir baigė kompiuterinio raštingumo kursus. Šį pavasarį ištekėjo, o spalio antrąją įvyko mažas stebuklas – Žydrūnė pagimdė sūnų. Kartu su Neįgaliųjų sąjungos atstovėmis ir jos mama aplankėme ir pasveikinome laimingą jaunąją mamą Kauno medicinos universiteto Akušerijos ir ginekologijos klinikoje.
Žavi optimizmas
ir gera nuotaika
Nors nėštumo metu buvo daryti ultragarso tyrimai, bet vis tiek Žydrūnę kankino nerimas, ar kūdikis nepaveldėjo jos ligos. Tik pramerkusi akis po operacijos ir narkozės, moteris intensyvios terapijos palatoje medikų pirmiausia klausė, ar vaikas sveikas. Kūdikis, mamytės užaugintas iki 1464 gramų ir 40 centimetrų, į pasaulį pasiprašė būdamas 30 savaičių. Jis gimė visiškai sveikas. Tačiau neišnešiotam kūdikiui buvo reikalinga išskirtinė priežiūra, nes dar turėjo galutinai susiformuoti vidaus organai, reikėjo išmokti maitintis iš krūties ir buteliuko, todėl mama bei mažylis liko medikų prižiūrimi. Kad neįgaliai Žydrūnei būtų lengviau, medikai sudarė sąlygas ligoninėje kartu gyventi ir jos vyrui – šeimai skyrė palatą Naujagimių ligų skyriuje.
Palatos gydytoja Liudmila Antanavičiūtė ir slaugytoja Gražina Butvilienė džiaugėsi, kad abu tėveliai labai imlūs visiems pamokymams ir puikiai prižiūri kūdikį, o šis tvirtėja ir auga. Medikes jaudina Žydrūnės optimizmas, žavi jos meilė gyvenimui, energija ir gebėjimas net personalui pakelti nuotaiką. Ji jaučia didžiulę atsakomybė už kūdikį, tuo tarpu kai kurios sveikos mamos pasprunka iš ligoninės, savo naujagimius pamesdamos likimo valiai.
Medikės sakė, jog jų darbo praktikoje, gal net klinikų istorijoje, tai pirmas atvejis, kad tokia reta sunkia liga serganti moteris sėkmingai išnešiojo ir pagimdė sveiką vaiką.
Neišsipildžiusi svajonė
Žydrūnę mama pagimdė kaip normalų vaiką, svėrusį 3400 gramų. Tačiau tuoj po gimdymo medikai pamatė deformuotas kojytes. Po Kauno medicinos universiteto klinikų specialistų konsultacijos šeima sužinojo diagnozę, o netrukus pajuto ir ligos apraiškas – net neprisilietus mergaitės kaulai lūžinėjo, ji patyrė daugiau nei trisdešimt lūžių, pakėlė kelias operacijas. Todėl mergaitė savomis kojomis į žemę buvo atsirėmusi labai trumpai ir pasilaikydama žengusi tik keletą žingsnelių. Vėliau pasitvirtino specialistų prognozės, jog atėjus brendimo metui kaulai nustos lūžinėti. Tik jie deformavosi, šiek tiek atsikišo nugara ir krūtinė.
Kai mergaitei buvo gal devyneri, iš Amerikos atvykę specialistai padarė sudėtingą vienos kojos operaciją, po pusmečio antrąją operavo Lietuvos medikai.
Žydrūnė su mama iš džiaugsmo verkė matydamos pagražėjusias kojeles. Medikai tvirtino, jog tik pačios pastangų dėka galima būtų vaikščioti. Tačiau menkiausias atsirėmimas į žemę kėlė nežmonišką skausmą. Mergaitė liko sėdėti ratukuose. Juose užaugo ir subrendo.
Vestuvėmis
pasirūpino patys
Vasarį švęsiančios 26-ąjį gimtadienį Žydrūnės gyvenimas nauja kryptimi pasisuko lygiai prieš metus – lapkričio 10-ąją iš Tauragės Vilkaviškin į pirmąjį pasimatymą atvažiavo jos vienmetis Giedrius. Naujuosius metus Žydrūnė sutiko jau Tauragėje, o balandžio 29 dieną jų santuoką palaimino kunigas. Juodu patys pasirūpino vestuvių iškilmėmis, pasikvietė svečių. Norėdami gyventi atskirai nuo tėvų, jaunieji Survilai Tauragėje išsinuomojo butą, Giedrius pažemino baldus ir aplinką pritaikė pagal Žydrūnės poreikius.
Jaunavedžiai Žydrūnės vairuojamu automobiliu kelioms dienoms buvo išvažiavę į povestuvinę kelionę – į Palangą. Vasarą dar kartą nuvyko pasilepinti prie jūros, į Monciškes, kur visas poilsio kompleksas pritaikytas neįgaliesiems. Kol nėštumas netrukdė vairuoti, abu išsiruošdavo į miškelius pagrybauti.
Surado žmogų
Daugeliui žmonių sunkoka suprasti, kaip neįgali mergina susirado sveiką vaikiną. Pasak Žydrūnės, klysta tie, kurie mano, jog invalidas neturi jausmų ir atsitveria nuo prigimtinės teisės į asmeninę laimę. Komunikabili mergina iki Giedriaus buvo užmezgusi draugystę ne su vienu vaikinu.
Žydrūnė praeitą rudenį pasiuntė į Baltijos televizijos teletekstą skelbimą, kuriame nurodė savo negalią ir išsakė norą susirasti vaikiną rimtai draugystei. Beveik po mėnesio, paskutinę skelbimo transliavimo dieną, Giedrius jį perskaitė ir susidomėjo. Juodu pradėjo susirašinėti žinutėmis, dažnėjo pokalbiai telefonu. Po mėnesio vaikinas atvažiavo į pirmąjį pasimatymą Vilkaviškyje.
Jis iš pokalbių įsivaizdavo, kaip galėtų atrodyti Žydrūnė, bet nemanė, jog ji tokia mažutė ir miela. Giedrių iškart sužavėjo merginos energija ir optimizmas, iškalba, nuoširdumas. „Joje visų pirma pamačiau žmogų – tokį, kokio seniai ieškojau“, – paaiškino savo pasirinkimą vaikinas, prisipažindamas, jog meilės reikaluose yra patyręs nusivylimo. „Anksčiau bendraudama su kitais vaikinais jausdavau, jog prie žmonių jie manęs gėdijasi ir nori išnaudoti, o Giedrius kitoks, jis kiekvienąkart pamalonina kokiu nors niekučiu“, – kalbėjo Žydrūnė.
Vaikučio labai laukė
„Buvau susitaikiusi su Vilkaviškio gydytojų prognoze, jog niekada negalėsiu būti mama, nesūpuosiu savo „leliuko“, nors širdies kertelėje ruseno motinystės ilgesys. Iš pradžių net nesupratau, kad laukiuosi, o kai pajutau, jog kažkas suspurdo po krūtine, nuėjau Tauragėje pas gydytojus. Palaima užliejo, kai patikrinę pasakė, kad būsiu mamytė, o manyje užsimezgusiam vaisiui jau 18 savaičių“, – savo išgyvenimais dalijosi Žydrūnė. Ji visą nėštumo laiką jautė gydytojų padrąsinimą, palaikymą dėl nusiteikimo gimdyti. Ir Kauno medikai pagarbiai žiūrėjo į tokį pasiryžimą.
Dar negimusiam vaikui tėvai parinko jiems patikusį Deivido vardą. Giedrius sakė, jog jam nekilo abejonių ar baimės dėl motinos ir naujagimio sveikatos, nes pasitikįs šiuolaikinės medicinos galimybėmis.
Slaugydami savo mažylį juodu įsitikino, jog yra ir sunkesnių atvejų, kai užauginami vos 500 ar 800 gramų tesveriantys naujagimiai. O jų Deividas palyginti milžinas – per keturias savaites priaugo svorio ir jau sveria 2083 gramus. Šį šeštadienį šeimynėlė turėtų palikti ligoninės palatą ir sugrįžti į savo namus Tauragėje.
Su neramia širdimi
Danutė Baltrušaitienė sakė esanti laiminga, kad Žydrūnė dabar kiekvieną akimirką gyvena kaip devintame danguje, nes atmetusi visus „ne“ iš gyvenimo išpešė šansą patirti motinystės džiaugsmą ir šeimos laimę. Tačiau penkių suaugusių vaikų mama, turėdama daug gyvenimiškos patirties, baiminasi dėl ateities, būsimų sunkumų, kiek Giedrius turės tvirtybės prižiūrėti neįgalią žmoną ir augantį vaiką. Pačiai Danutei ketvirtį amžiaus nebuvo sunku ant rankų nešioti savo dukrą ir visais įmanomais būdais ją lavinti. Bet ji buvo bejėgė prieštarauti prigimties šauksmui – dukrai sukurti savo šeimą, todėl laimina jos pasirinkimą. Nors šis atsiskyrimas drasko širdį, moteris jaučiasi tarsi netekusi artimiausios, brangiausios draugės, tačiau jos namų durys dukrai visada bus atviros ir ji nedvejodama prireikus padės jai ir jos kūdikiui gyventi.
Publikuota: 2006-11-03 17:00:00
Komentarai:
Jūs naršote standartinę svetainės versiją. Perjungti į mobiliąją versiją?
|
* Ministrė žada dar labiau stiprinti sienos apsaugą
* Malūno sienas virpino meistriškai valdomo akordeono muzika
* Trūksta ir gero kelio, ir veiklių žmonių Laikraštis leidžiamas antradieniais ir penktadieniais.
Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“? Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.
Šūksniai
Statistika
|