„Santaka“ / Medžiotojai dėl kiaulių maro kaltino... veterinarus / Problema

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis

Orai Vilkaviškyje
Prenumeratos kaina 1 mėn. - 4,80 €!


Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą ne tik „Santakoje“, bet ir „Reklamos gide“.

Skelbimai svetainėje

Parduodą sekciją (100 eurų). Tel. 8 690 58 747.
Galioja iki: 2017-12-17 09:29:20



Svečių knyga

Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / Problema

Dalinkitės:  


Leonardas Gvazdaitis (stovi) tvirtino, kad „Karklinkių“ medžiotojų klubas rajone ištiria daugiausiai sumedžiotų šernų, dėl to ir liga šio klubo plotuose buvo nustatyta anksčiausiai.

Autorės nuotr.


Medžiotojai dėl kiaulių maro kaltino... veterinarus

Eglė MIČIULIENĖ

Prieš porą savaičių Vilkaviškio rajone pirmą kartą nustatytas afrikinis kiaulių maras gerokai išjudino medžiotojų bendruomenę. Vilkaviškio maisto ir veterinarijos tarnybos viršininkui, sukvietusiam rajono medžiotojus plačiau informuoti apie esamą situaciją, teko atremti ne vieną piktą kolegų repliką.

Priekaištavo dėl svečių

Priminsime, jog afrikinis kiaulių maras (AKM) nustatytas vienam iš devynių lapkričio 19 d. Navininkų kaimo laukuose (Keturvalakių sen.) „Karklinių“ klubo sumedžiotų šernų. Iš visų jų buvo paimti mėginiai ištirti dėl trichineliozės ir AKM. Atlikus tyrimus ir paaiškėjus, jog vienas šernas užkrėstas maro virusu, visa žvėriena buvo sunaikinta.

Pranešus žinią apie nustatytą AKM židinį, tarp rajono medžiotojų kilo erzelis. Tačiau jį sukėlė ne tiek pats nustatytos ligos faktas, o visai kiti dalykai.

Užsikrėtusį šerną sumedžiojusiam „Karklinių“ klubui priklauso pats Vilkaviškio VMVT viršininkas Gediminas Gvazdaitis, o klubo vadovas yra jo tėvas Leonardas Gvazdaitis, taip pat veterinarijos specialistas. Didesnė dalis šio klubo narių yra ne vilkaviškiečiai, o dauguma jų – taip pat VMVT specialistai, užimantys gana aukštas pareigas.



Žėrė kaltinimus

Tad į susirinkimą sukviesti Vilkaviškio medžiotojų ir žvejų draugijos (MŽD) nariai metė įtarimą, kad pavojingą virusą į Suvalkijos miškus galėjo atnešti „Karklinių“ klubui priklausantys medžiotojai iš kitų rajonų, esančių AKM zonose.

– Kodėl Marijampolėje, Kalvarijoje maro nėra, o pas mus jis iš kažkur „nukrito“? Ar svečiai ligos negalėjo „užnešti“? Pasakykit, kiek svečių „Karkliniuose“ būna atvažiavę iš kitų rajonų, – skriejo replikos iš salės.

Medžiotojai priekaištavo ir dėl to, kad per vieną medžioklę „Karklinių“ klubas sumedžiojo net devynis šernus, darydami išvadą, jog šio klubo plotuose jų yra labai daug. Mat Lietuvoje prasidėjus kiaulių marui VMVT pati nuolat ragina medžiotojus savuose plotuose naikinti šernus, kad liga neplistų.

– Kodėl „Karklinių“ klubas nesilaikė dar Miliaus (buvęs VMVT vadovas Jonas Milius – red. past.) nustatyto įsakymo, jog viename kvadratiniame kilometre turi būti pusė šerno? Tai kiek šernų yra jūsų plotuose, jei tokį kiekį sumedžiojat? Patys nurodinėjot, kad negalima laikyti šernų, o patys juos šeriat, veisiat, nereguliuojat populiacijos! – piktinosi Vilkaviškio MŽD pirmininkas Algis Kubilius.



Privalu elgtis saugiai

VMVT viršininkas ir „Karklinių“ klubo narys G. Gvazdaitis teigė, kad jų klubas pristatinėjo daugiausiai mėginių, tad ir tikimybė rasti maro užkratą buvo didžiausia.

– Mes po minėtos medžioklės patys savo iniciatyva atsakingai paėmėme mėginius iš visų devynių šernų, nors to daryti tikrai neprivalėjome. Jei nebūtume siuntę mėginių – maro būtų ir „nebuvę“, – aiškino G. Gvazdaitis.

VMVT viršininkas pateikė ištirtų šernų statistiką mūsų rajone. Ji rodo, kad „Karklinių“ klubas iš 23 sumedžiotų šernų yra ištyręs 20, t. y. 87 proc. Nė vienas kitas klubas tiek mėginių tyrimams nėra išsiuntęs, o kai kurie nuo metų pradžios AKM tyrimus yra atlikę vos 1–2 šernams iš sumedžiotų 12 ar 13.

– Kas ieško, tas randa, – kalbėjo Vilkaviškio VMVT viršininkas. – Pavieniai pristatyti mėginiai gali neparodyti realios situacijos. Tačiau tikėtina, jog dabar, kai visi klubai privalės ištirti visų sumedžiotų šernų mėginius, tokių atvejų atsiras ir daugiau.



Prašė elgtis atsakingai

G. Gvazdaitis priminė, kad, vertinant vienaip ar kitaip, kiaulių maras mūsų rajone jau nustatytas ir visi turi elgtis labai atsakingai, lyg kiekvienas šernas turėtų AKM užkratą.

Vyr. vet. gydytoja inspektorė Lina Vasiliauskienė medžiotojams trumpai priminė bendrą AKM situaciją, paaiškino apie teisės aktų pakeitimus, žvėrių pirminių apdorojimo vietų biosaugos reikalavimus.

Specialistė pademonstravo, kaip turi būti prižiūrimos žvėrių apdorojimo aikštelės, kaip paimami mėginiai, kad užkratas neplistų. Taip pat priminta, jog nuo šiol rajone turi būti imami absoliučiai visų sumedžiotų šernų mėginiai, o tyrimai (ne tik AKM, bet ir trichineliozės) bus atliekami tiktai Nacionaliniame rizikos vertinimo institute, privatūs gydytojai tuo užsiimti negalės. Žvėriena turės būti saugoma apdorojimo vietose (šaldikliuose) tol, kol bus gauti visų tyrimų atsakymai.



Po miškus važinėja visi

Po susirinkimo medžioklės klubo „Karkliniai“ vadovas L. Gvazdaitis paaiškino, jog Vilkaviškio MŽD nuoskauda – sena, mat prieš daugelį metų su „Tauro“ klubu buvo bylinėtasi dėl medžioklės plotų, kurie atiteko „Karkliniams“. Šis klubas nepriklauso MŽD, tačiau yra Sūduvos medžiotojų sąjungos narys.

Pasak L. Gvazdaičio, svečių, tegu ir ne tiek daug, bet atvažiuoja ir į kitus klubus, o ir patys medžiotojai važinėja medžioti po Lietuvą. Kita vertus, virusinį kiaulių marą lygiai taip pat gali pernešti ir rudenį po visos Lietuvos miškus važinėjantys grybautojai – šių kur kas daugiau nei medžiotojų, o ir batų tie žmonės juk nedezinfekuoja.

L. Gvazdaitis neslėpė, kad dauguma jo klubo svečių – aukštas pareigas užimantys VMVT specialistai, tačiau tai esą tik dar labiau skatina laikytis visų privalomų reikalavimų.

– Taip, daugiau kaip pusė mūsų klubo narių yra veterinarai. Tačiau supraskite – kaip tik dėl to mes ypač gerai suvokiame, kaip reikia saugotis. Prieš prasidedant medžioklei visuomet imamės maksimalių apsaugos priemonių, atliekame avalynės dezinfekciją. Duok Dieve, jog kiekviename klube taip būtų laikomasi instrukcijų, – kalbėjo „Karklinių“ klubo vadovas.



Pateikė statistiką

Kaltinimai, kad „Karkliniai“ veisia šernus, L. Gvazdaičiui apskritai atrodo keisti, mat skaičiai rodo priešingai.

– Pastaruoju metu pas mus šernų tikrai padaugėję, nes prie mano šilelio likę nenukirsta apie 30 ha kukurūzų – tai šiems žvėrims puikiausiais pašaras. Be to, medžioklės metu šernai sulenda į kukurūzus – ir ką tu jiems padarysi? Kreipėmės į bendrovę, bet jų technika neįvažiuoja į laukus, – aiškino klubo vadovas.

L. Gvazdaitis pateikė duomenis, jog mažiausias rajone „Karklinių“ klubas (medžioklės plotas sudaro tik 1, 58 proc. nuo viso ploto) procentiškai sumedžioja daugiausiai šernų.

– Turime 1800 ha laukų ir tik 30 ha miškelį, bet per 10 mėnesių esame sumedžioję net 23 šernus. Pagal turimus medžioklės plotus pirmaujame: tūkstančiui hektarų tenka 12, 27 vnt. sumedžiotų šernų. Daugiau tokių klubų nėra, – tvirtino L. Gvazdaitis. – Po mūsų rikiuojasi „Gižai“ (10, 84 vnt.), „Vištytis“ (5, 45 vnt.), o, pavyzdžiui, „Alvitas“ sumedžiojęs vos 1, 04 šerno, tenkančio tūkstančiui hektarų, „Šūkliai“ – 0, 83, „Tauras“ – tik 0, 42 vnt. Tai ar mus reikia kaltinti nemedžiojimu? – stebėjosi L. Gvazdaitis.

Medžiotojai atremia, kad nereikėtų sumedžiotų šernų skaičiaus dalyti „hektarams“, nes kai kuriuose medžioklės plotuose apskritai beveik nėra miškų ir kitų šiems žvėrims veistis palankių sąlygų. Kitų klubų nariai ir toliau įtariai žiūri į naują AKM židinį ir kelia savas versijas, iš kur jis atsirado. Medžiotojai svarsto, kad jei liga būtų pasireiškusi (tik neištirta) ir kituose plotuose, klubų nariai ar grybautojai būtų radę nuo maro kritusių šernų gaišenų, o jų kol kas neaptikta.

Tačiau spėlioti turbūt nėra reikalo: nuo šiol visi sumedžioti šernai bus tiriami privalomai ir bus aišku bent jau tai, kiek įtakos maro nustatymui galėjo turėti atliktų mėginių dažnumas.




Komentarai:







Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Naktį buvo nudraskyti burbulai
* Prisiminimais apie patriarchą dalijasi vienintelė likusi gyva jo giminaitė
* Pirmenybėse – brolių dvikova
Laikraštis leidžiamas antradieniais, ketvirtadieniais
ir šeštadieniais.






Apklausa


Ar dalyvaujate kasos aparatų kvitų loterijoje?
Užregistravau kvitą (-us).
Norėčiau, bet nežinau, kaip dalyvauti.
Nedalyvauju.
Apie tokią loteriją negirdėjau.



Kalbos patarimai

Ar vartotinas prieveiksmis „žymiai“?
„Dabartinės lietuvių kalbos žodyne“ pateikta šio prieveiksmio reikšmė „daug, labai“ nurodoma kaip knyginė. Taigi, bendrinėje kalboje vietoj žodžio žymiai reikėtų vartoti prieveiksmius daug, labai, gerokai. Pvz.: Viskas pasidarė žymiai (= daug; gerokai ) aiškiau.


Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel./faks. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2017 Visos teisės saugomos.

Rekvizitai

Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai


Svetainės programavimas ir dizainas