„Santaka“ / Lietuvos kaimas po 2020-ųjų: ateitis ir perspektyvos

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis

Orai Vilkaviškyje
Prenumeratos kaina 1 mėn. - 4,80 €!




Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą ne tik „Santakoje“, bet ir „Reklamos gide“.

Skelbimai svetainėje

Reikalingas (-a) pagalbinis darbininkas (-ė) ūkio darbams, mokantis (-i) karves melžti aparatu. Darbas netoli Gražiškių. Tel. 8 602 31 187.
Galioja iki: 2018-11-29 08:57:12

Parduoda dalimis CITROEN BERLINGO (2002 m., dyzelis, 1,9 l, 51 kW), AUDI A4 (1998 m., 1,9 l, TDI, 81 kW), VW POLO (1997 m., 1,9 l, dyzelis, 47 kW), VW GOLF IV (1998 m., 1,9 l, TDI, 81 kW), VW SHARAN (1998 m., 1,9 l, TDI, 81 kW). Tel. 8 699 28 707.
Galioja iki: 2018-11-29 10:25:14



Svečių knyga

Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2017-12-04 16:36

Dalinkitės:  


Žemės ūkio ministras Bronius Markauskas tvirtino, jog į Lietuvos kaimus bus stengiamasi pritraukti dar daugiau investicijų.

Autoriaus nuotr.


Lietuvos kaimas po 2020-ųjų: ateitis ir perspektyvos

Andrius GRYGELAITIS

Šalies gyventojai su nerimu laukia 2020 metų, kai baigsis dabartinis Europos Sąjungos paramos laikotarpis. Ypač sunerimę šalies ir rajono ūkininkai. Siekiant šiek tiek aiškumo, pirmą kartą Lietuvoje buvo surengtas „Agroverslo forumas 2017“. Pagrindinė renginio tema – Lietuvos kaimas po 2020-ųjų metų.


Investuos į kaimus


Į forumą Kaune vyko Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos Žemės ūkio skyriaus specialistai bei keletas ūkininkų. Renginyje dalyvavęs šalies žemės ūkio ministras Bronius Markauskas tvirtino, jog derybos dėl ateities su Europos Komisijos (EK) atstovais jau yra prasidėjusios. Žemės ūkio ministerijos tikslas yra padaryti taip, kad paramą gautų gamyba užsiimantys žemdirbiai. Tiesa, šiuo klausimu Lietuvos ir ES pozicijos šiek tiek skiriasi. Pasak ministro, Lietuvai ypač svarbu, jog ateityje dar labiau būtų remiamas gyvulininkystės sektorius, kuris pastaraisiais metais sparčiai mažėja. Derybose su EK lietuviai siekia, kad ir po 2020-ųjų išliktų tiek tiesioginės išmokos, tiek ir struktūrinė parama.

„Labiausiai mums nerimą kelia emigracija. Sieksime dar daugiau investuoti į kaimą. Norime, jog čia kurtųsi ir gyventų jauni žmonės“, – pabrėžė B. Markauskas.

Anot jo, pasaulyje besikeičiant situacijai, būtina steigti rizikos valdymo fondus. Šiais metais šalies žemdirbiai savo kailiu patyrė orų kaitos pasekmes, o, pasak ekspertų, klimato pokyčiai ateityje taps dar labiau nenuspėjami. Ūkininkų pajamoms didelę įtaką daro ir geopolitiniai veiksniai, tokie kaip šokinėjančios naftos kainos ir kt. Dėl visų išvardytų priežasčių minėti rizikos fondai yra būtini.


Tiesioginės išmokos išliks


„Po 2020-ųjų numatytas ES šalių narių finansinis indėlis, prisidedant ir prie struktūrinių fondų, ir prie tiesioginių išmokų. Mes tam nepritariame, nes ne visų valstybių finansiniai pajėgumai yra vienodi“, – pabrėžė ministras.

Forume dalyvavęs EK Žemės ūkio kaimo plėtros direktoriato atstovas Mario Milouchevas pabrėžė, kad Lietuvai žemės ūkio sektorius yra daug svarbesnis nei senosioms ES narėms, todėl mūsų šalies balsas, sprendžiant įvairias problemas, tikrai yra girdimas. Susirinkusiesiems jis trumpai papasakojo apie neseniai pristatytame EK komunikate aprašytas ateities gaires.

Pasak M. Milouchevo, daugiausiai dėmesio po 2020-ųjų bus skiriama aplinkosaugos klausimams, toliau bus skatinamas konkurencingumas tarp žemdirbių ir inovacijų žemės ūkyje plėtra, o pati žemės ūkio politika bus orientuota į rinkas. Šalies žemdirbius EK atstovas taip pat nuramino, jog tiesioginės išmokos po 2020 metų niekur nedings, tiesiog bus stengiamasi teisingiau jas paskirstyti. Bus daroma viskas, kad vadinamieji „sofos“ ūkininkai negautų jokios paramos.

Pasibaigus dabartiniam paramos laikotarpiui ir toliau daug dėmesio bus skiriama ūkininkų mokymams bei konsultacijoms, bus siekiama, jog žemdirbiai taptų kuo pažangesni.


Nereikės deklaruoti


„Šiuo metu Lietuvos žemės ūkio ministerija, bendraudama su Europos Komisijos atstovais, daug dėmesio skiria pokalbiams dėl šiemet žemdirbių patirtų nuostolių kompensavimo. Mes viską girdime, tiesiog dabar renkame išsamesnę informaciją“, – sakė M. Milouchevas.

Dabartiniu metu Lietuvos žemės ūkiui kasmet skiriama maždaug po 1,9 mlrd. eurų, iš jų – net 1,6 mlrd. eurų yra iš ES biudžeto.

Forume dalyvavęs Nacionalinės mokėjimo agentūros direktorius Erikas Bėrontas atskleidė, kad po 2020-ųjų ūkininkams greičiausiai nereikės deklaruoti savo pasėlių plotų. Už juos tai padarys palydovai.

„Žemdirbiams reikia žemę dirbti, o ne dokumentus tvarkyti“, – pabrėžė E. Bėrontas.


Melioracijos įrenginių ateitis miglota


Per diskusijas susirinkusieji pranešėjams uždavė įvairių klausimų. Ūkininkai domėjosi šiltnamių perspektyvomis, ekologinio ūkininkavimo bei pieno sektoriaus ateitimi, kitomis žemės ūkio problemomis. Vilkaviškiečius labiausiai domino melioracijos įrenginių būklė ir galimybė pakeisti situaciją. Šiuo metu tiek mūsų rajone, tiek visoje Lietuvoje melioracijos įrenginiai, statyti dar 1950–1960 metais, yra susidėvėję, dėl to žemdirbiams kasmet kyla vis daugiau problemų.

Deja, B. Markauskas tiek mūsų krašto atstovams, tiek visos šalies ūkininkams neturėjo gerų žinių. Pasak jo, norint atkurti visą melioracijos sistemą, reikėtų per 13 metų investuoti maždaug 3 mlrd. eurų. Tokių pinigų valstybė paprasčiausiai neturi. Nemažai lėšų reikia skirti ir norint palaikyti melioracijos įrenginių funkcionavimą. Anot ministro, tam iš viso pakaktų 30–70 mln. eurų.

„Iki kitų metų vidurio jau turėsime melioracijos fondo viziją. Manome, kad būtent iš jo lėšų ir reikės palaikyti visų įrenginių gyvybingumą. Prie fondo reikės prisidėti ūkininkams, kelininkams, kai kurių kitų sričių atstovams“, – kalbėjo B. Markauskas.






Komentarai:







Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Kybartų „vaiduokliui“ Savivaldybė nutarė skirti administratorių
* Ispaniją palikusi siuvėja pamažu savo vietą atranda Vilkaviškyje
* Lopai ant lopų – ir tie patys banguoti
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Ar vartojate alkoholį prie savo nepilnamečių vaikų?
To niekada nedarau.
Išgeriu tiek, kad neapsvaigčiau.
Savęs neriboju.
Mano vaikai jau pilnamečiai.
Vaikų neturiu.



Kalbos patarimai

Ar galima sakyti „prieinama kaina“?
ikrai galima, kadangi „Dabartinės lietuvių kalbos žodyne“ nurodoma trečioji dalyvio prieinamas reikšmė – „nebrangus, įperkamas“.



Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel./faks. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2018 Visos teisės saugomos.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai


Svetainės programavimas ir dizainas