„Santaka“ / Psichikos ligoniai kelia nerimą

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis

Orai Vilkaviškyje
Prenumeratos kaina 1 mėn. - 4,80 €!




Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą ne tik „Santakoje“, bet ir „Reklamos gide“.

Skelbimai svetainėje

Parduoda traktoriaus MTZ priekinį varantyjį tiltą (naujai perrinktas), kombainą NIVA, traktorių MTZ-82 (geros būklės), keltuvą prie tratoriaus galo. Tel. 8 682 77 847.
Galioja iki: 2018-11-17 09:05:27

Parduoda garažą Vilkaviškyje, prie ligoninės (geras privažiavimas, yra elektra, ištinkuotas), 250 m² komercinės paskirties patalpas Giedriuose (už geležinkelio pervažos, yra aikštelė automobiliams, geras privažiavimas, vandens baseinas). Tel. 8 687 87 459.
Galioja iki: 2018-11-19 14:00:39



Svečių knyga

Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2017-12-01 16:12

Dalinkitės:  


Nors moksliniai tyrimai Mėnulio poveikio žmogui nepatvirtina, medikai teigia, kad per pilnatį dėl būklės paūmėjimo kreipiasi daugiau ligonių.

Eglės MIČIULIENĖS nuotr.


Psichikos ligoniai kelia nerimą

Eglė KVIESULAITIENĖ

Žiaurus įvykis Pajevonyje, kai psichikos liga sergantis sūnus žiauriai nužudė savo tėvą, visuomenėje pasėjo nerimą. Žmonės dar įtariau pradėjo vertinti psichikos ligonius ir išreiškė rūpestį dėl savo saugumo.


Grasina aplinkiniams


Į redakciją paskambinusi vienos rajono seniūnijos gyventoja nerimavo, jog kaimynystėje gyvenanti šizofrenija serganti moteris kelia problemų. Ir anksčiau elgusis neadekvačiai, pastaruoju metu ligonė pradėjo grasinti aplinkiniams. Greta gyvenanti aštuoniasdešimtmetį jau perkopusi močiutė yra tiesiog terorizuojama, bijo žodį ištarti, kad ligotai kaimynei nesukeltų agresijos priepuolio ir neprisišauktų nelaimės.

– Nežinome, nei kur kreiptis, nei ką daryti, – redakcijai bėdą dėstė moteris. – Kai kaimynės ligai paūmėjus iškviečiame medikus, šie tik trumpam ligonę išsiveža. O po poros dienų ji vėl grįžta ir gąsdina kaimą. Juk tokie ligoniai patys savo problemos nesupranta, dažniausiai būna nedirbantys, nesiregistravę darbo biržoje, tad nedrausti privalomuoju sveikatos draudimu. Tai reiškia, jog nei šeimos gydytojo turi, nei kas jais rūpinasi.


Trūksta bendradarbiavimo


Kad psichikos ligonių problema iš tiesų opi, pritarė ir Pajevonio seniūnas Gediminas Bisikirskas. Būtent jo vadovaujamoje seniūnijoje ir nutiko skaudus įvykis, pasėjęs nerimą visuomenėje. G. Bisikirskas sakė, jog jų seniūnijoje gyvena 7 psichikos negalią turintys asmenys. Yra ir tokių, kurie praeityje yra padarę žiaurių nusikaltimų.

Seniūnas teigė pasigendąs tarpinstitucinio bendradarbiavimo ir palankesnių įstatymų. Mat privačią informaciją apie žmogaus sveikatą saugantys medikai seniūnijos neinformuoja apie jos teritorijoje gyvenančius psichinius ligonius, jų situacijos sudėtingumą. Tad seniūnija ir socialiniai darbuotojai tik savo nuožiūra gali vertinti, kada tokiam žmogui reikia pagalbos.

Išgirdę iš kaimynų nusiskundimų dėl ligonio elgesio, socialiniai darbuotojai eina tikrinti informacijos. Tačiau tokiose situacijose jie ne visuomet jaučiasi saugiai, o nutikus nelemtam įvykiui baimių ir nerimo dar padaugėjo.

Seniūnas pripažino, kad po skaudžios nelaimės medikus prisišaukti jau daug lengviau. Pranešę apie vieną ligonę, kurios būklė pastaruoju metu paūmėjusi, seniūnijos darbuotojai iškart sulaukė pagalbos: psichiatrai patys atvyko į ligonės gyvenamąją vietą. Vis dėlto dažniausiai savų žmonių problemas spręsti ir pas medikus juos vežti turi pati seniūnija.


Nėra paprasta


Greitosios medicinos pagalbos tarnybos vyresnioji skubios pagalbos specialistė Natalija Anisimavičienė sakė, jog greitosios pagalbos felčeriai 2–3 kartus per dieną vyksta pas ligonius, kuriems dėl vienų ar kitų priežasčių sutrinka psichika. Tai įvyksta dėl įvairių priežasčių: senatvinės dimensijos, alkoholizmo, suicidinių būsenų, šizofrenijos paūmėjimo ir kt.

Kiekvienu atveju ligoniai vežami arba į poliklinikos Psichikos sveikatos skyrių (darbo valandomis), arba į ligoninės Priėmimo skyrių. Tik tuomet, jei šie medikai pripažįsta, kad žmogui būtinas specializuotas stacionarus gydymas, jis vežamas į Marių ligoninę. Tačiau tai padaryti be ligonio sutikimo nėra taip paprasta, nes pacientų teises gina įstatymas. O priverstinai gydyti galima tik tuomet, kai toks asmuo savo ar kitų sveikatai bei gyvybei kelia pavojų. Vis dėlto pasitaiko ir tokių dienų, kai į Marių ligoninę, lydimi policijos pareigūnų, medikai pacientus veža net kelis kartus.


Siūlo nesibaiminti


Vilkaviškio PSPC psichiatras Audrius Mozūraitis ramino, jog visuomenei nereikėtų baimintis dėl skaudžių pavienių atvejų. Mat pagal statistiką šizofrenija sergantys žmonės padaro ne daugiau nusikaltimų nei sveikieji. Tik mažuma ligonių linkę į agresiją. Daugeliu atveju vaistus vartojantieji gyvena visiškai normalų gyvenimą ir sveikieji net neįtaria turį psichikos liga sergantį kaimyną.

Beje, šizofrenija mūsų šalyje serga 1–4 proc. žmonių, o pasaulinė statistika rodo, kad apskritai psichikos ligų kasmet vis daugėja ir 2020 metais pagal sergamumą jos gali aplenkti net vėžį ar širdies bei kraujagyslių ligas.

A. Mozūraitis sakė, jog artimieji ar kaimynai, pastebėję psichikos ligonio būklės paūmėjimą, būtinai turi pranešti medikams arba tiesiog skambinti pagalbos telefonu 112. Tuomet išsiaiškinęs situaciją dispečeris nuspręs, kokią brigadą siųsti: ar pakaks greitosios pagalbos medikų, ar reikia ir policijos, ir psichiatro, o gal net ugniagesių gelbėtojų.


Teismo sprendimu


Sveikatos apsaugos ministerijos Sveikatos strateginės plėtros skyriaus ryšių su visuomene projektų vadovė Alina Žilinaitė paaiškino, jog atvejus, kada psichikos liga sergantis žmogus gali būti priverstinai guldomas į psichiatrijos įstaigą, numato Psichikos sveikatos priežiūros įstatymas.

Priverstinai gydomas pacientas gali būti tik išimtiniais atvejais, kai žmogus serga sunkia psichikos liga ir gali padaryti esminę žalą savo ar aplinkinių sveikatai bei gyvybei.

Tokiu atveju psichiatras apie priverstinį gydymą informuoja patį pacientą ar jo atstovą.

Priverstiniam gydymui pacientas gali būti nukreiptas dviejų psichiatrų ir vieno psichiatrijos įstaigos administracijos atstovo sprendimu, tačiau ne ilgiau kaip dviem paroms. Mat nukreipiant pacientą priverstiniam gydymui turi būti gautas teismo leidimas.

Būtent dėl šios priežasties dėl ūmių būklių į gydymo įstaigą išvežti ligoniai, suteikus pagalbą, po dviejų parų ramiai grįžta namo.

Per dvi paras, kol psichiatrijos ligoninėje gydomas ligonis, jos administracija privalo kreiptis į teismą. Šis apsvarstęs psichiatrų rekomendacijas turi teisę priimti sprendimą, kad pacientui reikalingas tolesnis priverstinis gydymas.

Tačiau pratęsti gydymą teismo sprendimu galima ne ilgiau nei mėnesiui. Jeigu per dvi paras teismo leidimas negaunamas, priverstinis hospitalizavimas turi būti nutrauktas.


Atstovauti interesams


Jeigu paciento priverstinį hospitalizavimą būtina pratęsti ilgesniam laikui, psichiatrijos įstaigos administracija privalo dar kartą kreiptis į teismą. Teismas pagal psichiatrijos įstaigos išvadą sprendžia, ar priverstinį paciento hospitalizavimą pratęsti, ar nutraukti. Tačiau kiekvieną kartą priverstinis gydymas gali būti pratęstas ne ilgesniam kaip 6 mėnesių laikotarpiui.

Psichiatrijos įstaiga pati turi teisę anksčiau nutraukti paciento priverstinį hospitalizavimą, jei tai rekomenduoja ligonį gydantis psichiatras.

Kai sprendžiami sunkiomis psichikos ligomis sergančių pacientų priverstinio hospitalizavimo ir gydymo klausimai, pacientui turi atstovauti jo atstovas.

Jei tokio nėra, psichiatrijos įstaiga privalo pasirūpinti, kad pacientui būtų paskirtas jo interesams atstovaujantis advokatas.






Komentarai:







Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Kybartų „vaiduokliui“ Savivaldybė nutarė skirti administratorių
* Ispaniją palikusi siuvėja pamažu savo vietą atranda Vilkaviškyje
* Lopai ant lopų – ir tie patys banguoti
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Ar vartojate alkoholį prie savo nepilnamečių vaikų?
To niekada nedarau.
Išgeriu tiek, kad neapsvaigčiau.
Savęs neriboju.
Mano vaikai jau pilnamečiai.
Vaikų neturiu.



Kalbos patarimai

Apkrikštyti ar pakrikštyti?
Bendrinėje kalboje teiktinesnis veiksmažodis pakrikštyti. Jis vartojamas ir Šventojo Rašto vertimuose į lietuvių kalbą.


Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel./faks. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2018 Visos teisės saugomos.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai


Svetainės programavimas ir dizainas