„Santaka“ / Ūkininkai iš Čyčkų tebegyvena bulviakasio rūpesčiais

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis

Orai Vilkaviškyje
Prenumeratos kaina 1 mėn. - 4,80 €!




Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą ne tik „Santakoje“, bet ir „Reklamos gide“.

Skelbimai svetainėje

Parduoda garažą Vilkaviškyje, prie ligoninės (geras privažiavimas, yra elektra, ištinkuotas), 250 m² komercinės paskirties patalpas Giedriuose (už geležinkelio pervažos, yra aikštelė automobiliams, geras privažiavimas, vandens baseinas). Tel. 8 687 87 459.
Galioja iki: 2018-11-19 14:00:39



Svečių knyga

Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2017-12-01 16:07

Dalinkitės:  


Remigijus ir Daiva Jurevičiai daug laiko praleidžia ne tik dirbdami ūkyje, bet ir tvarkydami aplinką.

Autoriaus nuotr.


Ūkininkai iš Čyčkų tebegyvena bulviakasio rūpesčiais

Andrius GRYGELAITIS

Šie metai žemdirbiams – ne patys geriausi. Dalį derliaus laukuose teko palikti ne tik javų augintojams, bet ir kitiems ūkininkams. Štai Čyčkuose gyvenantys Daiva ir Remigijus Jurevičiai vis dar nėra baigę bulviakasio.


Investuoti – rizikinga


Nors bulvių verslas Jurevičiams sekasi neblogai, šiemet jis nenudžiugino. Šiuo metu maždaug dar penki hektarai šakniagumbių likę nenukasti. Įprastai bulviakasis būna baigtas spalį, tad tokių metų, kokie yra šie, Jurevičiai tikina neatsimenantys.

„Paprasčiausiai neįmanoma įvažiuoti į dirvą. Laukiame, kol šiek tiek pradžius. Tik nesinorėtų, kad iš karto spustelėtų stiprus šaltukas, nes bulvėms tai būtų pražūtis“, – sakė R. Jurevičius.

Tiesa, tų bulvių, kurias pavyko nukasti, derlius yra geras. Nors jos dėl saulės trūkumo šiemet brendo lėčiau nei įprastai, bet dėl didelio drėgmės kiekio šakniagumbiai užaugo pakankamai dideli. Įprastai iš vieno hektaro Jurevičiai prikasa maždaug 30 tonų bulvių.

Šiuo metu Čyčkų ūkininkai savo užaugintą produkciją gabena į keletą Vilkaviškio maitinimo įstaigų, taip pat veža į kelias įmones Kaune bei Vilniuje. Iš kraštiečių prikastų bulvių gaminama šalyje gana populiari cepelinų tešla, todėl gali būti, kad ir nemažai mūsų rajono gyventojų yra ragavę patiekalų iš Jurevičių bulvių.

„Turėjome planų savo užauginamą produkciją tiekti į Druskininkų sanatorijas bei kai kurias kitas šio miesto įstaigas, bet sužinojome, kad jie perka tik jau nuskustas daržoves. Konkurencija yra toks dalykas, jog laimi tie, kas bent vienu žingsneliu yra priekyje. Galvojome apie investavimą į skutimo įrangą, tačiau kai rinkos tokios nestabilios, kol kas dar susilaikome nuo šio žingsnio“, – mintimis pasidalijo D. Jurevičienė.

Paprastai Čyčkų ūkininkai sodina jau laiko patikrintas bulvių veisles „Laura“ ir „Vineta“. Aišku, kartais išbandoma ir naujų veislių, tačiau rizika ne visada pasiteisina. Pavyzdžiui, Jurevičiai buvo pasodinę ankstyvųjų bulvių, kurios dirvoje atrodė puikiai, tačiau visiškai nepasižymėjo geromis išsilaikymo ilgesnį laiką savybėmis. Anot Remigijaus, būsimas pelnas vienodai priklauso tiek nuo užderėjusio derliaus, tiek nuo jo sugebėjimo išlikti geros būklės ilgą laiką.


Kasė rankomis


Savarankiškai ūkininkauti Jurevičiai pradėjo 2003 m. Tiesa, ir iki tol darbas žemės ūkyje jiems nebuvo svetimas, nes Remigijus anksčiau dirbo žemės ūkio bendrovėje. Savarankiško ūkininkavimo pradžia Čyčkų kaimo gyventojams nebuvo lengva. Nuosavos žemės jie neturėjo, tačiau noras dirbti ir užsidirbti buvo stipresnis už bet kokius sunkumus. Šiandien ūkininkavimas jiems yra tapęs ir verslu, ir gyvenimo būdu.

Dabar šeima dirba maždaug 100 ha plote, iš kurio didžiąją dalį užima javai ir rapsai, apie 14 ha – bulvių laukai, dar apie 0,5 ha – burokų plotai.

„Pradėjome nuo 3 ha žemės sklypo, kuris buvo nuomojamas. Bulves auginame nuo pat pirmų ūkininkavimo dienų. Iš pradžių jų turėjome gal 30 arų, vėliau plotai didėjo. Netgi turėdami tris hektarus bulvių, jas rinkdavome rankomis. Kombainą įsigijome vėliau. Pradžia buvo išties nelengva, tačiau prie visko greitai pripratome“, – šypsojosi R. Jurevičius.


Išbandė daug ką


Šeima ūkininkavimo pradžioje bandė verstis įvairia veikla. Kurį laiką greta augalininkystės turėjo ir karvių bei mėsinių galvijų ūkį. Tiesa, pienininkystės sektoriuje ne viskas klojosi taip gerai, kaip buvo tikėtasi. Kelios karvės nugaišo, ir kai Jurevičiai nusprendė galutinai jų atsisakyti, iš draugų dovanų gavo... karvę. Tuomet šeima, pasinaudojusi Europos Sąjungos parama, įsigijo melžimo įrangą ir įsipareigojo šių galvijų bandą padidinti bent iki 14. Tuo pačiu metu ūkyje buvo ir apie dešimt mėsinių galvijų. Tiesa, perkant melžimo įrangą neapsieita be nesklandumų. Vėluojant žadėtam ES finansavimui, įranga per trumpą laiką nuo sutartų 4 tūkst. litų pabrango dvigubai. Dėl šios priežasties teko atsisakyti kai kurių kitų ūkio plėtros sumanymų.

Galutinai karvių šeima atsisakė maždaug prieš dešimtmetį. Skirtis su šiais galvijais Jurevičiams buvo itin gaila.

„Per visus ūkininkavimo metus išbandėme daug dalykų. Žiūrėdavome, ką galime užauginti, o vėliau parduoti geromis kainomis. Iš žemės norėjome išgauti viską, kas tik įmanoma. Deja, fortūna dažnai mums atsukdavo nugarą“, – apgailestavo R. Jurevičius.

Kažkada Čyčkuose gyvenantys ūkininkai bandė auginti pašarinių runkelių sėklas, tačiau bedžiovinant pelės jas sugraužė. Buvo bandymų auginti ir morkas, bet ir šios tą sezoną supuvo dar žemėje. Vienais metais Jurevičiai ypač džiaugėsi gausiu kopūstų derliumi, bet tada kopūstai gerai užderėjo visoje Lietuvoje, tad paprasčiausiai nebuvo kam jų parduoti. Daugiau nei 20 tonų šių daržovių tąsyk tiesiog supuvo.

„Ūkininkai galėtų užauginti praktiškai bet ką, tačiau gaila, jog mūsų šalyje yra nemažai realizacijos problemų“, – apgailestavo pašnekovas.


Aktyvūs bendruomenės nariai


R. Jurevičius norėtų dar plėsti savo ūkį, bet ar tai pavyks, kol kas lieka neaišku. Labiausiai žemdirbys svajoja apie visišką darbo jėgos modernizavimą, nes, pasak jo, rankų darbas – labai brangus. Ūkininkas norėtų didinti žemės plotus, tačiau pastaruoju metu šis troškimas vis labiau tampa panašus į utopiją.

„Žemės kaina šiuo metu – nesuvokiamai didelė. Galbūt geriau pagalvoti, kaip iš jau turimų plotų išgauti didžiausią įmanomą naudą, o ne investuoti į naujas žemes ir nežinoti, ar investicijos kada nors atsipirks. Apskritai, pastaruoju metu žemės ūkyje žemdirbiui uždarbio lieka vis mažiau. Žemės kainos kyla, chemikalų ir trąšų kainos didėja, o už pagamintą produkciją niekas nenori daugiau mokėti. Manau, jog tai – ES paramos padariniai. Neneigsiu, žemdirbiai be šios paramos nebūtų galėję įsigyti naujos technikos, tačiau visa tai turėjo įtakos ir kitų kainų šuoliui“, – svarstė Čyčkų kaimo ūkininkas.

Jis kartu su žmona ir dukterimis Diana, Paulina bei mažąja Smilte randa laiko ne tik darbui ūkyje, bet ir namų aplinkos tvarkymui. Be to, D. Jurevičienei dar labai patinka daryti įvairius rankdarbius. Iš tiesų namų jaukumą kuria visa šeima. O darbų čia tikrai netrūksta. Vien tik vejos pjovimas užtrunka visą dieną, o kur dar gėlynų priežiūra ir kt. Negana to, Jurevičiai yra aktyvūs Čyčkų kaimo bendruomenės nariai, seniūnijos pagalbininkai.

„Šiuo metu mūsų kaimo bendruomenė yra gana aktyvi. Kai griuvo žemės ūkio bendrovės, kurį laiką žmonės užsidarė savo namuose, gyveno kas sau, kaimuose liko tuštuma. Bendruomeniškumo labai trūko, tad ir kūrėsi bendruomenės. Manau, jog tiek mums, tiek kitiems žmonėms reikia veiklos ir bendrų interesų“, – kalbėjo pašnekovas.






Komentarai:







Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Kybartų „vaiduokliui“ Savivaldybė nutarė skirti administratorių
* Ispaniją palikusi siuvėja pamažu savo vietą atranda Vilkaviškyje
* Lopai ant lopų – ir tie patys banguoti
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Ar vartojate alkoholį prie savo nepilnamečių vaikų?
To niekada nedarau.
Išgeriu tiek, kad neapsvaigčiau.
Savęs neriboju.
Mano vaikai jau pilnamečiai.
Vaikų neturiu.



Kalbos patarimai

Apkrikštyti ar pakrikštyti?
Bendrinėje kalboje teiktinesnis veiksmažodis pakrikštyti. Jis vartojamas ir Šventojo Rašto vertimuose į lietuvių kalbą.


Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel./faks. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2018 Visos teisės saugomos.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai


Svetainės programavimas ir dizainas