|
||||||||||||||
| ||||||||||||||
| ||||||||||||||
Siūlykite temą
Straipsnių paieška
Skelbimai
Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.
|
„Santaka“ / 2006-11-03 14:57
Bendroje palėpėje lūžusi sija, bet Nelia ir Jurgis Danisevičiai sako bijantys kur nors ir rankas prikišti, juk visas namas jiems nepriklauso.Autorės nuotr.
N.Danisevičienė sakė šiame name gyvenanti jau per šešias dešimtis metų. Čia su tėvais ji atsikraustė būdama gal dešimties. Ištekėjusi į šiuos namus parsivedė ir vyrą. Tad šiame būste jie kartu gyvena penkiasdešimt vienus metus. Kai prasidėjo privatizacija, iš buvusios Kybartų butų valdybos Danisevičiai savo pusę namo nupirko. Kitoje pusėje gyvenę žmonės, pasak senųjų gyventojų, elgdavosi taip, kad šiurpdavo oda. Būstas buvo išnuomotas Dalei Norkeliūnienei. Danisevičiai ne kartą sulaukė grasinimų ne tik iš kaimynų, bet ir iš jų vaikų, giminaičių. Naktimis čia prasidėdavo tikras automobilių ralis – ryte buvusios pievos vietoje žiojėdavo tik gilios provėžos... Bendrame kieme ir dabar jie šeimininkauja kaip nuosavame. Manydami, kad kaimynai yra visateisiai kito namo galo savininkai ar nuomininkai, Danisevičiai kentė jų akibrokštus. Kol į jų namus nepasibeldė šiukšles išvežančios bendrovės atstovė su pasirašyti paruošta sutartimi dėl šiukšlių išvežimo. Danisevičiai sutartį pasirašyti atsisakė klausdami, kodėl tokios niekas neneša D.Norkeliūnienei. Tik tada kybartiečiai sužinojo, kad iš to namo kaimynė išsiregistravusi jau ne vienus metus. Gyvenamosios vietos Šiaurės g. 3 Migracijos tarnyboje nė vienas šiuo adresu besilankančių asmenų nėra deklaravęs. Taigi kita namo pusė yra neegzistuojančios butų valdybos balanse, kurios turtą šiuo metu administruoja „Kybartų Darna“. Kaip teigė čia dirbančios specialistės, jos ir pačios nežinojo, kad ta namo pusė – jų įstaigos žinioje. „Kybartų Darnos“ darbuotojai taip pat manė, kad čia besilankantys ir kaip savu turtu disponuojantys asmenys į šį būstą turi teisę... Pasak rajono Savivaldybės Vietinio ūkio skyriaus vyr. specialisto Algimato Simanyno, ne tik Kybartuose dar daug tokių būstų, kurie „kabo“ neegzistuojančios, seniai likviduotos įstaigos – butų valdybos – turto balanse. Šiuo metu specialistas baigia išaiškinti visus rajone esančius tokius būstus ir sutvarkyti jų dokumentus. Šis turtas pereis rajono Savivaldybės žinion, o administruoti jį pavesta seniūnijoms. Paklaustas, kas bus daroma šiuo atveju, A.Simanynas atsakė, kad bus pasirūpinta, jog antrasis namo galas būtų užkaltas ir po jį nelandžiotų pašaliniai asmenys.Kaip išnaikinti čia besiveisiančias žiurkes ir ką daryti su bendro naudojimo patalpomis, sakė dar nepagalvojęs, daug kas bus sprendžiama apsilankius vietoje. Nors kaip yra iš tikrųjų – dar neaišku. Iki šiol ir Danisevičiai Registrų centre nebuvo registruoti kaip gyvenamojo būsto šeimininkai. Jie pristatė dokumentus ir tik neseniai klaida ištaisyta. Visko gali būti ir su kita namo puse. Kybartų seniūnas Kęstutis Rakauskas sakė girdėjęs, kad ir ji gali būti privatizuota, tik savininkams reikėtų surasti ir pristatyti tai įrodančius dokumentus. Tokių dokumentų iki šiol neatsirado, tad „Kybartų Darna“ išsiuntė įspėjimą čia daržus turinčiai buvusios nuomininkės motinai Elenai Kantautienei, kad iki lapkričio 6 dienos patalpos būtų iškraustytos. A.Simanynas teigė pats pasirūpinsiąs, kad viskas būtų pagal įstatymą. Jis sakė Danisevičiams davęs savo telefono numerį, kad žmonės galėtų paskambinti, jei iškiltų kokių nors problemų. Aplankyti Danisevičiai rodė, kokiomis sąlygomis jie gyvena. Vien tik pažvelgus į dviejų galų medinę trobą su bendru įėjimu per vidurį galima pasakyti, kurioje dalyje gyvenama, kurioje – ne. Tvarkingi kybartiečiai vedžiojo po šiltai prikūrentus, jaukius kambarius, paskui parodė bendrą žiurkių išlandžiotą koridorių ir namo palėpes. Abi pusės skyrėsi kaip diena nuo nakties. Danisevičių gale esanti palėpė paversta kambariu, čia sudėtos grindys, tvarkingi langai, o kita pusė – užkalta lentomis, pro plyšius matosi suverstų šiukšlių krūvos. Kaip sakė Danisevičiai, baisu ir pagalvoti, kas atsitiktų gerai pakūrus kitos pusės krosnį, – sutrūnijusios šiukšlės kaip mat užsidegtų. Kitame gale gyvenę žmonės nuo namo nuvedę laidus į greta esantį tvartuką. Tokia instaliacija nuolatiniams gyventojams pasitikėjimo irgi nekelia. Danisevičiai sakė nebūtų sugalvoję dėl ko nors skųstis, jei su kaimynais būtų galima susitarti, spręsti bendrus reikalus, tvarkyti bendro naudojimo patalpas, kiemą. Bet užuot gražiai bendravus, dažniau reikalus tekdavo spręsti su policija, kuri į konfliktus, pasak senukų, reaguodavo gana vangiai. N.Danisevičienė sakė daugiau išleidusi vaistams, negu buvę naudos iš skundų vietiniams pareigūnams. Tad ilgainiui ir skųstis nustoję, nors grasinimų ir akibrokštų būta vėl ir vėl... Patys kitą namo galą užėmę žmonės, senbuvių teigimu, čia seniai negyvena. Jau trejus metus jie tik kartkartėmis apsilanko. Anksčiau čia gyvenusi moteris buvo įleidusi trejetą asmenų iš Latvijos, kurie ypač baugino senukus. Grėsmingos išvaizdos užsieniečiai niekad su jais nesisveikino, nekalbėjo, naktimis rūkė bendrame koridoriuje ir kampe esančiose lentynose kaupė išgertus butelius. Kiek palengvėjo, kai trejetas įnamių staiga dingo taip, kaip ir atsiradę. Pasak kybartiečių, paskutiniai jų kantrybės lašai išgaravo, kai čia į daržą užsukančios kaimynės sūnus neseniai atvažiavo ir išpurškė viso kiemo žolę kažkokiais chemikalais, nuo kurių ši nurudo. Gyventojai net apstulbo – juk čia pat, žemoje vietoje, jų šulinys. Negana, kad bendras kiemas pilnas neteisėtų gyventojų turto, su senbuviais dar ir akivaizdžiai nesiskaitoma... Danisevičiai tvirtino, kad jei niekas jiems nepadės, kreipsis į televiziją, nes taip gyventi jie jau pavargo. Goda PAUKŠTYTĖ Publikuota: 2006-11-03 14:57:51 Komentarai:Jūs naršote standartinę svetainės versiją. Perjungti į mobiliąją versiją?
Atgal į pradžios puslapį
|
Šiame numeryje
* Kultūros darbuotojų dieną – ąžuolas Dainų šventei * Senjorė ligoninės slaugę apkaltino smurtu * Rūta Žilionytė: „Dainavimas – dalis manęs“ Laikraštis leidžiamas antradieniais ir penktadieniais.
|
||||||||||||
|