Siūlykite temą

---

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.
	Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

---

Skelbimai

---

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.

Skelbimai svetainėje

---

Vieta ir darbo laikas

---

Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2006-11-02 08:59

---

Mindaugas Giedraitis įsitikinęs, kad geriausiai mokyklos problemas žino patys mokiniai.

Autorės nuotr.

Žinia, kad į Lietuvos moksleivių parlamentą (LMP) išrinktas Pilviškių vidurinės mokyklos moksleivis, daugeliui buvo kiek netikėta. Mat ne vienas besidomintis šiais rinkimais jau iš anksto svarstė, kad greičiausiai šią vietą užims vienos iš didžiųjų Vilkaviškio vidurinių mokyklų atstovas.

Tačiau geriausias pretendentas pasirodė pilviškietis Mindaugas Giedraitis. Šiuo dešimtoku patikėjo ne tik Pilviškių vidurinės mokyklos mokiniai, bet ir dauguma pačių kandidatų į LMP.



Svarbiausia – mokslas

Su Mindaugu Giedraičiu kalbėjomės jo namuose Sausbalių kaime. Čia dešimtokas gyvena su savo tėvukais – Zina ir Kęstučiu Būdapais.

Gruodį prasidės devinti metai, kai šie žmonės Mindaugui ir dabar KTU studijuojančiam jo broliui Mariui atstoja tėvus.

– Pas mus jis atėjo aštuonerių metukų, kai žuvo mama. Tada Mindaugas lankė antrą klasę. Iš pradžių sunku buvo, bet daug dirbome – kartu skaitėme, diktantus rašėme. Ir prasilaužėme, – kalbėjo močiutė.

Nors amžiaus skirtumas – nemažas, bet akivaizdu, kad Mindaugas su tėvukais sutaria gražiai. Vaikinukas gerbia jį užauginusius žmones ir kilus kokiai nors problemai nepasišiaušia, stengiasi rasti bendrą kalbą.

Būdapai pasakojo, kad abu broliai naktimis niekuomet nesišlaistė, plaukų žaliai nedažė ir auskarų nesivėrė.

Tam, kad Mindaugas dabar tapo parlamentaru, tėvukai per daug reikšmės neteikia.

– Mokslai yra visko pagrindas. Va, anas brolis baigė vidurinę su pagyrimu, tai ir įstoti nesunku buvo, ir stipendiją gauna. Dabar jis ir Mindaugą spaudžia, kad mokytųsi, – dėstė K.Būdapas.

Tačiau nerimauti dar nėra pagrindo. Mindaugas mokosi labai gerai, jo pažymių knygelėje – beveik vieni dešimtukai.



Kodėl nepabandžius?

Rinkimuose į LMP Mindaugui dalyvauti pasiūlė direktoriaus pavaduotoja V.Rapulskienė. Kaip juokavo pats moksleivis, „savanoriškai-priverstinai“... Jis per daug ir nesiginčijo, nusprendė išbandyti savo jėgas. Juolab kad ir iki šiol buvo aktyvus mokyklos gyvenime. Mindaugas – klasės seniūnas, mokinių tarybos narys, mokyklos tarybos narys. Vaikinas sakė, jog užsiimti yra kuo.

– Mokinių taryboje mes organizuojame konferencijas, renginius, sprendžiame įvairius klausimus. O mokyklos taryba – tai aukščiausia mokyklos savivaldos institucija. Ji susideda iš penkių mokytojų, penkių mokinių ir penkių mokinių tėvų. Ten, pavyzdžiui, renkamės, kai reikia prašyti lėšų iš rajono Savivaldybės mokyklos salei atnaujinti, mokyklos remontui ar panašiai. Buvo tarybos posėdis, kur sprendėme, ar vieną mokinį palikti mokykloje, ar pašalinti iš jos. Neseniai svarstėme, ar direktorių atestuoti. Nusprendėme, kad reikia atestuoti... – juokaudamas pasakojo pašnekovas.

Mindaugas ir pats organizuoja bei veda renginius, dalyvauja juose kaip skaitovas. Tačiau dešimtokas prisipažįsta, kad literatūra per daug jo nevilioja. Labiau traukia tikslieji mokslai: matematika, informatika, fizika. Vaikinas yra dalyvavęs šių dalykų olimpiadose ir užėmęs prizines vietas.

Taigi šiaip ar taip užimtas – tad kodėl nepabandžius žengti toliau? Juk sakoma: blogas tas kareivis, kuris nenori tapti generolu...



Problemas geriausiai žino mokiniai

– Kaip pats manai, Mindaugai, kodėl į LMP išrinko tave?

– Gal todėl, kad per rinkimus jaučiausi ir bendravau laisvai. Juk labai matyti, kada žmogus, stovėdamas prieš auditoriją, jaudinasi.

Man buvo lengva kalbėti apie savo programą, tikslus. Nejaučiu scenos baimės, kai vedu mokyklos renginius ar dalyvauju juose kaip skaitovas. Moku išsakyti savo nuomonę ir ją apginti. Gal tai ir padėjo.

– Tu ir pats rinkimų metu daug klausimų pateikei kitiems varžovams.

– Žinoma, juk reikia ir oponentus pažinti. Ruošiausi ir dalyvavau rimtai.

– Ar kas nors padėjo rašyti rinkimų programą?

– Pats rašiau, o po mokyklos rinkimų dar kiek taisiau. Parodžiau pavaduotojai, sakė – viskas gerai. Žodžiu, esmė – mano, tik lietuvių kalbos mokytoja pataisė keletą stiliaus klaidų. Aš juk pats mokinys, tad kas gali geriau už mokinius žinoti, kokios didžiausios mokykloje problemos.

– O kokios tos didžiausios problemos?

– Labai dideli mokymosi krūviai. Į kai kurių dalykų programas jau įtrauktas ir aukštųjų mokyklų kursas. Kam perkrauti mokinius tuo, ko mokysimės vėliau?

Dar manau, kad mokykloje – nesaugu, o mokytojai budėti neskatinami. Esu įsitikinęs, kad jiems turėtų būti mokama už budėjimą. Galima šį reikalą spręsti ir kitaip. Dabar neprisimenu kur, bet kažkurioje respublikos mokykloje buvo didelis nusikalstamumas, iškilo problemų su narkotikais. Susirinkę tėvai nusprendė pasamdyti saugos tarnybą, ir daug kas pasitaisė.

Svarbi ir maitinimo problema. Mano manymu, valstybės lėšos eikvojamos ne tiems tikslams. Dabar tėvai „suveikia“ pažymas, kad jų vaikai gautų maitinimą už dyką. Nueini į valgyklą, o ten paliktos net neparagautos porcijos. Gal tas maistas ir neskanus (pats antradienį valgiau, tai paskui pilvą skaudėjo), bet jei jo prašo, vadinasi – reikia? Geriau šitos lėšos būtų skirtos mokyklų remontui, mokymo bazei turtinti.

– Galbūt ruošiesi kada nors tapti politiku ir mąstai apie Lietuvos Parlamentą?..

– Negali žinoti, kaip bus ateityje. Bet šiuose rinkimuose dalyvauti buvo įdomu. Smagu, kai matai, kad tave palaiko ir tavimi pasitiki, kad tu pats kažką gali padaryti. Atsiranda paskatinimas, tarsi užsidega ugnelė. O dirbti reikės, nes jei kurio nors rajono atstovas neveiklus, nedalyvauja sesijose – jį galima perrinkti. Taip irgi yra buvę.

Jau sutarėme, kad bendrausime su visų rajono mokyklų kandidatais, kurie pretendavo į Parlamentą. Tai gera mintis, nes jie geriausiai žino savo mokyklų problemas.

– Mokslai svarbu, pareigos svarbu... Ar laisvalaikio bent kiek lieka?

– Jei žmogus neturi laisvalaikio, gali ir išprotėti... Žinoma, kad turiu. Labai mėgstu piešti, skaityti knygas. Labai patinka galinga technika, mėgstu ekstremalų važinėjimą dviračiu bei mėgėjišką kovos menų mokymąsi.

Komentarai:

Atgal į pradžios puslapį

---

Šiame numeryje

---

Apklausa

---

Kalbos patarimai

---

Šūksniai

---

Nuorodos

---

Statistika

---