„Santaka“ / Žmonės norėtų pagelbėti ir gandrams, ir užmigti vėluojantiems ežiukams

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis

Orai Vilkaviškyje
Prenumeratos kaina 1 mėn. - 4,80 €!




Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą ne tik „Santakoje“, bet ir „Reklamos gide“.

Skelbimai svetainėje

Parduoda garažą Vilkaviškyje, prie ligoninės (geras privažiavimas, yra elektra, ištinkuotas), 250 m² komercinės paskirties patalpas Giedriuose (už geležinkelio pervažos, yra aikštelė automobiliams, geras privažiavimas, vandens baseinas). Tel. 8 687 87 459.
Galioja iki: 2018-11-19 14:00:39



Svečių knyga

Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2017-11-24 16:29

Dalinkitės:  


Iš pažiūros labai mieli gyvūnai dažnai yra įvairių ligų nešiotojai, todėl į rankas jų geriau neimti.

Autorės nuotr.


Žmonės norėtų pagelbėti ir gandrams, ir užmigti vėluojantiems ežiukams

Eglė MIČIULIENĖ

Apie tai, kad artėja šaltasis periodas, galima spręsti ne tik iš kalendoriaus lapelių ar lauko termometro parodymų, bet ir gyvūnų likimu susirūpinusių žmonių skambučių. Atšalus orams jų pasitaiko vis dažniau.



Gamta keičia įpročius

Klimatas šyla, gamta keičia savo įpročius – tai akivaizdu net ir be ypatingų mokslinių tyrimų. Lietuvoje speiguotų žiemų ir karščiu tvoskiančių vasarų pasitaiko vis rečiau, jas keičia kone visus metus besitęsantis „vidutiniškai rudeniškas“ oras.

Prie tokių pokyčių derinasi ir gyvūnija, keisdama savo elgesį ir įpročius. Lietuvoje atsiranda vis daugiau invazinių rūšių, kurios anksčiau buvo būdingos šiltesniems kraštams, paukščiai neskuba išskristi į pietus, o tie gyvūnai, kurie šiuo metu jau lyg ir turėjo miegoti saldžiu žiemos miegu, vis dar klajoja tarsi nerasdami sau vietos.

Žmonėms tokie akiai vis dar neįprasti vaizdai kelia nerimą.

Štai neseniai viena vilkaviškietė pasakojo apie jos kieme pupsinėjantį ežį. Moteris žinojo, kad šie spygliuoti padarai šaltuoju metų laiku turi miegoti, tad sunerimo, ar ežiukas nesušals.



Ežio geriau neimti

Moteris parsinešė gyvūną namo, pašėrė šuns pašaru, kaip rekomenduoja gyvosios gamtos specialistai (beje, ežiui tokios vaišės labai patiko), o kitą dieną išnešė laukan.

– Bet gal ežys nesugeba išeiti iš uždaro kiemo ir neranda namų? Kas jam nutiks, kai pradės šalti? Gal reikėtų jį priglausti namuose iki pavasario? – svarstė rūpestinga vilkaviškietė.

Vilkaviškio aplinkos apsaugos agentūros vedėjas Vitas Bakas paaiškino, kad ežį reikėtų palikti ten, kur jis buvo rastas, o gamta pati viską sureguliuos.

– Tik mums taip atrodo, kad ežys neturi namų, bet jis juk visus metus kažkur gyveno. Tačiau šiemet oro sąlygos ežių dar „nesumigdė“, lapkritis – kaip niekada šiltas. Kai šiek tiek pašals, sulėtės šio gyvūno fiziologiniai procesai, kūno temperatūra nukris ir ežys užmigs iki pavasario. Beje, stipriai atšilus žiemos metu ežiai taip pat gali prabusti, – pasakojo V. Bakas.

Tačiau aplinkosaugininkas priminė kitą svarbų dalyką, dėl kurio ežio geriau neimti į rankas. Ežiai – puikūs pagalbininkai ūkyje: jie naikina peles, augalams kenkiančius vikšrus, invazinius šliužus. Tačiau šie iš pažiūros labai mieli gyvūnai dažnai yra įvairių ligų nešiotojai. Mes nematome tarp tankių spygliukų įsitaisiusių erkių ar blusų, o juo labiau – virusų ar žarnyne tūnančių parazitinių kirminų, kuriais gali būti užsikrėtęs ežys. Šis padarėlis gali pernešti erkinį encefalitą, parazitines ligas (helmintozę), netgi pasiutligę. Taigi verčiau pasigrožėkime ežiu jo neliesdami ir leiskime jam toliau pupsėti savo keliu.



Kaip padėti paukščiui

Kitas rajono gyventojas paskambino išgyvendamas dėl netoli Aistiškių kaimo blūdinėjančio gandro.

– Matau tą gandrą jau ne pirmą kartą. Nežinau, ar jis gali skristi, nes iš tolo nuo kelio matau tik vaikštinėjantį. Jei jis neišskrido iki dabar, tai ir nebeišskris. Ką daryti, kas šiam paukščiui galėtų padėti? Juk jau lapkričio pabaiga, žiemą jis tikrai sušals. Gal reikia mėginti prieiti artyn, bandyti pašerti? Gal gamtosaugininkai gali kažkaip padėti? – klausė žmogus.

Tačiau gamtininkai sako, kad su gandru – dar sunkiau negu su ežiuku. Prie jo taip lengvai neprieisi ir „nepadėsi“.

– Retai, bet pasitaiko tokių vienišių liekančių gandrų. Tik ką jam padarysi? Gamta taip tvarkosi. Ornitologai žmogui tokiu atveju sako: o pabandyk prie jo prieiti ir pagauti. Juk jie specialistai, turi net tam skirtus tinklus, bet sparnuočio taip lengvai nepasieksi. O kas su neišskridusiais gandrais nutiks atšalus orams? Vieną žmonės bando prisijaukinti, šeria, kitas kažkur prapuola – gal išskrenda kitur, o gal tampa kito gyvūno grobiu, – kalbėjo Vištyčio regioninio parko direktorius Nerijus Paškauskas.

Tačiau verta žinoti, kad iš gamtos paimtas ir žmogaus prijaukintas gyvūnas gali atprasti nuo natūralios aplinkos ir vėliau jau nesugebės joje adaptuotis. Todėl net ir nuo šalčių išgelbėtas bei tvarte per žiemą augintas gandras kitais metais jau tikrai nebeišskris – jis bus pripratęs būti maitinamas žmogaus ir savimi pasirūpinti negalės.



Gandras – ne višta

Regioninio parko ekologas Vaidas Leonavičius išsakė ir dar vieną argumentą, dėl ko reikėtų mažiau kištis į gamtos procesus.

– Jei paukštis likęs – kažkas su juo negerai. Vadinasi, vyksta natūrali gamtos atranka. Šiuo atveju vieną individą išgelbėdamas kenki visai rūšiai. Juk jei toks „be navigacijos“ paukštis plės populiaciją – bus ir daugiau panašių gamtoje nebesusigaudančių individų. Ir kas juos visus globos? Suprantu, paukščio gaila, bet gamta yra gamta, – kalbėjo sparnuočių pasaulį gerai pažįstantis specialistas.

Lietuvoje veikiančios Gyvūnų globėjų asociacijos darbuotojai pasakoja, kad labai dažnai žmonės gyvūną parsineša namo net ir tokiais atvejais, kai tos pagalbos jam nė nereikia.

Apie šią problemą gamtininkai kalba jau seniai. Anot jų, žmonės lyg vištas lesina gulbes, antis, net gandrus, o paskui stebisi, kur dingo paukščių instinktai ir kodėl šie lieka žiemoti.

Todėl specialistai pataria stebėti gamtos procesus, bet kištis į juos mažiau, o gyvūnus maitinti ar iš natūralios aplinkos paimti tik tokiu atveju, jei jie yra sužeisti, nusilpę ir be globos ar gydymo tikrai neišsivers.






Komentarai:







Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Kybartų „vaiduokliui“ Savivaldybė nutarė skirti administratorių
* Ispaniją palikusi siuvėja pamažu savo vietą atranda Vilkaviškyje
* Lopai ant lopų – ir tie patys banguoti
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Ar vartojate alkoholį prie savo nepilnamečių vaikų?
To niekada nedarau.
Išgeriu tiek, kad neapsvaigčiau.
Savęs neriboju.
Mano vaikai jau pilnamečiai.
Vaikų neturiu.



Kalbos patarimai

Apkrikštyti ar pakrikštyti?
Bendrinėje kalboje teiktinesnis veiksmažodis pakrikštyti. Jis vartojamas ir Šventojo Rašto vertimuose į lietuvių kalbą.


Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel./faks. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2018 Visos teisės saugomos.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai


Svetainės programavimas ir dizainas