„Santaka“ / Dėl darbo emigravusius lietuvius keičia atvykėliai iš Ukrainos

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis

Orai Vilkaviškyje
Prenumeratos kaina 1 mėn. - 4,80 €!




Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą ne tik „Santakoje“, bet ir „Reklamos gide“.

Skelbimai svetainėje

Reikalingas (-a) pagalbinis darbininkas (-ė) ūkio darbams, mokantis (-i) karves melžti aparatu. Darbas netoli Gražiškių. Tel. 8 602 31 187.
Galioja iki: 2018-11-29 08:57:12

Parduoda dalimis CITROEN BERLINGO (2002 m., dyzelis, 1,9 l, 51 kW), AUDI A4 (1998 m., 1,9 l, TDI, 81 kW), VW POLO (1997 m., 1,9 l, dyzelis, 47 kW), VW GOLF IV (1998 m., 1,9 l, TDI, 81 kW), VW SHARAN (1998 m., 1,9 l, TDI, 81 kW). Tel. 8 699 28 707.
Galioja iki: 2018-11-29 10:25:14



Svečių knyga

Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2017-11-22 16:32

Dalinkitės:  


Andrejus Holuvčinas, Vitalijus Mandrovas ir Oleksandras Dudnikovas darbu Lietuvoje yra patenkinti.

Autorės nuotr.


Dėl darbo emigravusius lietuvius keičia atvykėliai iš Ukrainos

Eglė MIČIULIENĖ

Už tūkstančių kilometrų likusių namų, artimų žmonių ilgesys – tokį jausmą puikiai žino ne tik didelė dalis į užsienį išvykusių lietuvių, bet ir vis dažniau į mūsų šalį dirbti atvykstantys užsieniečiai.



Žinojo, ko tikėtis

– Kodėl mes atvažiuojame dirbti į Lietuvą? O kodėl tiek daug jūsiškių išvažiuoja į kitas šalis? – klausimu į klausimą atsakė ukrainietis Oleksandras Dudnikovas, jau pusę metų gyvenantis ir dirbantis Lietuvoje. – Vadinasi, savo šalyje žmonių kažkas netenkina. Šiuo atveju – atlyginimai: tiesiog visi nori dirbti ir užsidirbti.

Iš Čerkasų srities į mūsų šalį skalsesnės duonos ieškoti atvykęs Oleksandras žinojo, ko tikėtis, mat Lietuvoje jau buvo įsidarbinę jo pažįstamų ukrainiečių.

– Atvykau jau pramintu taku. Prieš važiuodamas skambinausi Lietuvoje dirbantiems draugams, taigi viską žinojau iš anksto, – pasakojo vyras.

Šiuo metu Vištytyje dirbantis ukrainietis tvirtino, kad kol kas jam ir jo kolegoms viskas sekasi gerai.

– Atlyginimai čia, Lietuvoje, be abejo, geresni negu pas mus. O jei dar klimatas būtų šiek tiek geresnis – tada būtų visai nuostabu. Internete skaitėme, kad tokių metų nebuvę jau seniai, ir šie į jūsų istoriją įeis kaip patys lietingiausi metai, – šypsojosi vyras.

O. Dudnikovui oro sąlygos yra iš tiesų svarbios, mat jis dirba su elektros tinklų įranga bei instaliavimu susijusioje Lietuvos įmonėje „EnergoLT“, taigi beveik visą dieną praleidžia lauke.



Kartą per tris mėnesius

Su O. Dudnikovu toje pačioje brigadoje dirbantys vyrai sakė, jog turi lietuviškas darbo vizas, sudarę darbo sutartis. Firmoje šiuo metu dirba apie 20 ukrainiečių. Juos samdanti bendrovė objektų turi visoje Lietuvoje.

Ukrainiečiai pasakojo, kad išgyventi jų gimtajame krašte buvo ypač sunku. Vyrai sakė dirbę stambioje Ukrainos rangovinėje elektros tinklų tiesimo įmonėje, bet uždirbo mažai, o paskutiniu metu darbdaviai apskritai nustojo mokėti atlyginimą. Tad daugybė žmonių tiesiog išėjo iš darbo. Didžioji dalis jų išvyko į Lenkiją, Lietuvą.

– Aš pats Ukrainoje dirbau inžinieriumi, šie vyrai irgi turi normalų išsilavinimą. Per mėnesį gaudavau kiek daugiau nei 200 eurų. O kainos pas mus panašios kaip ir Lietuvoje, – kalbėjo Andrejus Holuvčinas.

Vienoje brigadoje su Andrejumi dirbantis Vitalijus Mandrovas Ukrainoje sakė uždirbdavęs vos 150 eurų, o paskutinius pusę metų algos apskritai negavęs.

Lietuvoje gaunamomis algomis ukrainiečiai nesiskundė, o didžiausias trūkumas, anot jų, – toli likę namai. Į juos ukrainiečiai grįžta vos kartą per tris mėnesius, vienai savaitei atostogų.

Atstumą „sumažina“ internetas: vyrai su artimaisiais bendrauja per „Skype“ ir kitas nemokamas programas.

– Nieko nepadarysi, juk pinigų reikia. Vaikai irgi supranta, kad už viską reikia mokėti, už jų mokslą – taip pat. Juk kainuoja ir važinėjimas į mokslus, ir bendrabučiai, ir pačios studijos, – kalbėjo A. Holuvčinas, Lietuvoje dirbantis jau antrus metus. Po metų įgis teisę mūsų šalyje gyventi nuolat.



Užklijavo dvi vėliavas

Vyrai pasakojo, jog darbą Lietuvoje, o ne kitose Europos šalyse, pasirinko dėl įvairių priežasčių. Lietuva ukrainiečiams atrodo artimesnė dėl susiklosčiusių istorinių aplinkybių: abi šalys buvo Sovietų Sąjungos sudėtyje, čia yra nemažai rusų kalbą mokančių žmonių, tad nereikia papildomai mokytis angliškai ar vokiškai.

– Su Vištyčio gyventojais susikalbame nesunkiai. Jie supranta, kai paprašome atsigerti vandens, o ir parduotuvėje galime pasakyti, ko norime. Anksčiau dirbome Kaune, Trakuose, Vilniuje – ten apskritai dėl kalbos problemų nekyla, – šyptelėjo Andrejus. – Į mus visur žiūri normaliai, priima draugiškai. Žmonės namuose turi televizorius, mato ir žino, kokia dabar situacija Ukrainoje, supranta, kad iš gero čia neatvažiavome.

Tiesa, su aplinkiniais rusų kalba bendraujantys vyrai nenori būti palaikyti šios tautos piliečiais, todėl visuomet skuba pasakyti, kad atvyko iš Ukrainos.

O štai linksmų plaučių Oleksandras labai išradingai pasipuošė savo šalmą. Vienoje šalmo pusėje iš spalvotos izoliacinės juostos jis suklijavo Lietuvos trispalvę, o kitoje – Ukrainos vėliavą.



Gręžiasi į Lenkiją

Apie Lietuvon dirbti atvykstančius ukrainiečius gerai atsiliepia tiek juos priimantys darbdaviai, tiek iš šono darbus stebintys eiliniai žmonės.

Vištyčio seniūnas Bronislavas Polita net Savivaldybėje vykusiame įstaigų vadovų pasitarime pasidžiaugė, kad prie Vištyčio elektros tinklų linijų dirbantys ukrainiečiai stebina sparčiu ir tvarkingu darbu. Patys ukrainiečiai pripažino, kad sulaukia pagyrų ir iš vietinių gyventojų.

Vis dėlto dirbti norintiems ukrainiečiams sąlygos patekti į mūsų šalį toli gražu nėra pačios palankiausios.

„EnergoLT“ darbų vadovas Ričardas Šidlauskas sakė, jog jų bendrovė ketino priimti ir daugiau darbininkų iš Ukrainos, tačiau jų... nebuvo. Anot R. Šidlausko, dauguma ukrainiečių išvažiuoja į Lenkiją. Ši šalis, įvertindama per mokesčius gaunamą finansinę naudą, gerokai supaprastino ukrainiečių priėmimo sąlygas ir jų planuoja priimti net iki milijono.

Tuo tarpu Lietuvoje įdarbinant užsienio šalių piliečius sudaromos didelės kliūtys. Pavyzdžiui, Latvijoje leidimas dirbti užsieniečiui išduodamas per savaitę nuo darbdavio kreipimosi dienos, Estijoje svetimšalis įdarbinamas kitą dieną, o Lietuvoje ši procedūra užtrunka kelis mėnesius. Dėl to darbo ieškančių ukrainiečių akys vis dažniau krypsta į Lenkiją, kuri puikiai sugeba gauti ekonominės naudos tiek iš savo, tiek ir iš aplinkinių šalių gyventojų.






Komentarai:







Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Kybartų „vaiduokliui“ Savivaldybė nutarė skirti administratorių
* Ispaniją palikusi siuvėja pamažu savo vietą atranda Vilkaviškyje
* Lopai ant lopų – ir tie patys banguoti
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Ar vartojate alkoholį prie savo nepilnamečių vaikų?
To niekada nedarau.
Išgeriu tiek, kad neapsvaigčiau.
Savęs neriboju.
Mano vaikai jau pilnamečiai.
Vaikų neturiu.



Kalbos patarimai

Ar galima sakyti „prieinama kaina“?
ikrai galima, kadangi „Dabartinės lietuvių kalbos žodyne“ nurodoma trečioji dalyvio prieinamas reikšmė – „nebrangus, įperkamas“.



Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel./faks. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2018 Visos teisės saugomos.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai


Svetainės programavimas ir dizainas