|
||||||||||||||
| ||||||||||||||
|
| ||||||||||||||
|
||||||||||||||
Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagąDidesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com. | |
 | Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais. |
|
| |
Straipsnių paieška
Skelbimai
Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.
Skelbimai svetainėje
Skelbimų kol kas nėra. Atsiųskite savo skelbimą! (Kaina - 2 €)
Vieta ir darbo laikas
Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.
„Santaka“ / 2006-11-02 08:50
|
|
|
Plenero dalyviai Pajevonyje kūrė meniškus ir funkcionalius darbus.
Pajevonys, reto grožio Sūduvos kampelis, rūpestingai puoselėjamas ir puošiamas tampa vis patrauklesnis turistams ir renginių iniciatoriams. Už netoliese miestelio esančio Kunigiškių piliakalnio tvarkymo darbus pajevoniečiai, pasiūlius Kultūros paveldo departamento Marijampolės padaliniui, vieninteliai apskrityje gavo respublikinį Archeologijos paveldo išsaugojimo 2005 m. geriausių darbų konkurso didįjį prizą, kuris buvo įteiktas šių metų balandžio mėnesį Trakų pilyje. Seniūnas Gediminas Bisikirskas tuo ypač džiaugėsi: apdovanojimas patvirtino, kad paveldo objektas atitinka archeologijos paminklo lankymui keliamus reikalavimus.
Visais laikais didžiausia bet kurio krašto vertybė buvo jo žmonės. Šį kartą norėtųsi padėkoti rugsėjo 27–29 dienomis Pajevonyje vykusio plenero dalyviams, kurie negailėjo laiko ir jėgų, kad prakalbintų medį ar akmenį. Jono Zubavičiaus, Antano Lastausko, Naurio Valucko, Lino Lukoševičiaus ir Vytauto Gurinsko pleneriniai darbai ne tik meniški, bet ir funkcionalūs – jie tarnaus pajevoniečiams kaip suoliukai ilsintis ir grožintis nuostabiu gamtovaizdžiu, informuos svečius apie Pajevonio lankytinas vietas.
Teko apvažiuoti visas Pajevonio apylinkes, kol buvo surastas akmentašiui V.Gurinskui tinkamas akmuo. Išsirinktasis meistrui praskleidė šio krašto praeitį, pasakojo apie senovės gyventojų tikėjimą, jų garbinamus Saulę, Perkūną ir kitas dievybes. Tai, ką menininkui akmuo kalbėjo, įvairiais simboliais ir ženklais jis užfiksavo skulptūroje „Laiko ženklai“.
Tinkamus ąžuolus medžio drožėjams padovanojo Pajevonio girininkija. Nauris Valuckas darbe „Protėvių dvasia“ perteikė laisvų žmonių bendravimą, senovišką žinios siuntimą ugnimi ir dūmais, ryšio palaikymą su dabarties kartomis. Antanas Lastauskas medžio kompozicijoje „Žalčiai“ panaudojo saulės, žaibo, žalčių simbolius. Jono Zubavičiaus „Vaidilutė“ saugos Pajevonio miestelį, sūduvių protėvių lopšį, nuo blogio. Lino Lukoševičiaus „Ugnies vartai“, pastatyti piliakalnio prieigose su seniūnijos žemėlapiu, tarsi gyvena šios vietovės dvasia. Šis stendas tarnaus ne tik kaip informacinė priemonė, bet ir kaip funkcionalus meno kūrinys, pasitinkantis visus, atvykusius prie piliakalnio.
Dirbantys menininkai sulaukė didelio visuomenės susidomėjimo. Plenero lankytojai galėjo ne tik stebėti dirbančius meistrus, bet ir patys išmėginti kalto aštrumą, rankos paklusnumą darydami vieną ar kitą griovelį medyje ar įbrėžimą akmenyje. Ypač menininkų sumanymais domėjosi mokiniai, ikimokyklinės grupės vaikai. Pajevonys tomis dienomis sulaukė daugiau negu įprasta svečių: Kybartų, Vištyčio seniūnijų ir Vištyčio regioninio parko vadovai, rajono Savivaldybės mero padėjėjas domėjosi ne tik kūrybiniu procesu, bet ir galimybe pasisemti patirties tvarkant visuomenės poreikiams pritaikytas ir lankomas vietas. Pajevonio seniūnas G.Bisikirskas kiekvieną laisvą minutę palaikė kontaktus su plenero dalyviais, rūpinosi jų buitimi, diskutavo apie protėvių būtį.
Galime tik pasidžiaugti, kad atkaklių ir išradingų žmonių dėka Pajevonio miestelis tampa žinomas ne tik apskrityje, bet ir respublikoje. Ne tik dėl gražiai tvarkomos aplinkos, bet ir dėl reikšmingos praeities Pajevonyje sulaukiama vis daugiau svečių, čia ieškančių atsakymų į Sūduvos krašto istorijos klausimus.
Daiva RIKLIENĖ
Vilkaviškio turizmo ir verslo informacijos centro turizmo
vadybininkė
Pajevonys, reto grožio Sūduvos kampelis, rūpestingai puoselėjamas ir puošiamas tampa vis patrauklesnis turistams ir renginių iniciatoriams. Už netoliese miestelio esančio Kunigiškių piliakalnio tvarkymo darbus pajevoniečiai, pasiūlius Kultūros paveldo departamento Marijampolės padaliniui, vieninteliai apskrityje gavo respublikinį Archeologijos paveldo išsaugojimo 2005 m. geriausių darbų konkurso didįjį prizą, kuris buvo įteiktas šių metų balandžio mėnesį Trakų pilyje. Seniūnas Gediminas Bisikirskas tuo ypač džiaugėsi: apdovanojimas patvirtino, kad paveldo objektas atitinka archeologijos paminklo lankymui keliamus reikalavimus. |
Visais laikais didžiausia bet kurio krašto vertybė buvo jo žmonės. Šį kartą norėtųsi padėkoti rugsėjo 27–29 dienomis Pajevonyje vykusio plenero dalyviams, kurie negailėjo laiko ir jėgų, kad prakalbintų medį ar akmenį. Jono Zubavičiaus, Antano Lastausko, Naurio Valucko, Lino Lukoševičiaus ir Vytauto Gurinsko pleneriniai darbai ne tik meniški, bet ir funkcionalūs – jie tarnaus pajevoniečiams kaip suoliukai ilsintis ir grožintis nuostabiu gamtovaizdžiu, informuos svečius apie Pajevonio lankytinas vietas.
Teko apvažiuoti visas Pajevonio apylinkes, kol buvo surastas akmentašiui V.Gurinskui tinkamas akmuo. Išsirinktasis meistrui praskleidė šio krašto praeitį, pasakojo apie senovės gyventojų tikėjimą, jų garbinamus Saulę, Perkūną ir kitas dievybes. Tai, ką menininkui akmuo kalbėjo, įvairiais simboliais ir ženklais jis užfiksavo skulptūroje „Laiko ženklai“.
Tinkamus ąžuolus medžio drožėjams padovanojo Pajevonio girininkija. Nauris Valuckas darbe „Protėvių dvasia“ perteikė laisvų žmonių bendravimą, senovišką žinios siuntimą ugnimi ir dūmais, ryšio palaikymą su dabarties kartomis. Antanas Lastauskas medžio kompozicijoje „Žalčiai“ panaudojo saulės, žaibo, žalčių simbolius. Jono Zubavičiaus „Vaidilutė“ saugos Pajevonio miestelį, sūduvių protėvių lopšį, nuo blogio. Lino Lukoševičiaus „Ugnies vartai“, pastatyti piliakalnio prieigose su seniūnijos žemėlapiu, tarsi gyvena šios vietovės dvasia. Šis stendas tarnaus ne tik kaip informacinė priemonė, bet ir kaip funkcionalus meno kūrinys, pasitinkantis visus, atvykusius prie piliakalnio.
Dirbantys menininkai sulaukė didelio visuomenės susidomėjimo. Plenero lankytojai galėjo ne tik stebėti dirbančius meistrus, bet ir patys išmėginti kalto aštrumą, rankos paklusnumą darydami vieną ar kitą griovelį medyje ar įbrėžimą akmenyje. Ypač menininkų sumanymais domėjosi mokiniai, ikimokyklinės grupės vaikai. Pajevonys tomis dienomis sulaukė daugiau negu įprasta svečių: Kybartų, Vištyčio seniūnijų ir Vištyčio regioninio parko vadovai, rajono Savivaldybės mero padėjėjas domėjosi ne tik kūrybiniu procesu, bet ir galimybe pasisemti patirties tvarkant visuomenės poreikiams pritaikytas ir lankomas vietas. Pajevonio seniūnas G.Bisikirskas kiekvieną laisvą minutę palaikė kontaktus su plenero dalyviais, rūpinosi jų buitimi, diskutavo apie protėvių būtį.
Galime tik pasidžiaugti, kad atkaklių ir išradingų žmonių dėka Pajevonio miestelis tampa žinomas ne tik apskrityje, bet ir respublikoje. Ne tik dėl gražiai tvarkomos aplinkos, bet ir dėl reikšmingos praeities Pajevonyje sulaukiama vis daugiau svečių, čia ieškančių atsakymų į Sūduvos krašto istorijos klausimus.
Daiva RIKLIENĖ
Vilkaviškio turizmo ir verslo informacijos centro turizmo vadybininkė
Publikuota: 2006-11-02 08:50:11
Komentarai:
Jūs naršote standartinę svetainės versiją.
Perjungti į mobiliąją versiją?
Atgal į pradžios puslapį
Šiame numeryje
* Ministrė žada dar labiau stiprinti sienos apsaugą
* Malūno sienas virpino meistriškai valdomo akordeono muzika
* Trūksta ir gero kelio, ir veiklių žmonių
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.
Apklausa
Kalbos patarimai
Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?
Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Apklausa
Kalbos patarimai
Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Šūksniai
Nuorodos
Statistika
„Santakos laikraštis“
Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info
© 2005-2024 Visos teisės saugomos.
Svetainėje paskelbtą informaciją bei nuotraukas be „Santakos“ redakcijos sutikimo draudžiama naudoti kitose svetainėse arba platinti kuriuo nors kitu pavidalu.
Rekvizitai
ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347
soc. tinklai
Uždaroji akcinė bendrovė |
ISSN 2538-8533
|
|